Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos I. V. atstovėms: įgaliotai atstovei (dukrai) I. T. , advokatei J. Š. ,

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pabrėžė, kad Fondo valdybos 2016-10-21 sprendimas Nr. (11.1)I-6049 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl atsakovo 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762, tačiau Fondo valdyba suklydimo įtakoje nurodė, kad pareiškėjos skundas netenkinamas ir paliko galioti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-06-08 sprendimą Nr. 8.22-549. Iš viso Fondo valdybos 2016-10-21 sprendimo Nr. (11.1)I-6049 turinio matyti, kad Fondo valdyba nagrinėjo pareiškėjos 2015-09-21 skundą dėl Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762. Netgi pats Fondo valdybos 2016-10-21 sprendimo Nr. (11.1)I-6049 pavadinime „Dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762“ nurodė, kad nagrinėjamas Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762 teisėtumas.

Atsakovas ir jo atstovė nesutinka su pareiškėjos ir jos atstovių pozicija, kad vien 2015-04-20 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 (Forma N-1) surašymas patvirtina, kad kompetentinga valstybės institucija ištyrusi mirties aplinkybes, nustatė, kad įvykis atitinka Įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas sąlygas ir dėl to turėtų būti pripažintas draudiminiu. Nuostatų 24 p. numato, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie akto pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai – ši nuostata įpareigoja atsakovą priimant sprendimą pripažinti įvykį draudiminiu/nedraudiminiu vertinti ir visų esančių dokumentų visuma. Fondo valdybos teritoriniai skyriai, analizuodami iš Valstybinės darbo inspekcijos gautą nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, vadovaujasi Įstatymo ir Nuostatų normomis bei veikia minėtų teisės aktų jiems suteiktos kompetencijos ribose. Tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija nelaimingus atsitikimus tiria vadovaudamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Todėl vien tai, kad Valstybinė darbo inspekcija surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais, įvykusį nelaimingą atsitikimą laiko nelaimingu atsitikimu darbe, niekaip nesaisto atsakovo, priimančio sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi ne vienu prie 2015-04-20 Nelaimingo atsitikimo akto Nr. 01 pridėtu dokumentu, o jų visuma. Be to, atsakovo atstovas, dalyvavęs šio nelaimingo atsitikimo tyrime ir vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 46 p., 56 p., nesutiko pasirašyti N-1 formos aktą. Nesutikimo motyvus nurodė Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-04-23 rašte Nr. (9.2)S-25899. Šiame rašte nurodyta, kad iš nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentų galima daryti išvadą, kad asmuo (duomenys neskelbtini) buvo įmonės teritorijoje neblaivus, ne darbo laiku, darbo funkcijų nevykdė, nelaimingą atsitikimą galėjo lemti nukentėjusiojo neblaivumas, todėl šis mirtinas įvykis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su darbu. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, surašydamas Aktą Nr. 1, visiškai neatsižvelgė į Fondo valdybos Kauno skyriaus atstovo nesutikimo motyvus.

Pabrėžė, kad nepagrįstai teigiama, jog L. V. , vykdydamas darbdavio atstovo nurodymą – užrakinti patalpas ir įjungti signalizaciją, tvarkė darbo vietą ir persirengęs darbinius drabužius, leisdamasis nuo iš persirengimo patalpų vedančių laiptų, nukrito bei patyrė sužalojimą, nes (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 40 min. darbdavio atstovas M. L. telefonu susisiekė su L. V. ir nurodė užrakinti Lietuvos – Čekijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas bei įjungti signalizaciją. Šiuo atveju turi vertinama tai, kad 2015-03-06 buvo 1 val. sutrumpintas darbo laikas, direktoriaus M. L. nurodė R. M. užrakinti duris ir įjungti signalizaciją 14 val. 30 min., kadangi buitinėse patalpose buvo palikti L. V. darbiniai rūbai ir niekas jo patalpose nematė. L. V. nuo 14 val. 20 min. iki 15 val. 31 min. buvo gretimose Tekstilės instituto patalpose. 15 val. 34 min. gamybinėse patalpose suveikus signalizacijai atvyko UAB „Jungtis“ reagavimo ekipažo apsaugos darbuotojai ir rado neblaivų L. V. , kuris nurodė, kad signalizacija suveikė, nes jam įėjus į objektą, ne iš karto pavyko išjungti objekto signalizacijos sistemą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad M. L. liepė L. V. užrakinti patalpas ir įjungti signalizaciją tik gavęs pranešimą iš UAB „Jungtis“. Nurodymas užrakinti duris ir įjungti signalizaciją negali būti vertinama, kaip įmonės direktoriaus užduotis. Šiuo atveju darbdavio atstovas L. V. tik liepė pakartotinai užrakinti gamybines patalpas ir įjungti signalizaciją tuomet, kai jis savavališkai išjungė signalizaciją ir atrakino gamybines patalpas po darbo valandų.

