Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. R. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. Š.;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. Š..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. Š..

Pagal BK 155 straipsnio 2 dalį baudžiamoji byla S. R. atžvilgiu nutraukta, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš S. R. nukentėjusiajai G. Š. priteista 356,81 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 290 Eur atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui - 82,09 Eur turtinei žalai atlyginti ir 24,02 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteista už tai, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. 1, M. N., V. Š., J. B. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sučiupdama rankomis už kaklo savo seseriai G. Š., trenkdama jos galvą į sieną, kumščiu suduodama ne mažiau penkių smūgių jai į veido sritį, padarydama savo artimam giminaičiui – nukentėjusiajai G. Š. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą, nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir sulaužydama G. Š. dėvėtus akinius – 356,81 Eur (1232 Lt) vertės, priklausančius G. Š., padarė nukentėjusiajai G. Š. 356,81 Eur (1232 Lt) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistoji neigia, vartojusi smurtą prieš nukentėjusiąją G. Š. ir teigia, jog apylinkės teismo 2015-12-12 nuosprendis yra nepagrįstas.

Nuteistosios S. R. išsakyta versija dėl nukentėjusios sužalojimo kitomis – t. y. pačiai sau trenkiant į lūpas traukiamomis durimis – nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuota kitų bylos duomenų kontekste, patikrinta ir argumentuotai atmesta. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad jame išdėstytais argumentais iš esmės yra ginčijamas įrodymų vertinimo teisingumas, tačiau apeliantei nepriimtinos išvados savaime nereiškia, kad bylos duomenys buvo įvertinti netinkamai ir kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai.

Nors nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl sesers – G. Š. sužalojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo daromas išvadas dėl apeliantės kaltės nežymiai sužalojus G. Š. grindė nukentėjusios parodymais, liudytojos D. R. parodymais, komisijinės teismo ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga.

Vertindamas nukentėjusios G. Š. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl esminių įvykio aplinkybių jos parodymai yra nuoseklūs. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl nukentėjusios parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo nepaneigia pirmiau padarytos išvados dėl nukentėjusios parodymų ir nėra pagrindu nukentėjusios parodymus laikyti nepatikimais. Apeliaciniame skunde nurodomi pagrindiniai argumentai dėl nukentėjusios parodymų prieštaringumo - gydymo stacionare ligos istorijoje priėmimo skyriaus išraše iš medicininių dokumentų nukentėjusioji nurodė, kad sesuo spyrė į galvą, o civiliniame ieškinyje suduotų skaičių nurodė nuo 7 ar 10. Nustatyta, jog nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui parodė, jog sesuo smūgius į veidą sudavė ranka, o ne koja. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji negalėjo nurodyti tikslaus suduotų smūgių skaičiaus niekaip nukentėjusios parodymų reikšmės nesumenkina ir nėra pagrindas jais netikėti ar atmesti. Juolab, kad nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu buvo susijaudinusi, smūgiai buvo suduoti staiga. Įrašą - sesuo spyrė į galvą – išraše iš medicininių dokumentų įrašė ne nukentėjusioji, kuri negalėjo paaiškinti, kodėl toks įrašas yra, ir, kaip jau minėta, apklausose tokių aplinkybių nenurodė, o vienodai teigė, jog smūgiai buvo suduoti ranka. Ta aplinkybė, jog nukentėjusiajai buvo nustatyti sužalojimai lūpos gleivinėje ir konstatuotas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nepaneigia nukentėjusios parodymų apie suduotų smūgių skaičių, o priešingai visiškai įtikinami nukentėjusios parodymai dėl pavartoto smurto. Pagal nukentėjusios parodymus po smūgio jai ėmė svaigti galva, smūgių neskaičiavo, buvo sumuštas veidas, liudytoja D. R. patvirtino, jog kairės pusės žandas buvo paraudęs, todėl nors ir teismo ekspertų konstatuota, kad kitų sužalojimų nukentėjusiajai, išskyrus nurodytus, nenustatyta, tačiau jų galėjo ir nebūti.

