- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-16
- Bylos Nr.
- 2-446/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Vytas Milius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Sanitas“
- Atsakovas
- Rusijos Federacinėje Respublikoje įregistruotai įmonei JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“, uždarajai akcinei bendrovei „Corpus medica“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Sanitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1799-33/2008, iškeltoje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Sanitas“ ieškinį atsakovams Rusijos Federacinėje Respublikoje įregistruotai įmonei JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Corpus medica“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo savininko teisių gynimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Sanitas“ ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovo JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ prekių ženklo ,,Citramon phs“ registraciją, uždrausti šiam atsakovui, taip pat kitam atsakovui UAB „Corpus medica“ naudoti žymenį ,,Citramon phs“ bei kitus žymenis su žodžiu „Citramon“. Nurodė, kad dar 1996 m. įregistravo prekių ženklą „Neocitramonas“, gamina ir platina tokio pavadinimo vaistinį preparatą, turi šio vaisto registravimo liudijimą. Po dešimties metų Valstybinis patentų biuras tenkino atsakovo JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ paraišką ir įregistravo prekių ženklą „Citramon phs“. Pažymėjo, jog protestu kreipėsi į Valstybinį patentų biurą dėl atsakovo prekių ženklo „Citramon phs“ pripažinimo negaliojančiu, tačiau šis protestas dar neišnagrinėtas. Nepaisant to, atsakovas UAB „Corpus medica“ toliau platina atsakovo JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ gaminamą vaistinį preparatą. Ieškovo nuomone, prekių ženklo „Citramon phs“ registracija turi būti panaikinta, kadangi šis ženklas įregistruotas dešimt metų vėliau negu ieškovo prekių ženklas „Citramonas“, yra tapatus arba klaidinamai panašus į jį, skirtas tai pačiai prekių klasei, gali suklaidinti visuomenę. Siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovams išleisti į rinką vaistinius preparatus, pažymėtus žymeniu ,,Citramon phs“ ar kitokiu žymeniu su žodžiu ,,citramon“ iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. 2) Įpareigoti atsakovus išimti iš apyvartos vaistinius preparatus, pažymėtus žymeniu ,,Citramon phs“. Prašymą grindė tuo, kad prekių ženklas ,,Citramon phs“ klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „Neocitramonas“, neuždraudus parduoti vaistinio preparato ,,Citramon phs“, toliau bus daroma vis didesnė turtinė žala ieškovui, pažeidžiama jo prioritetinė ir išimtinė teisė viešai platinti prekių ženklą „Neocitramonas“ turintį vaistinį preparatą, o kartu kenkiama ieškovo prekių ženklo reputacijai ir žinomumui. Nurodė, kad ieškovo prekių ženklas yra žinomas, todėl turėtų būti labiau ginamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, neturi būti pažeisti nei vienos šalies teisės ir teisėti interesai. Teismo nuomone, ieškovas teiginio, kad su kiekvienu ,,Citramon phs“ pardavimu yra daroma vis didesnė turtinė žala ieškovui, o kartu kenkiama ieškovo prekių ženklo „Neocitramonas“ reputacijai ir žinomumui teisingumo nepagrindė konkrečiais įrodymais. Ar iš tiesų ieškovas dėl atsakovo prekių ženklo naudojimo patiria žalą, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nurodė, kad teismui tenkinus ieškovo prašymą ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų padaryta didelė žala atsakovui JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“, kuris turėtų išimti iš apyvartos prekių ženklu ,,Citramon phs“ pažymėtą vaistinį preparatą, nors šio prekių ženklo registracija nėra panaikinta. Be to, laikinosios apsaugos priemonės savo esme sutampa su ieškinio reikalavimu, ir taikius šias priemones, faktiškai būtų patenkintas ieškovo reikalavimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Sanitas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ yra užsienio įmonė. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apsunkinamos ieškovo galimybės išieškoti žalos atlyginimą iš šio atsakovo.Teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų netaikius, egzistuoja reali grėsmė, kad bus nebeįmanoma įvykdyti ieškovui galimai palankaus sprendimo, taip pat bus dar labiau pakenkta ieškovo prekių ženklo reputacijai ir žinomumui, didės ieškovo nuostoliai (negautos pajamos). Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinyje išdėstytais reikalavimais. Ieškinio reikalavimas uždrausti naudoti ginčijamą prekių ženklą apima keletą aspektų ir nėra tapatus teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes gynė išimtinai tik atsakovų teises, o atsisakė ginti ieškovo teises. Teismo argumentas, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai patirs didelių nuostolių, nepagrįstas įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas atspindi visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo, kaip universalaus teisės principo, reikšmę ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas.