Akcentavo, kad galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai nurodo, kad laiptai turi būti tokių matmenų ir išdėstyti taip, kad pėstiesiems būtų galima saugiai judėti, kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos, bet nenurodo laiptų ir jų elementų konkrečių matmenų, nenurodo konkrečių techninių reikalavimų laiptams. Specialistai taip pat nurodė, jog tai, kad įvykio metu laiptų turėklai buvo be vidurinės juostos, neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, kadangi nėra jokių duomenų, kad L. V. nukrito per laiptų šoną. Laiptų neatitikimas kai kuriems Statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 reikalavimams negali būti vertinamas kaip priežastis, tiesiogiai sąlygojusi nelaimingą atsitikimą, kadangi, kaip nurodė specialistai, šio reglamento nuostatos taikomos statiniams, pradėtiems projektuoti nuo jo įsigaliojimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose esantys laiptai įrengti žymiai anksčiau. Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šį nelaimingą atsitikimą sąlygojo paties nukentėjusiojo veiksmai – neblaivumas, neatidumas, neatsargumas. Tai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir jį lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas), kaip numatyta Įstatymo 7 str. 3 d. bei Nuostatų 13.1 p.. Akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas įvyko esant darbuotojui neblaiviam. Todėl netgi ir tada, kai yra visos Įstatymo 6 str. 1 d. nurodytos sąlygos, tačiau pagal Įstatymo 7 str. 3 d. ir Nuostatų 13.1 p. draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, tačiau jį lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Nurodė, kad priimant Fondo valdybos 2016-12-13 raštą Nr. (11.1)I-7018 jokie procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti. Fondo valdyba, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 str., Fondo valdybos darbo reglamento, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2013-07-12 įsakymu Nr. V-352, 146 p., paminėtu raštu tik ištaisė rašybos klaidą, esančią Fondo valdybos 2016-10-21 sprendimo Nr. (11.1)I-6049 antro lapo šeštoje pastraipoje ir šią pastraipą išdėstė taip: „Taigi, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimas Nr. 8.22-762 pripažinti L. V. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu yra paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 str. nuostatas, viešojo administravimo subjektas imasi reikalingų priemonių administracinės procedūros sprendimo klaidoms ištaisyti tuo atveju, jeigu gauna asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo. Fondo valdybos Darbo reglamento 146 p. numatyta, kad nustačius užregistruotame Fondo valdybos parengtame dokumente skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, pradedama klaidų ištaisymo procedūra. Ginčo situacijoje Fondo valdyba apsirikimo klaidą ištaisė savo iniciatyva, atsižvelgiant į faktinę situaciją.

Tretysis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Įstatymo 6 str. 1 d. ir Nuostatų 7 p. nustatyta, jog draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Pagal Įstatymo 7 str. 1 d. ir Nuostatų 12 p. įtvirtintą reglamentavimą nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu jie neatitinka Įstatymo 6 str. bei Nuostatų 7 - 11 p. nustatytų sąlygų. Pagal Įstatymo 7 str. 3 d. ir Nuostatų 13.1 p. draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kurie įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad ištyrus įvykusio nelaimingo atsitikimo medžiagą buvo nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) po darbo valandų, kai žuvusysis, būdamas neblaivus, galimai nukrito nuo laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. V. turėjo atlikti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose pirmame aukšte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atvykęs į įmonės patalpas 8 val., matė L. V. jau persirengusį darbiniais rūbais ir davė jam nurodymą atlikti įrenginių profilaktinį aptarnavimą. Taip pat informavo visus patalpose buvusius darbuotojus, kad tą dieną darbo laikas trumpinamas viena valanda ir darbą reikės baigti iki 14 val. 30 min.. Pasibaigus darbo laikui, apie 14 val. 30 min., M. L. , atvykęs į patalpas patikrinti, ar darbuotojai baigė darbus, rado ten R. M. ir R. J. , kurios pasakė, kad L. V. jau išėjęs, taip pat buitinėse patalpose buvo palikti jo darbiniai drabužiai. Direktorius apžiūrėjo patalpas ir liepė darbuotojoms eiti namo. R. M. užrakino patalpas, įjungė signalizaciją ir kartu su R. J. išėjo. Maždaug po valandos, apie 15 val. 34 min. pastate ((duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame įsikūrusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) suveikė signalizacija. UAB „Jungtis“ reagavimo ekipažo apsaugos darbuotojai M. I. ir M. K. , atvykę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, sutiko pro įmonės vartus einantį L. V. . Jie paskambimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. L. ir pranešė, kad įmonės patalpose sulaikytas galimai neblaivus asmuo, kuris prisistatė L. V. . Minėtas asmuo apsaugos darbuotojams nurodė, kad jis čia dirba, o signalizacija suveikė todėl, kad jam įėjus į patalpas, iš karto nepavyko išjungti signalizaciją. Direktorius apsaugos darbuotojams patvirtino, kad tai yra jo darbuotojas ir liepė L. V. , įjungus signalizaciją, išeiti iš darbo patalpų. L. V. telefonu patvirtino, kad taip ir padarys. Nežiūrinti to, sekančią dieną - (duomenys neskelbtini) apie 12 val. 50 min. jo lavonas buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose ant grindų prie laiptų, vedančių į antrą aukštą.