Nors nukentėjusios ir nuteistosios parodymai kardinaliai priešingi, tačiau juos vertinant ir lyginant kaip viseto kartu su kitais įrodymais matyti, jog nukentėjusios nuoseklūs parodymai yra patvirtinti kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojais D. R., D. P., V. Š., atliko specialų tyrimą, apklausė ekspertus, todėl nepagrįstai apeliantė teigia, kad nukentėjusios G. Š. parodymai yra vieninteliai ją kaltinantys įrodymai.

Nors liudytoja D. R. ir nematė, kaip konflikto metu elgėsi nukentėjusioji ir nuteistoji, tačiau ši liudytoja matė kitas reikšmingas įrodymų vertinimui jų patikimumo aspektu aplinkybes, o būtent: ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48) nurodė, jog kai G. Š. grįžo iš namo, jos lūpos apatinė dalis buvo sumušta, o kairysis žandas - raudonas, G. Š. jai pasakė, kad ją sumušė sesuo; teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja taip pat tvirtino, jog nukentėjusioji pasakė, jog sumušė sesuo, buvo paraudęs kairysis žandas, ji (D. R.) pasiūlė pridėti ledą, kraujo nebuvo, lūpa nebuvo prakirsta (2 t., b. l. 47). Liudytojai D. P., V. Š. patvirtino nukentėjusios parodymus dėl įvykusio konflikto, kurio metu ji buvo sužalota. Reikšminga šioje byloje yra ir tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nukentėjusios G. Š. 2014-02-13 protokolu – pareiškimu bei 2014-02-13 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pagrindu (1 t., b.l. 1, 6-7). Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog prieš buvo gautas pranešimas, jog G. Š. sumušė sesuo S. R.; įvykio vietoje nustatė, kad 2014-02-13 apie 15.30 val. konflikto metu S. R. suduodama ne mažiau 5 smūgius kumščiu į veido sritį ir trenkdama galvą pakaušiu į sieną sukėlė fizinį skausmą; nurodoma – prakirsta lūpa, patinęs žandas, kraujosruva ant plaštakos viršaus virš krumplių (1 t., b. l. 5-7). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie įrodymai patvirtina S. R. atliktus smurtinius veiksmus prieš savo seserį nukentėjusiąją G. Š., o apeliantės skunde dėstomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo ištyrė faktines bylos aplinkybes vertinami deklaratyviais. Nors bylos duomenys patvirtina G. Š. ir S. R. priešiškus santykius, tačiau tai nėra pagrindas atmesti nukentėjusios parodymus, kadangi aukščiau aptartų įrodymų visetas patvirtina G. R. smurtinius veiksmus.

Pažymėtina, jog objektyvūs bylos duomenys – ekspertizės akto išvados – dėl fizinio smurto panaudojimo fakto ir kilusių padarinių pirmosios instancijos teismo taip pat tinkamai įvertinti. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, jog G. Š. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kliniškai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas; sužalojimai susidarė nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais; tikėtina, kad lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas galėjo atsirasti atsitrenkus pakaušiu į sieną, o muštinė žaizda apatinėje lūpoje galėjo atsirasti nuo smūgio ranka (2 t., b. l. 73). Tai, jog ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstas G. Š. medicininiais dokumentais patvirtina šio dokumento, kaip įrodymo, tinkamumą, o ne sukelia abejonių jų patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs ekspertizės aktą, eksperto V. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, eksperto kompetenciją (aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas, 25 metų ekspertinio darbo patirtis, kvalifikacija atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ekspertizės aktas yra tinkamas įrodymas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo taip pat buvo apklaustas pirminį specialų tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas G. S., kuris kategoriškai patvirtino, jog nors nukentėjusios lūpoje žaizdos nesimatė, tačiau muštinė žaizda lūpoje rodo, kad buvo mechaninis bukas smūgis į galvos sritį ir tvirtino, jog sužalojimai G. Š. galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų smūgių pasekoje (2 t., b. l. 48). Akivaizdu, jog tiek eksperto G. S., tiek eksperto V. K. paaiškinimai dėl sužalojimų pobūdžio vienas kitam neprieštarauja. Tuo pačiu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl nukentėjusios G. Š. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo pagrįstu laikytinas ekspertizės aktas.

