Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB bankas“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., išieškotojas „L&M International Trading“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB „SEB bankas“ prašė: sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0013/16/02401 vykdymą; vykdomąją bylą Nr. 0013/16/02401 nutraukti; apie priimtus sprendimus informuoti išieškotoją „L&M International Trading LTD“, įpareigojant išieškotoją „L&M International Trading LTD“ nedelsiant atlaisvinti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, atitinkamų instrukcijų pateikimu UAB „Dussmann Service“, teikiančiai saugos paslaugas, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą ir valdymą grąžinant skolininkui AB „SEB bankas“. Nurodė, kad:Vilniaus apygardos teismas 2016-10-19 nutartimi civilinėje byloje e2S-2253-345/2016 tenkino išieškotojo „L&M International Trading LTD“ (toliau – L&M) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Vilniaus apygardos teismas 2016-12-09 nutartimi patikslino 2016-10-19 nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad areštuotų Patalpų saugotoju skiriamas išieškotojas L&M;antstolis V. M. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartį priėmė vykdymui. Antstolis 2016-12-16 atvyko prie Patalpų ir pareikalavo, kad išieškotojo atstovai būtų įleisti į Patalpas. Į Patalpas įleistas antstolis ir išieškotojo L&M atstovai bei išieškotojo pasamdyta saugos tarnyba, kuri liko Patalpose;kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktu registre. Patalpų areštas buvo įregistruotas 2016-10-20, o pakeitimas – 2016-12-09. Antstolis atliko vykdymo veiksmus, neturėdamas vykdytino vykdomojo dokumento. Antstolis privalėjo įvertinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartimi apribota tik pareiškėjo teisė disponuoti Patalpomis, tačiau neapribotas valdymas ir naudojimas. Pareiškėjas turi teisę laisvai valdyti ir naudotis areštuotu turtu. Patalpų perdavimas išieškotojui L&M prieštarauja taikyto turto arešto mastui. Antstoliui nebuvo suteikta teisė patekti į Patalpas, jų užvaldyti ir perduoti paskirtam saugotojui – išieškotojui L&M. Antstolis veikė savavališkai, pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo nutartis, ir viršijo savo kompetenciją.Antstolis V. M. pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad:antstolis priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2S-2253-345/2016, kuriuo išieškotojo L&M reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas Patalpų areštas. Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo patikslinta nurodant, kad Patalpų saugotoju paskirtas išieškotojas L&M. 2016-12-16 nuvykus prie Patalpų, nustatyta, kad skolininko užsakymu Patalpos saugomos saugos tarnybos UAB „Eurocash“. Įvertinus tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartį pareiškėjas turi teisę valdyti Patalpas savo nuožiūra, nuspręsta Patalpas perduoti saugoti išieškotojui L&M paliekant ir pareiškėjo samdytą apsaugos bendrovę UAB „Eurocash“. Apie atliktus vykdymo veiksmus surašytas aktas, kuris išsiųstas vykdomosios bylos šalims;Vilniaus apygardos teismo nutartyje nenurodyta, jog vykdymas pavedamas konkrečiam asmeniui, todėl ji yra vykdytina antstolio teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad Patalpas fiziškai saugo pareiškėjo nusamdyta saugos tarnyba, todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 nutartis buvo įvykdyta dar iki pateikiant ją antstoliui. Vien tik arešto įregistravimas Turto arešto aktų registre negali būti vertinamas kaip nutarties įvykdymas. Nutartimi paskirtas turto saugotojas realiai neturėjo galimybės vykdyti jam nustatytų turto saugotojo pareigų, nes neįmanoma saugoti pastato nepatekus į vidų. Antstolis neturi teises vertinti vykdomojo dokumento teisėtumo, o privalo jį vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme. Apylinkės teismas nurodė, kad vertinant pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą, esminę reikšmę turi reikalavimo dalykas. Iš pareiškėjo procesinio dokumento matyti, kad antstolio veiksmai neskundžiami. Procesinis dokumentas yra pareiškėjo prašymai antstoliui. Dokumento pavadinimas nesukuria prielaidų jį nagrinėti kaip skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi pareiškėjas nurodo, jog prašo antstolio atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjas neprašė teismo nei panaikinti, nei pakeisti antstolio priimtų patvarkymų, nei įpareigoti antstolį atlikti kokį nors vykdymo veiksmą. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis į antstolį su analogiškais prašymais. Antstolis, gavęs pareiškėjo procesinį dokumentą, turėjo įvertinti jo reikalavimo dalyką ir jį nagrinėdamas priimti skundžiamą patvarkymą, kuris jau galėtų būti skundžiamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas AB „SEB bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį. Nurodė, kad:skundą grindė neteisėto antstolio patvarkymo Nr. S-16-13-6759 priėmimu ir siekė panaikinti visus antstolio vykdomojoje byloje priimtus sprendimus bei grąžinti ginčo šalis į prieš tai buvusią padėtį. Skundą antstolis išnagrinėjo ir tai patvirtina, todėl iš reikalavimų galima suprasti ko pareiškėjas siekia. Teismas formaliais pagrindais negalėjo atsisakyti priimti antstolio išnagrinėto skundo;esant nepakankamai aiškiam skundo dalykui, turėjo būti taikytas skundo trūkumų šalinimo institutas. Pareiškėjas sutinka, kad skunde suformuluoti prašymai buvo netikslūs. Pareiškėjas siekia panaikinti visus vykdomosios bylos procese priimtus antstolio dokumentus, nors to tiesiogiai ir nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, kuria pareiškėjo AB „SEB bankas“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų buvo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai neteisėti, gali juos apskųsti. CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Nesant bent vieno iš šių dviejų skundo elementų, nėra ir skundo, todėl teisminis bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas negalimas. Tinkamas skundo dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Tiek skundo dalykas, tiek skundo pagrindas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti. Išieškotojas L&M 2016-12-15 antstoliui pateikė prašymą priimti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 ir 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2253-345/2016 vykdymui (v. b. l. 1-9). Antstolis 2016-12-15 patvarkymu Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 ir 2016-12-09 nutartis priėmė vykdymui (v. b. l. 10-11). Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2016-12-21 (v. b. l. 11¹). Antstolis, priėmęs vykdomuosius dokumentus, 2016-12-16 surašė vykdymo veiksmų aktą (v. b. l. 22-23). Vykdymo veiksmų aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2016-12-23 (v. b. l. 24¹). Antstolio kontoroje 2017-01-02 gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, įvardintas skundu dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 60-64). Antstolis 2017-01-05 patvarkymu netenkino pareiškėjo reikalavimų ir procesinį dokumentą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui (v. b. l. 66-67). Pareiškėjas procesiniame dokumente prašė: sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0013/16/02401 vykdymą; vykdomąją bylą Nr. 0013/16/02401 nutraukti; apie priimtus sprendimus informuoti iš ieškotoją L&M, įpareigojant išieškotoją L&M nedelsiant atlaisvinti Patalpas, įskaitant, bet neapsiribojant, atitinkamų instrukcijų pateikimu UAB „Dussmann Service“, teikiančiai saugos paslaugas, Patalpų faktinį naudojimą ir valdymą grąžinant pareiškėjui. Pareiškėjas suformulavo tris savarankiškus prašymus: sustabdyti vykdomąją bylą, vykdomąją bylą nutraukti bei įpareigoti išieškotoją atlikti tam tikrus veiksmus. Priimdamas patvarkymą netenkinti pareiškėjo skundo bei jo nagrinėjimą perduoti teismui, antstolis pasisakė dėl to pareiškėjo argumentų, jog antstolis priėmė vykdymui nevykdytiną teismo nutartį bei ją vykdydamas, viršijo antstoliui suteiktą kompetenciją. CPK 510 straipsnio 1 dalis leidžia skųsti procesinius antstolių veiksmus arba atsisakymą juos atlikti. Pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų motyvai rodo, jog jis reikalauja antstolio atlikti tam tikrus veiksmus – sustabdyti vykdymą bei nutraukti vykdomąją bylą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas raštu tokio prašymo antstoliui nebuvo pateikęs ir antstolis patvarkymu nėra atsisakęs nutraukti vykdomąją bylą. Visgi, gavęs pareiškėjo 2016-12-22 procesinį dokumentą, kuris pavadintas skundu dėl antstolio veiksmų, antstolis priėmė 2017-01-05 patvarkymą Nr. 0013/16/02401, kuriuo atsisakė veiksmus atlikti. Vertinant preciziškai, antstolis pareiškėjo 2016-12-22 procesinį dokumentą turėjo pripažinti prašymu nutraukti bylą ir jį išspręsti, priimdamas patvarkymą. Šis patvarkymas jau galėtų būti skundžiamas teismui įprasta tvarka. Antstolis pareiškėjo 2016-12-22 procesinį dokumentą išnagrinėjo kaip skundą dėl antstolio veiksmų ir iš esmės pasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų bei pateikė argumentus, kodėl netenkina pareiškėjo prašymų dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei vykdymo veiksmų sustabdymo. Tai, kad antstolis pareiškė savo argumentuotą poziciją, sudarė prielaidas pareiškėjo 2016-12-22 procesinį dokumentą išnagrinėti pirmosios instancijos teisme kaip skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl tikslaus procesinių normų nesilaikymo vykdomojoje byloje yra susidariusi dviprasmiška situacija dėl antstolio 2017-01-05 patvarkymo vertinimo ir jo apskundimo tvarkos ir terminų. Tai gali sąlygoti skirtingą vykdomojoje byloje priimtų procesinių dokumentų traktavimą bei kliudyti pareiškėjui efektyviai ginti savo teises. Efektyvus skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas yra svarbi kiekvieno asmens teisė (CPK 7 straipsnis). Reikalavimas, kad pareiškėjas dar kartą kreiptųsi į antstolį, kai jau žinoma argumentuotai pagrįsta antstolio pozicija, neatitiktų protingumo kriterijaus. Tuo remiantis daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2016-12-22 procesinio dokumento argumentus bei vykdomosios bylos kontekstą, neturėjo laikyti 2016-12-22 procesinio dokumento prašymu atlikti vykdomuosius veiksmus, o turėjo traktuoti kaip skundą dėl antstolio veiksmų. Sutiktina su pareiškėju, jog jeigu pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog pareiškėjo dokumento motyvuose iš esmės buvo skundžiamas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o procesinio dokumento dalyke buvo nurodyti prašymai, kurie nedera su skundo turiniu, visų pirma turėjo būti taikytas trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o ne atsisakymas priimti procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundo pagrindo ir dalyko prieštaravimas tarpusavyje šalintinas taikant trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Nepašalinus skundo pagrindo ir dalyko prieštaravimų galėjo būti atsisakyta priimti skundą. Šalys nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo AB „SEB bankas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo AB „SEB bankas“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.