Nurodė, kad remiantis nelaimingo atsitikimo byloje esančiais duomenimis, 2015-04-20 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-12-14 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13719-15 duomenimis, galima teigti, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, o po darbo valandų, tuo metu neatliekant jokių darbo funkcijų. (duomenys neskelbtini), pasibaigus darbo laikui, apie 14 val. 30 min. L. V. darbiniai rūbai jau buvo palikti buitinėse patalpose ir jo paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose po pietų jau niekas nematė. VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro technikas A. S. apie 14 val. matė jį Tekstilės instituto patalpose. Aplinkybės, kad L. V. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų įmonės teritorijoje suveikus signalizacijai praėjus valandai po darbo pabaigos, taip pat jam buvo liepta įjungti signalizaciją ir eiti namo, negali būti vertinamos kaip atskiras darbdavio nurodymas atlikti papildomą darbą, kadangi asmuo po nustatyto darbo laiko įmonės patalpose jau buvo savavališkai, dėl ko ir suveikė signalizacija. Be to, nelaimingo atsitikimo metu L. V. buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,13 prom., šlapime – 3,28 prom. etilo alkoholio). Nutarime buvo konstatuota, kad šį nelaimingą atsitikimą sąlygojo (buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais) ne darbdavio atsakingų darbuotojų veiksmai, bet paties nukentėjusiojo veiksmai – neblaivumas ir neatsargumas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog nelaimingą atsitikimą sąlygojo lipimas laiptais.

Akcentavo, kad rengiant teismui atsiliepimą į patikslintą skundą, pastebėta, kad Fondo valdybos 2016-10-21 sprendime Nr. (1.11) I-6049 buvo padaryta rašybos klaida – vietoj Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762 buvo įrašytas Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-06-08 sprendimas Nr. 8.22-549. Ši rašybos klaida nekeičia šio sprendimo esmės. Fondo valdybos 2016-10-21 sprendime Nr. (1.11) I-6049 (antraštėje) nurodyta, kad jis priimtas atsakant į pareiškėjos 2015-09-21 skundą dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762. Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 str. nuostatas viešojo administravimo subjektas imasi reikalingų priemonių administracinės procedūros sprendimo klaidoms ištaisyti tuo atveju, jeigu gauna asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo. Nagrinėjamu atveju padaryta rašybos klaida Fondo valdybos 2016-10-21 sprendimo Nr. (1.11) I-6049 esmės nekeičia ir nelemia šio sprendimo neteisėtumo. Be to, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne šis Fondo valdybos sprendimas, bet Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimas Nr. 8.22-762, todėl Fondo valdybos 2016-10-21 sprendimo Nr. (1.11) I-6049 panaikinimas neturėtų įtakos teisinėms pasekmėms, atsiradusiems pareiškėjai Fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-08-18 sprendimo Nr. 8.22-762 pagrindu. Pareiškėjos ar jos atstovės motyvuotas pranešimas apie Fondo valdybos sprendime padarytą rašybos klaidą nebuvo gautas, tačiau atsižvelgiant į faktinę situaciją, kad remdamasi šia aplinkybe keliamas šio Fondo valdybos sprendimo neteisėtumo klausimas, Fondo valdyba savarankiškai ištaisė rašymo klaidą.

Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat ir teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nelaimingas atsitikimas Lietuvos-Čekijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pameistriui L. V. įvyko (duomenys neskelbtini) Lietuvos-Čekijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune. L. V. Lietuvos-Čekijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pameistrio pareigose dirbo nuo 2003-05-05. Tai patvirtina 2003-05-05 Darbo sutarties Nr. 12 duomenys. Bendrovės direktoriaus 2011-03-21 įsakymu Nr. 1 nuo 2011-04-01 pameistriui L. V. nustatyta 35 valandų darbo savaitė (darbo laiko pradžia 8 val. – pabaiga 15 val. 30 min.). (duomenys neskelbtini) apie 8 val. bendrovės direktorius M. L. , atvykęs bendrovės į gamybines patalpas, žodžiu informavo darbuotojus, kad (duomenys neskelbtini) darbo laikas trumpinamas 1 val. – iki 14 val. 30 min.. 2015 metų kovo mėnesio Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina aplinkybę, jog išdirbtas laikas užfiksuotas tik iki 14 val. 30 min.. Bendrovės direktorius M. L. apie 14 val. 30 min. atvyko į gamybines patalpas, kuriose rado tik bendrovės darbuotojas R. J. ir R. M. . Jos informavo direktorių, kad L. V. yra išėjęs iš gamybinių patalpų, kadangi buitinėse patalpose buvo palikti jo darbiniai drabužiai. M. L. apžiūrėjo patalpas ir darbuotojoms liepė eiti į namus, o R. M. nurodė užrakinti duris bei įjungti signalizaciją. Abi darbuotojos išėjo kartu, užrakino duris ir įjungė signalizaciją. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad L. V. taip pat turėjo bendrovės patalpų raktus ir žinojo signalizacijos kodą.