Ieškovas AB „Sanitas“ pareiškė ieškinį dėl atsakovo JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ vardu įregistruoto prekių ženklo ,,Citramon phs“ registracijos pripažinimo negaliojančia bei uždraudimo atsakovams naudoti žymenį ,,Citramon phs“ bei kitus žymenis su žodžiu „Citramon“. Toks ieškovo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas įtvirtintas Prekių ženklų įstatyme (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 2 d., 46 str. 1 d., 50 str. 1 d. 2 p., CK 1.138 str. 8 p.). Ieškinio užtikrinimui gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios su ieškinyje pareikštais reikalavimais susijusios taip, kad užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, neatitinka jų paskirties ir negali būti taikomos.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (draudimas išleisti į rinką atitinkamus vaistinius preparatus ir įpareigojimas atsakovus išimti juos iš apyvartos) nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnis nustato prekės ženklo savininko teisių gynimo būdus, tarp jų ir įpareigojimą atsakovui nutraukti visus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje nurodytas teises. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas ženklo savininko teisių gynimo būdas – įpareigojimas nutraukti visus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytas teises, teisminio ginčo atveju negali būti taikomas a priori (iš lot. – iš anksto) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-602/2005). Tokio pobūdžio veiksmus teismas gali uždrausti atlikti tik ateityje, t. y. išsprendus ginčą iš esmės, ne anksčiau kaip nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo priėmimo momento. Todėl laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškinyje pareikštus materialiuosius reikalavimus (dėl prekių ženklo savininko teises ir interesus pažeidžiančių veiksmų nutraukimo) negali būti taikomos, nes jos neatitinka CPK 144 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties užtikrinti teismo sprendimo vykdymą konkretaus reikalavimo patenkinimo atveju.
Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinta bendra nuostata, jog ženklo savininkas turi teisę prašyti teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje byloje sprendžiamas bendra proceso įstatymo nustatyta tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokios, kurios susijusios su ieškinio dalyku, ir turi atitikti šio instituto paskirtį bei tikslus (CPK 144 str. 1 d.). Ieškinio dalykas šioje byloje - prekių ženklo įregistravimo pripažinimas negaliojančiu ir įpareigojimas atsakovus nutraukti žymens naudojimą. Taigi ieškovas byloje pareiškė du reikalavimus, kurie tarpusavyje susiję. Atsakovo JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ vardu įregistruoto prekių ženklo „Citramon phs“ registracija nėra panaikinta, o tik ginčijama šioje byloje. Kitas ieškovo pareikštas reikalavimas – uždrausti atsakovams naudoti žymenį „Citramon“ tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pirmąjį reikalavimą dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad uždraudus atsakovams išleisti vaistinius preparatus, pažymėtus žymeniu „Citramon“ , iš esmės būtų patenkintas ieškovo išvestinis reikalavimas, nors byla neišnagrinėta iš esmės net ir dėl pagrindinio reikalavimo, yra pagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jų nepritaikius, pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d.).
Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo išdėstyti argumentai, kad ieškovas patiria didelius nuostolius, nes atsakovas JSC „Pharmstandart-Leksredtsva“ neteisėtai naudoja ginčijamą žymenį, negali būti laikomi pagrįstu, kadangi ieškovo materialinis reikalavimas yra pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl įpareigojimo nutraukti prekės žymens naudojimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškininius reikalavimus. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu teismas ieškinį patenkintų, ieškovui neužkertama galimybė reikalauti iš atsakovų žalos, atsiradusios dėl neteisėto žymens naudojimo, atlyginimo. Toks teismo procesinis sprendimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Priešingu atveju, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nesant ieškovo reikalavimo atlyginti žalą, ieškinio atmetimo atveju galėtų iškilti reali žalos atsakovui atsiradimo grėsmė.
Teisėjų kolegija apelianto argumentą, jog vienas iš atsakovų yra užsienio įmonė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmeta kaip nepagrįstą. Kaip minėta, įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumą ir dalyvaujantys byloje asmenys negali būti diskriminuojami dėl jų rasės, tautybės, pilietybės ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., CPK 17 str.). CPK nenustato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojant vien tuo, kad atsakovas yra kitoje valstybėje įregistruota įmonė. Pastebėtina, kad proceso įstatymo normos nustato tam tikrus ribojimus užsienio valstybių asmenims civiliniame procese, tačiau tik tuomet, jeigu jie yra ieškovai, ir šie ribojimai susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu (CPK 794 str. 1 d.).
Aukščiau nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant ieškovo pareikštiems materialaus pobūdžio reikalavimams, todėl naikinti teismo nutarties ar ją keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.