- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-6429-876/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po savo tėvo K. Z. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas K. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja po tėvo K. Z. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė. Dėl šios priežasties notaras negali užvesti paveldėjimo bylos, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti faktas. Nurodė, kad iš karto po tėvo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesus, kadangi ji prižiūrėjo tėvui priklausiusią ½ dalį namo, naudojosi jame likusiais daiktais, buitine technika ir kitais daiktais.
Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai parodė, kad tėvo valia buvo sudarytas testamentas. Ji tėvą prižiūrėjo, kai jis gulėjo Romainių ligoninėje Kaune. Tėvui mirus, dėl teisinio reglamentavimo neišmanymo bei gyvenimiškų problemų (vaikai, serganti motina, pačios ligos), praleido terminą priimti palikimą. Nurodė, kad su vyru važinėjo ir prižiūrėjo po tėvo likusį 7,8 kv. m. sklypą (pradžioje kaimynai kiek galėjo padėjo prižiūrėti, po to patys kiek galėdami prižiūrėjo aplinką, pjaudavo žolę, pradžioj buvo mokami mokesčiai, vėliau oficialiai atjungė elektrą, dujas); tėvui priklausiusi namo pusė tapo negyvenama. Žemė yra neišpirkta, nes nebuvo įteisinta pareiškėjos nuosavybė ten (šiai dienai žemė priklauso savivaldybei), todėl mokesčių jokių nebuvo (2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 4 sek. – 5 min. 33 sek.).
Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodavo į sodybėlę (duomenys neskelbtini), pjaudavo žolę, genėdavo šakas, paremontuodavo namelį. Kadangi niekas negyveno, seniai jau atjungė elektrą. Kad seniūnija neturėtų pretenzijų stengėsi pagal galimybes prižiūrėti aplinką – važiuodavo kai ūpas užeidavo (70 km atstumas – dažnai neprivažinėsi), šiemet buvo nuvažiavę (apšepę) (2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 6 sek. –8 min. 35 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė teismui pareiškimą, laikytiną atsiliepimu, kuriuo visiškai patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodomas faktines aplinkybes ir sutinka su pareiškėjos pareikštais reikalavimais (e. b. l. 89).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3, 27). Iš į bylą pateiktos Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad palikėjas K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė būdamas išsituokęs, palikėjas turėjo dvi dukras – D. T. ir V. K. (e. b. l. 5, 20, 29, 44), tai yra palikėjas K. Z. buvo pareiškėjos D. T. tėvas (e. b. l. 6, 7, 30, 31).
Byloje yra duomenų, kad K. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kurį Kauno valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė patvirtino ir priėmė saugoti Kauno apskrities archyve (testamento eilės Nr. registre (duomenys neskelbtini)); Testamentu palikėjas visą savo turtą, kur jis bus ir iš ko susidės po mirties palieka savo dukrai D. T. (e. b. l. 8, 32). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, jog nėra įregistruotų K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu sudarytų testamentų, taip pat nėra registruotų palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų (e. b. l. 19, 43).
VĮ „Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 5 d. duomenimis K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į registruotą nekilnojamąjį turtą neturi, tačiau K. Z. (gimimo data nenurodyta) nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21, 45). Iš namų knygos ir namų valdos techninės apskaitos knygos kopijų nustatyta, jog namų valda su joje esančiu gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausė savininkams K. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) ir E. A. J.; inventorizuota 1962 m. birželio 29 d. (e. b. l. 10–14, 22–24, 34–38, 46–48). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo apie nekilnojamąjį turtą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog K. Z. nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 49–50). Iš žemės sklypo ribų paženklinimo 1999 m. gegužės 11 d. akto, nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų savininkais nuodyti asmenys yra D. T. ir E. A. J. (e. b. l. 9, 15–18).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Anksčiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėja D. T. po savo tėvo K. Z. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po K. Z. mirties jos dukra D. T. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, taip pat perėmė visą mirusiojo tėvo kilnojamąjį turtą, jo asmeninius daiktus, dokumentus.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjos prašymą, suinteresuoto asmens atsiliepimą, liudytojo parodymus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. T. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jos tėvo K. Z. mirties.
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukeliantis teisines pasekmes, pareiškėjos kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl turto paveldėjimo (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444– 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos tėvo K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.