Administracinėje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 15 val. 34 min. bendrovei priklausančiame pastate suveikė signalizacija. Saugos tarnybos UAB „Jungtis“ reagavimo ekipažo apsaugos darbuotojai M. I. ir M. K. , atvykę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, sutiko prie įmonės vartų L. V. . Apsaugos darbuotojai telefonu susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. L. ir pranešė, kad įmonės patalpose sulaikytas galimai neblaivus asmuo, kuris prisistatė L. V. ir nurodė apsaugos darbuotojams, kad yra bendrovės darbuotojas. L. V. apsaugos darbuotojams paaiškino, kad signalizacija suveikė todėl, jog jam įėjus į gamybines patalpas, iš karto nepavyko išjungti signalizaciją. Direktorius apsaugos darbuotojams telefonu patvirtino, kad tai yra jo darbuotojas. Po to jis telefonu liepė L. V. , įjungus signalizaciją, išeiti iš bendrovės patalpų. L. V. telefonu patvirtino, kad taip ir padarys. Sekančią dieną - 2016-03-07 apie 12 val. 50 min. jo lavonas buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinių patalpų viduje ant grindų prie laiptų, vedančių į antrą aukštą. Atlikus tyrimą, jo kraujyje buvo rasta 2,13 promilės etilo alkoholio, o šlapime - 3,28 promilės etilo alkoholio. Kauno apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13719-15 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.. Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2015-12-14 priėmė nutarimą nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Valstybinės darbo inspekcijos sudarytos komisijos tyrimo išdavoje buvo surašytas 2015-04-20 Nelaimingos atsitikimo darbe aktas Nr. 1. Komisija nustatė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog L. V. po darbo valandų, vykdydamas darbo užduotį – užrakinti gamybinių patalpų duris ir įjungti signalizaciją, būdamas neblaivus, galimai nukrito nuo laiptų. Komisija taip pat konstatavo, kad metalinių laiptų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir iš darbdavio pusės nebuvo pakankamos vidinės kontrolės. Fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas T. Š. Akto Nr. 1 nepasirašė. Tiek atskirame rašte, tiek ir teismo posėdžio metu jis parodė, kad nelaimingas atsitikimas, jo manymu, įvyko ne darbo metu, asmuo jokių darbinių funkcijų nevykdė, buvo neblaivus. Tokiai išvadai padaryti visi dokumentai buvo pateikti ir buvo akivaizdu, jog jokie su darbo funkcijomis susiję darbdavio nurodymai L. V. nebuvo duoti.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas 2015-06-08 sprendimu Nr. 8.22-549, vadovaudamasis Įstatymo 7 str. 1 d., Nuostatų 12 p., 31 p., 2015-03-07 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis bendrovės teritorijoje buvo ne draudėjo jam nustatytu darbo laiku, darbo funkcijų nevykdė. Fondo valdyba (tretysis suinteresuotas asmuo) 2015-08-11 sprendimu Nr. (11.1)I-5408 išnagrinėjo pareiškėjos 2015-07-08 skundą dėl atsakovo 2015-06-08 sprendimo Nr. 8.22-549. Fondo valdyba 2015-08-11 sprendime Nr. (11.1)I-5408 konstatavo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai konstatavo, jog L. V. įmonės teritorijoje buvo ne draudėjo jam nustatytu darbo laiku bei darbo funkcijų nevykdė ir pagrįstai priėmė 2015-06-08 sprendimą Nr. 8.22-549 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat pavedė atsakovui pakeisti 2015-06-08 sprendimą Nr. 8.22-549 ir jį papildyti naujais motyvais bei teisės normomis. Vykdydamas minėtą 2015-08-11 Fondo valdybos sprendimą, atsakovas 2015-08-18 sprendimu Nr. 8.22-762 papildė 2015-06-08 sprendime Nr. 8.22-549 išdėstytus pagrindus ir papildomai konstatavo, jog įvykis pripažįstamas nedraudiminiu vadovaujantis Įstatymo 7 str. 1 d. ir 3 d. bei Nuostatų 12 p., 13.1 p., 31 p., taip pat praplėtė motyvus. Paminėtu 2015-08-18 atsakovo sprendimu taip pat buvo pripažintas netekusiu galios Kauno skyriaus 2015-06-08 sprendimas Nr. 8.22-549. Šių administracinių aktų turinys patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 7 str. 1 d., 3 d., Nuostatų 12 p., 13.1 p., 31 p. nuostatomis, nusprendė L. V. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis bendrovės teritorijoje buvo ne draudėjo jam nustatytu darbo laiku, darbo funkcijų nevykdė, žuvusiojo kraujyje rasta 2,13 promilės ir šlapime 3,28 promilės etilo alkoholio. Fondo valdyba 2016-10-21 sprendimu Nr. (11.1)I-6046 pareiškėjos skundą atmetė ir, tuo pačiu, patvirtino atsakovo 2015-08-18 sprendimo teisėtumą. 2016-12-13 Fondo valdybos sprendimu Nr. (11.1)I-7018 jokie esminiai sprendimai nebuvo priimti, o tik buvo ištaisyta rašymo apsirimo klaida, kuri buvo padaryta 2016-10-21 Fondo valdybos sprendime.

