- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- e2YT-9310-457/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00473-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- M. M.
rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, R. M., L. P., Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valdymo fakto patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo patvirtinti valdymo faktą, kad M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdo nekilnojamuosius daiktus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjo tėvui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), 1989 m. pagal Valstiečių ūkio įstatymą buvo skirta žemė valstiečio ūkiui, į kurią vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjo tėvas buvo vienas iš pirmųjų ūkininkų po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. 2007 m. pareiškėjo tėvas pasitraukė iš ūkininkavimo, turėtą žemę – 35,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 9 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui, kartu perdavė jo žinion ir šiame žemės sklype esančius du ūkinius pastatus, kuriuos tėvas buvo pastatęs, kaip ūkininko sodybą. Pareiškėjas 2007 m. kovo 20 d. įregistravo savo ūkininko ūkį ir nuo to laiko ūkininkauja (duomenys neskelbtini). Pasitraukęs iš ūkininkavimo, tėvas J. M. pareiškėjui perdavė ir minėtame žemės sklype jo paties statytus ūkininko sodybos du ūkinius pastatus. Nuo 2007 m. pareiškėjas tėvo jam perleistais ūkiniais pastatais pradėjo naudotis ir rūpintis kaip savais ir iki šiol tai daro, juos naudoja ūkininko ūkio veiklos reikmėms. Pareiškėjas iš tėvo J. M. žinojo, kad ūkininko sodybos pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tėvas jam sakė, jog dokumentus perdavė kažkokiam specialistui sutvarkyti, kad galėtų įregistruoti, ir po to sudaryti dovanojimo sutartį pareiškėjo naudai, tačiau (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas, nebaigęs tvarkyti dokumentų, staiga ir netikėtai mirė. Po tėvo mirties pareiškėjas namuose rado 1991 m. birželio 28 d. Kapitalinės statybos rangos sutartį (elektros), 1991 m. spalio mėn. aktą dėl elektros tinklų priėmimo į eksploataciją, dokumentus gręžiniui ūkininko J. M. sodyboje įrengti (sąmatas, aiškinamąjį raštą, kainos paskaičiavimą, vietos parinkimo aktą, pasirašytą visos eilės valdininkų – rajono architekto A. U., žemės ūkio skyriaus atstovo R. J., higienos centro atstovo J. S., gamtos apsaugos inspektoriaus A. P.), kas patvirtina, jog pareiškėjo tėvas ūkininko sodybą statė ir tai darė teisėtai. Su pareiškimu pateikiami liudytojų R. T., A. P. notarės patvirtinti rašytiniai parodymai apie pareiškėjo tėvo J. M. vykdytą ūkininko sodybos statybą. Tėvo J. M. ūkininko sodybos statybos dokumentų pareiškėjas ieškojo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje, bet nerado, nes to laikotarpio statybą leidžiantys dokumentai buvo saugomi tik 5 metus (tai patvirtina Joniškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2021 m. spalio 21 d. pažymos Nr. (29.4)S-4476 ir Nr. (29.4)S-4507). Pareiškėjas jo valdomiems ūkininko sodybos pastatams užsakė kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalius numerius, pastatams yra suteikti adresai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dokumentus pateikė įregistravimui VĮ Registrų centrui, tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 24090057 atsisakė įregistruoti ūkinius pastatus bei daiktines teises į juos, nes pareiškėjo pateikti dokumentai nepakankami, nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nekilnojamojo turto registre registruojamas valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė. NTRĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas neturi pareiškime nurodytų ūkininko sodybos ūkinių pastatų valdymą patvirtinančių dokumentų ir negali gauti kitokiu būdu, kaip tik kreipiantis į teismą dėl valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės (ne valdymo nuosavybės teise) patvirtinimo. Dėl to pareiškėjas kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo fakto patvirtinimo. Kaip minėta, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka yra padaręs ūkinių pastatų kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas jiems suteikė unikalius numerius, bet jis neturi jokių kitų dokumentų daiktinėms teisėms įregistruoti, todėl negali kitokia tvarka, išskyrus kreipiantis į teismą, gauti valdymo faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 526 straipsnio 3 dalis). Valdymo fakto patvirtinimas sudarytų galimybę pareiškėjui ūkinius pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, sudarytų galimybę išviešinti valdymo faktą, jį įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, bei sudarytų prielaidą pareiškėjui ateityje nuosavybės teisę į juos įgyti įgyjamosios senaties būdu, o taip pat eliminuotų galimybę pripažinti bešeimininkiu turtu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Iš prie pareiškimo teismui pateikiamos kadastrinių matavimų bylos ir ūkinių pastatų fotonuotraukų matosi išsamūs ūkinių pastatų duomenys. Kitų asmenų, suinteresuotų pareiškime nurodytų pastatų valdymu, nėra. Pareiškėjo seserys L. P. ir R. M. žinojo, kad tėvas, pasitraukęs iš ūkininkavimo, ūkininko sodybos pastatus, esančius pareiškėjui padovanotoje žemėje, perleido jam ir dėl to pretenzijų niekada nekėlė, pačios pastatais nesinaudojo.