Apeliantės argumentai, jog G. Š. susižalojo pati, kai traukė kambario duris, yra atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs bei paneigti pirmiau aptartų įrodymų visuma. Nustatyta, jog tarp nuteistosios ir jos sesers kilo žodinis konfliktas ir šio konflikto metu S. R. atliko jai inkriminuotus veiksmus, už kuriuos pagrįstai buvo nuteista pirmosios instancijos teismo. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistosios atlikti veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip tyčinis artimo giminaičio – sesers – sužalojimas ir S. R. pagrįstai pripažinta kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes S. R. 2014 m. vasario 13 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. 1, M. N., V. Š., J. B. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sučiupdama rankomis už kaklo savo seseriai G. Š., trenkdama jos galvą į sieną, kumščiu suduodama ne mažiau penkių smūgių jai į veido sritį, padarydama savo artimam giminaičiui – nukentėjusiajai G. Š. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą, nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

S. R. nesutinka ir su nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad tokį nesutikimą ji grindžia tuo, kad nesiekė ir negalėjo siekti nukentėjusios turto sugadinimo. Skunde apeliantė teigia, kad net nukentėjusiosios G. Š. tvirtinimu, jos tyčia buvo nukreipta į skausmo G. Š. sukėlimą ar jos sveikatos sutrikdymą, tačiau ne į jos turto sunaikinimą ar sugadinimą. Nei suduodama jai į apatinę lūpą, nei trenkdama jos galvą į sieną, nesiekė ir negalėjo siekti jos turto sugadinimo, nenumatė, kad tokių, teismo pripažintų atliktų, jos veiksmų pasėkoje bus sugadintas G. Š. priklausantis turtas.

BK 187 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas, sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šioje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog nuteistoji S. R. svetimą nukentėjusios G. Š. turtą sugadino, veikdama tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos objektas buvo nukentėjusios G. Š. sveikata. Įrodymais nustatytos aplinkybės, jog nuteistoji sudavė smūgius nukentėjusiajai į veidą dėl ko ant žemės nukrito ir sulūžo akiniai, akivaizdžiai patvirtina, jog S. R. veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl nėra ir nusikalstamos sudėties, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sprendžia, kad skundžiamo Biržų rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžio dalis dėl S. R. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, priimta netinkamai atskleidus BK 187straipsnio 1 dalies taikymo turinį, ir daro išvadą, jog nuteistoji nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių, todėl ji dėl šio kaltinimo išteisintina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apeliantei buvo skirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir apeliacinės instancijos teismui nuteistąją dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinus, mažinti apeliantei skirtą bausmę kolegija nėra teisinio pagrindo.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti BPK pažeidimai ar tinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į BPK 302 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio keitimas dėl nustatytų pažeidimų, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Fondo valdyba) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-02-28 išmokėjo nukentėjusiajai G. Š. 82,09 eurus ligos pašalpą ir dėl nukentėjusiajai G. Š. išmokėtų išmokų pareiškė 82,09 eurų civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 40-44, 1 tomas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Fondo valdybos pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas naikinant jo dalį dėl 82,09 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteisimo iš G. R. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas).

Nukentėjusioji G. Š. pateikė teismui prašymą iš nuteistosios priteisti jos turėtas išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2016-01-13 pinigų priėmimo kvitą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 840580) 200 Eur sumai (2 t., b.l. 116). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė išlaidas, yra pagrindas nukentėjusios turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios jos naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį, į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiai ir pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, nukentėjusios prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažinama ir priteistina iš nuteistosios S. R. nukentėjusiajai G. Š. 100 Eur jos turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria S. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. R. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė, panaikinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 82,09 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui priteisimo iš S. R. ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistosios S. R. nukentėjusiosios G. Š. 100 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.