Išdėstytų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė 2015-08-18 Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. 8.22-762. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 7 str. 1 d., 3 d., Nuostatų 12 p., 13.1 p., 31 p. (duomenys neskelbtini) įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu. Ginčijame sprendime atsakovas nurodė ir savo sprendimo motyvus: įvykis įvyko ne darbo metu, žuvusysis darbinių funkcijų nevykdė, darbo vietoje buvo neblaivus.

Įstatymo 6 str. 6 d. reglamentuoja, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Įstatymo 3 str. 11 d. apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Įstatymo 7 str. 3 d. imperatyviai nurodo, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jei apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nuostatų 12 p. nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe ar nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šių Nuostatų 7 – 11 p. nustatytų sąlygų. Nuostatų 13 p. reglamentuoja, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šių Nuostatų 7, 8, 10 ar 11 punktuose nustatytas sąlygas, tačiau įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1 p. - esant tinkamoms, saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jei apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nuostatų 31 p. nustato, kad sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas) šių Nuostatų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, kuriais atsisakyta pripažinti (duomenys neskelbtini) įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paprastai L. V. darbo laiko pabaiga būdavo 15 val. 30 min.. tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nekilo. 2015-03-06 buvo penktadienis. Teismo posėdžio metu apklausti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taip pat ir bendrovės direktorius M. L. patvirtino, kad darbdavio atstovas apie 8 val. visiems girdint nurodė, jog (duomenys neskelbtini) bus dirbama tik iki 14 val. 30 min.. Aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo dirbama viena valanda trumpiau patvirtina, patvirtina ir bendrovės darbuotojų veiksmai. Apie 14 val. 30 min. bendrovės direktorius atvyko į gamybines patalpas, ten buvusiems darbuotojams nurodė baigti darbus, išeiti ir įjungti signalizaciją. L. V. darbo vietoje jau nebuvo, taip pat buitinėse patalpose buvo palikti jo darbiniai drabužiai. R. M. teisme patvirtino, kad apie 14 val. 30 min. ji paskutinė išėjo iš gamybinių patalpų ir įjungė signalizaciją. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų bei Akto Nr. 1 duomenys. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pagrindą išvadai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (duomenys neskelbtini) būtų dirbę po 14 val. 30 min.. Šią išvadą taip pat patvirtina ir apsaugos firmos darbuotojų paaiškinimų bei parodymų duomenys, kad bendrovės patalpų signalizacija suveikė tik prieš 16 val. (darbuotojai faktiškai darbą jau buvo baigę apie 14 val. 30 min. – nuo bendrovės direktoriaus nustatyto darbo laiko pabaigos jau buvo praėjusi daugiau negu 1 valanda). Taigi, L. V. į bendrovės gamybines patalpas įėjo jau po 15 val. 30 min.. Net ir nesutrumpinus darbo laiko, darbo laiko pabaiga buvo nustatyta 15 val. 30 min. (2011-03-21 įsakymo Nr. 1 duomenys), o L. V. į gamybines patalpas įėjo po 15 val. 30 min.. Apsaugos darbuotojų, bendrovės direktoriaus parodymai patvirtina, kad apie 16 val. L. V. buvo gyvas ir sveikas, tik galimai neblaivus (kalba nerišli, veiksmai nekordinuoti ir pan.). Teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad mirtis galėjo įvykti (duomenys neskelbtini) tarp 20 ir 24 val. – ne mažiau kaip po 4 valandų nuo pokalbios su M. L. pabaigos. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo laiku (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjos ir jos atstovių nurodytos aplinkybės, kad nebuvo priimtas bendrovės direktoriaus įsakymas dėl darbo laiko sutrumpinimo nekeičia ginčo esmės ir nesudaro pagrindo skundui patenkinti. Kaip jau buvo paminėta, bendrovė faktiškai nedirbo nuo 14 val. 30 min. (gamybinių signalizacija buvo įjungta), o L. V. į bendrovės gamybines patalpas grįžo ne anksčiau kaip 15 val. 34 min. (suveikė signalizacija ir į tai reagavo apsaugos firmos darbuotojai). Dėl to atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo, vertindami nelaimingą atsitikimą kaip nedraudiminį įvykį, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 7 str. 1 d. (atitinkamai ir 4 str. 1 d. bei 6 str. 1 d. 1 p.), Nuostatų 12 p. (ir atitinkamai Nuostatų 7.1 p.) normomis.

Kaip jau buvo paminėta, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbo laikas faktiškai baigėsi apie 14 val. 30 min.. Tada bendrovės darbuotojai paliko gamybines patalpas ir įjungė apsaugos signalizaciją. L. V. į gamybines patalpas grįžo daugiau kaip po valandos – apie 15 val. 35 min. - suveikė apsaugos signalizacija, nes jis nesugebėjo tinkamai išjungti. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad apie 16 val., kai į pavojaus signalą sureagavo apsaugos firmos darbuotojai, bendrovės direktorius – M. L. telefonu bendravo su L. V. . Bendrovės direktorius nurodė L. V. palikti bendrovės gamybines patalpas ir įjungti apsaugos signalizaciją. Darbo sutarties duomenys patvirtina, kad žuvusysis bendrovėje dirbo pameistriu – derino įrenginius. M. L. taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) nurodė jokių gamybinių įrenginių nejungti dėl mažos darbų apimtiems, o tik atlikti jų profilaktinį aptarnavimą. Jokių duomenų, paneigiančių šį teiginį, teismui pateikta nebuvo.

Atsakovas, taip pat ir tretysis suinteresuotas asmuo ginčijamuose administraciniuose aktuose konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko žuvusiajam nevykdant jokių darbinių funkcijų (Įstatymo 7 str. 1 d. ir atitinkamai 6 str. 1 d. 2 p., 3 p., taip pat Nuostatų 12 p. ir atitinkamai 7.2 p., 7.3 p.). Pareiškėja ir jos atstovės nurodė, kad įmonės direktoriaus (duomenys neskelbtini) apie 16 val. telefonu L. V. buvo duotas nurodymas užrakinti patalpų duris ir įjungti signalizaciją ir tai turi būti vertinama kaip darbdavio pavestos užduoties vykdymas. Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nurodymas atlikti kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai (Įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., Nuostatų 7.2 p.). Darydamas šią išvadą teismas vertina tai, kad žuvusysis po darbo valandų be jokios priežasties savarankiškai pateko į bendrovės gamybines patalpas, o atjungdamas apsaugos signalizaciją netiesiogiai sukėlė grėsmę bendrovės saugomam turtui. Situaciją išsiaiškinus apsaugos darbuotojams ir informavus bendrovės direktorių, pastarasis pasielgė logiškai – nurodė L. V. užrakinti duris, įjungti signalizaciją ir eiti namo. Tokio nurodymo joks protingas ir apdairus asmuo negalėtų vertinti kaip draudėjo pavedimą atlikti darbus, susijusius su jo vykdoma veikla. Svarbu ir tai, kad L. V. apsaugos darbuotojai sutiko prie išėjimo durų, netrukus po to darbdavys telefonu liepė užrakinti duris ir įjungti signalizaciją. Bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, kad žuvusysis nevykdė šio darbdavio nurodymo, kadangi įėjo į gamybinių patalpų gilumą, laiptais užlipo į antrame aukšte esančias buitines patalpas ir tik po to (ne mažiau kaip po 4 valandų) įvyko nelaimingas atsitikimas (nukrito nuo laiptų). Be to, nurodymo užrakinti duris ir eiti namo davimą išprovokavo pačio L. V. veiksmai, kai jis po darbo valandų be jokios svarbios priežasties netinkamai išjungė signalizaciją ir be jokio svarbaus pagrindo įėjo į bendrovės patalpas. Akivaizdu ir tai, kad išėjimo durų užrakinimas, apsauginės signalizacijos įjungimas – tai ne pameistrio darbinės funkcijos (ABTĮ 57 str.).

Konstitucinis Teismas 2008-04-29 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 56/06, pripažino, kad Įstatymo 7 str. 2 d. bei Nuostatų 13 p. ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas akcentavo, kad kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos ir nustatomos konkrečios aplinkybės - t.y. kas, asmens būsena (neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų) ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos, lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes (pakenkimą apdraustojo sveikatai). Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių (ir negalėjusių priklausyti) nuo šio asmens veiksmų ir būsenos (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su šio asmens būsena ( inter alia jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. Iš to seka išvada, kad yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo ir jį lėmusių konkrečių aplinkybių - asmens būsenos, kitų asmens veiksmų ar nesaugių darbo sąlygų, ir tik tai įvertinus, pripažinti įvykį draudiminiu ar ne.

Kaip jau buvo paminėta, Įstatymo 7 str. 3 d. imperatyviai nurodo, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 13.1 p..

Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – neblaivaus asmens nukritimas nuo laiptų. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad laiptų turėklai neturi vidurinės juostos, o laiptų medinė pakopa buvo 23 cm pločio, kai teisės aktas reikalauja ne mažiau 30 cm.. 2015-12-14 Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo (buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje) ne žuvusioje darbdavio veiksmai, darbo sąlygos, o paties žuvusiojo veiksmai – neblaivumas, neatidumas ir neatsargumas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. V. ant betoninių grindų nukrito ne pro laiptų turėklų šoną, o laiptakiu žemyn. Tai teismui duoda pagrindą išvadai, kad laiptų turėklų vidurinės juostos nebuvimas nelaimingo atsitikimo priežastims ir pasekmėms jokios tiesioginės įtakos neturėjo (nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje). Svarbu ir tai, kad nors laiptų pakopos plotis buvo 7 cm siauresnis negu numatyta Statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012, tačiau 2012 metais patvirtintas statybos techninis reglamentas taikomas tik jo įsigaliojimo momentu pradėtiems projektuoti statiniams. Administracinėje byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad laiptai pastatyti anksčiau negu 2012 metais. Iki tol (2012 metų) kiti teisės aktai laiptų pakopų pločio nedetalizavo centimetrais, o tik įvardijo bendrą laiptų saugumo reikalavimą (Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatų 28.1 p.). Liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad žuvusysis ir kiti bendrovės darbuotojai šiais laiptais naudojosi po keletą kartų per dieną jau daugiau negu 12 metų. Dėl paminėtų aplinkybių teismas atmeta pareiškėjos ir jos atstovių argumentus, kad 7 cm siauresnė laiptų pakopa buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Kaip jau buvo paminėta, daugiau kaip 12 metų 7 cm siauresnės laiptų pakopos žuvusiajam (taip pat ir kitiems darbuotojams) jokios grėsmės nesukėlė, tačiau mirtinos pasekmės atsirado tik tada, kai žuvusiojo kraujyje buvo nustatyta virš 2 promilių, o šlapime – virš 3 promilių etilo alkoholio. Tai duoda pagrindą išvadai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant iš esmės tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir jį lėmė tik darbuotojo neblaivumas (girtumas)(ABTĮ 57 str.). Tiek Akte Nr. 1, tiek ir Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įvardinti dar keleto teisės aktų reikalavimų pažeidimai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Direktoriaus pareiginių nuostatų ir kt.), tačiau šie pažeidimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl tai nesudaro pagrindo skundo reikalavimų patenkinimui (įpareigoti nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu). Pats žuvusysis taip pat sąmoningai pažeidė eilės teisės aktų reikalavimus (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Darbo tvarkos taisyklių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos, Pameistrio saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas, kuriuos darbuotojui imperatyviai draudžia darbo metu vartoti alkoholį ir būti darbo vietoje neblaiviam). Šiuos pažeidimus teismas esančiais tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Taigi, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl L. V. atsakomybės už savo veiksmus nebuvimo, jam esant darbe neblaiviam, bei didelio neatsargumo, kurį ir sąlygojo iš esmės tik jo paties veiksmai. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad girtavimas – visuotinai pripažintas kaip socialinis blogis; asmens girtumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų neigiamai veikia žmogų (jis nesugeba savęs kontroliuoti, neadekvačiai suvokia susidariusią situaciją, susilpnėja jo veiksmų koordinacija, savitvarda, neretai dėl tokio apsvaigimo atsiranda įvairių neigiamų pasekmių, dėl jo pažeidžiami ir įstatymai) (Konstitucinio Teismo 1997-12-03 nutarimas). Alkoholio vartojimas gali sukelti visiems žinomus neigiamus padarinius žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas). Taigi, net ir lengvai apsvaigęs nuo alkoholio žmogus ima nekritiškai vertinti aplinką, sumažėja jo savikontrolė, atsiranda per didelis pasitikėjimas savimi, o žuvusiajam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Tai paaiškina ir žuvusiojo elgesį, kai jis, gavęs nurodymą užrakinti duris, įjungti signalizaciją, jų nevykdė, tačiau nuėjo į gamybines patalpas ir užlipęs laiptais, tinkamai ir saugiai nesugebėjo nulipti žemyn.

Pareiškėja ir jos atstovės nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į Akte Nr. 1 nustatytas aplinkybes (žuvusysis vykdė darbdavio nurodymą ir kt.). Teismas pabrėžia, kad teisės aktai nenumato imperatyvios taisyklės atsakovui remtis Valstybinės darbo inspekcijos priimtais sprendimais, jų visiškai nevertinant. Teismas akcentuoja, kad paminėtas Aktas nėra teismo nuosprendis, sprendimas ir pan. (iki 2016-07-01 galiojusio ABTĮ 58 str. 1 – 4 d.). Nuostatų 24 p. numatyta, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, atsakovas vadovaujasi ne tik Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, bet vertina ir prie akto pridėtus ar papildomai gautus dokumentus. Tai duoda pagrindą išvadai, kad Aktas vertinamas visų surinktų įrodymų kontekste ir neturi atsakovui iš anksto nustatytos juridinės galios. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu (ar nedraudiminiu) įvykiu, pagrinde vadovaujasi Įstatymo ir Nuostatų normomis bei veikia paminėtų teisės aktų jam suteiktos kompetencijos ribose. Valstybinė darbo inspekcija nelaimingus atsitikimus tiria vadovaudamasi pagrinde kitais teisės aktais: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Teismui tai leidžia teigti, kad vien tai, jog VDI surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais nelaimingą atsitikimą laiko nelaimingu atsitikimu darbe, nesuponuoja atsakovui imperatyvios pareigos nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu Įstatymo ir Nuostatų kontekste. Šią išvadą patvirtina ir LVAT praktika iš esmės analogiškose bylose (2012-05-24 LVAT nutartis administracinėje byloje A552-1678/2012 ir kt.).

2015-08-18 sprendime Nr. 8.22-762 atsakovas kaip atsisakymo pripažinti įvykį nedraudiminiu, nurodė žuvusiojo girtumą, tačiau nieko nepasisakė apie tinkamas (arba netinkamas), saugias (arba nesaugias) darbo sąlygas. Pagal Įstatymo 7 str. 3 d. normos konstrukcija darbo sąlygų saugumas betarpiškai siejamas su neblaivumu. Teismas tai nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą pagrindą panaikinti paminėta atsakovo sprendimą. Teismo posėdžio metu šis klausimas buvo detaliai išanalizuotas, anksčiau jis buvo vertinamas VDI Akte Nr. 1 ir Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, ginčijamame 2015-08-18 sprendime atsakovas konstatavo, kad žuvusysis jokių darbo funkcijų nevykdė.

Pareiškėja ir jos atstovės teigia, kad atsakovas 2015-08-18 sprendimu neturėjo teisės panaikinti 2015-06-08 savo sprendimo ir taip pasunkinti pareiškėjos teisinės padėties. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja nelaimingus atsitikimus ištirti pilnai, objektyviai ir visapusiškai. Įvertinus teismui pateiktų įrodymų visumą, atsakovo 2015-06-08 sprendimo turinį ir trečiojo suinteresuoto asmens 2015-08-11 sprendimo argumentus, akivaizdu, jog atsakovas privalėjo papildyti ankstesnį sprendimą, kadangi žuvusiojo neblaivumas buvo fiksuotas tiek VDI Akte Nr. 1, tiek ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Paminėtos aplinkybės pareiškėjos teisių nepažeidžia (ir, tuo pačiu, nesunkina jos teisinės padėties), kadangi viešojo administravimo procese negali būti taikomi baudžiamojo proceso principai (kaltinimo sunkinimas ir pan.). Iš to seka, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių buvo priverstas panaikinti savo 2015-06-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atitinkantį Įstatymo, Nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kuris ir sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes.

Pareiškėja patikslintame skunde nepagrįstai prašo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens raštą (sprendimą), kuriuo iš esmės buvo tik šalinamos rašymo (apsirikimo klaidos), taip pat panaikinti atsakovo 2015-06-08 sprendimą, nors jis buvo panaikintas atsakovo 2015-08-18 sprendimu. Teismas pabrėžia, kad siekiant teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įvertinti nelaimingo atsitikimo visas aplinkybes, priežastis, padaryti pagrįstą išvadą apie nelaimingo atsitikimo priskyrimą draudiminiam (arba nedraudiminiam) įvykiui, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą priimti ginčijamą 2015-08-18 sprendimą, taip pat panaikinti 2015-06-08 sprendimą, kaip nepilnai atitinkantį teisės aktų reikalavimams. Svarbu ir tai, kad iki 2016-07-01 galiojusi ABTĮ 92 str. numatė taisyklę, jog iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia savaime neatkuriama. Tai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas buvo priverstas po trečiojo suinteresuotos asmens 2015-08-11 sprendimo priėmimo priimti administracinį sprendimą dėl tikslaus nelaimingo atsitikimo įforminimo Įstatymo bei Nuostatų nustatyta tvarka. Trečiojo suinteresuoto asmens 2016-12-13 sprendimu buvo tik ištaisyta apsirikimo klaida ir šis sprendimas jokių pareiškėjos teisių nepažeidė, nes buvo būtinas, siekiant išlaikyti ginčijamų sprendimų atitikimą pagrindiniams Viešojo administravimo įstatymo normų reikalavimams ir principams. Darydamas šias išvadas teismas laiko pagrįstais šiais klausimais atsiliepimuose į skundą išdėstytus tiek atsakovo, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus. Pareiškėjos ir jos atstovių nurodyti tariami pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamas aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos patikslintas skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, jos atstovių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.