Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. A., atsakovės Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui Nerijui Bieliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovėms Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo, kompensavimo komisija (toliau ir - Komisija) 2013-09-10 sprendimu Nr. 17R-75 (toliau ir - Sprendimas) nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas - 600,07 Lt, t.y. tas išlaidas, kurios patirtos iki 2013-02-01 (b. l. 97).

Pareiškėjas skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašo iš dalies panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013-09-10 sprendimą Nr. 17R-75 bei įpareigoti atsakovą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas visiškai, t.y. papildomai 5 450,03 Lt.

Paaiškino, kad pareiškėjas elektros jėgainės projektavimo sutartį pasirašė 2012-12-07 ir iki 2013-02-01 projektas jau buvo faktiškai atliktas. Nutraukti sutarties pareiškėjas neturėjo galimybės, o ir nutraukus sutartį jis būtų privalėjęs sumokėti visą sumą pagal šią sutartį. Projektavimo darbai pradėti prieš pradedant svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus ir prieš patvirtinant naujus saulės energijos supirkimo tarifus. Šį faktą patvirtina tai, kad projektas buvo baigtas ir suderintas 2013 m. kovo mėn., o to praktiškai būtų buvę neįmanoma padaryti, jei projektavimo darbai būtų pradėti po 2013 m. vasario 1 d.

Nurodė, kad faktiškai išlaidas patyrė daug anksčiau, t.y. iki 2013-02-01 ir tik neišvengiami atsiskaitymai buvo atlikti vėlesnėmis datomis, kurios buvo numatytos toje pačioje projektavimo sutartyje. Mano, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau ir - Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenys ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo, aiškintina kaip įstatymu nustatyta pareiga atlyginti ne tik tas išlaidas, kurios faktiškai buvo sumokėtos iki 2013-02-01 (pinigų principas), bet ir išlaidas dėl kurių buvo susitarta iki 2013-02-01 ir kurios buvo neišvengiamos (kaupimo principas). Priešingas įstatymo aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatyto objektyvumo principo, t.y. jame nenurodytos konkrečios sumos, nevertinti konkretūs pareiškėjo pateikti įrodymai apsiribojant bendrais teiginiais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovė ­­­­­­Komisija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 49-52) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau ir - Aprašas) 4 punktą kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais. Pareiškėjas prašė kompensuoti šias išlaidas: 100 Lt išlaidas už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 200 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas, 750,10 Lt pastato stogo nuomos išlaidas. Komisija Sprendimu kompensavo 100 Lt išlaidas už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą ir 500,07 Lt išlaidas už stogo nuomą. Dėl leidimo už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje išlaidų kompensavimo ginčas nekyla, todėl komisija dėl šių išlaidų nepasisako. Komisija nekompensavo 250,03 Lt išlaidų už pastato stogo nuomą ir 5200 Lt išlaidų už elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbus. Komisija nekompensavo likusios 250,03 Lt sumos už stogo nuomą, nes ši suma buvo sumokėta 2013-03-07, t. y. išlaidos patirtos po 2013-02-01. Dėl tokios pačios priežasties Komisija nekompensavo ir 5201 litų sumos už elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbus, nes ši suma buvo sumokėta 2013-07-05 ir 2013-07-08. Atkreipė dėmesį, kad Aprašas nesuteikė Komisijai įgaliojimų kompensuoti išlaidas patirtas po 2013-02-01.

Atsakovės Komisijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Atsakovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 26-27) paaiškino, kad neturėtų būti laikoma atsakove byloje. Pažymėjo, kad pagal Aprašo 13 punktą tik ūkiškai ir techniškai aptarnauja Komisiją ir atlieka kitas funkcijas, numatytas Aprašo 25 punkte, t. y. 25.1. įvertina pareiškėjo teikiamą prašymą ir pateiktą infor­maciją; 25.2. teikia Komisijai teikimą su pateiktos informacijos įvertinimu; 25.3. saugo pareiškėjų pateik­tus duomenis ir dokumentus. Techninis ir ūkinis aptarnavimas jokiais būdais nereiškia įgaliojimų veikti Komisijos vardu, atstovauti Komisiją teisminiuose ginčuose ar santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Inspekcijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 44-45) paaiškino, kad Komisijai suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo. Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Ministerija neturi kompetencijos vertinti kito viešojo administravimo subjekto - Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo ir faktinių aplinkybių, todėl dėl šių skunde teikiamų reikalavimų nepasisako. Ministerija laikosi pozicijos, kad Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi jai suteikta diskrecija.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimu. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar Komisijos ginčo sprendimas (b. l. 57), iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertins ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatys, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismas negali pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas vertins, ar Komisija laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas.

Ginčą reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 1 punktas nustato su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) įsigaliojimo. Pagal Aprašo 4 punktą kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais.

Taigi išlaidos, susijusios su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu, asmenims yra kompensuojamos, jeigu jos buvo patirtos iki 2013-02-01, dėl kompensacijos asmenys gali kreiptis iki 2013-09-01. Asmenys kartu su prašymu turi pateikti tokius dokumentus: su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita); nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia; sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (Aprašo 10 punktas). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, gali priimti tokius sprendimus: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-15 pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, iš viso prašė kompensuoti 6 050, 10 Lt. Prie šio prašymo pridėjo 2012-11-12 leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, dokumentus susijusius su elektrinės projekto plėtojimu ir prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 53-54). Komisija 2013-08-23 raštu prašė pareiškėją pateikti papildomus dokumentus (b. l. 83), kuriuos jis pateikė (b. l. 85-88). Išnagrinėjusi jo prašymą, Komisija 2013-09-10 sprendimu Nr. 17R-75 nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas - 600,07 Lt, t.y. tas išlaidas, kurios patirtos iki 2013-02-01 (b. l. 97), kitų išlaidų - 5450, 03 Lt, kurios patirtos po nurodytos datos nekompensavo.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymo ir Aprašo nuostatas atsakovei buvo pareiga atlyginti ne tik tas išlaidas, kurios faktiškai buvo sumokėtos iki 2013-02-01, bet ir išlaidas dėl kurių buvo susitarta iki 2013-02-01 ir kurios buvo neišvengiamos, ginčo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatyto objektyvumo principo, jame nenurodytos konkrečios sumos, nevertinti konkretūs pareiškėjo pateikti įrodymai apsiribojant bendrais teiginiais.

Teismas su šias teiginiais sutikti negali, nes Aprašo 4 punktas aiškiai numato, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais. Pareiškėjas prašymu prašė kompensuoti tokias išlaidas: 100 Lt išlaidas už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 5 200 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas; 750,10 Lt pastato stogo nuomos išlaidas, viso - 6 050,10 Lt (b. l. 53-54). Komisija nekompensavo 250,03 Lt išlaidų už pastato stogo nuomą (apmokėjo 2013-03-04) ir 5 200 Lt išlaidų (apmokėjo 2013-07-05) už elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbus (b. l. 58-60, 65-66), t. y. išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė po 2013-02-01. Taigi Komisija ginčo sprendimą priėmė vadovaudamasi Aprašo nuostatomis ir pareiškėjo prašymą kompensuoti patirtas išlaidas tenkino iš dalies, nes kitos išlaidos buvo patirtos po 2013-02-01.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Komisija sprendime nurodė, kokiu teisės aktu vadovaujamasi, pacitavo teisės normą, kuria rėmėsi (Aprašo 20 punktu), priimdama sprendimą, taip pat nurodė faktinį sprendimo iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas pagrindą, t. y. kad kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Sprendime nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas Komisijos pirmininkės, todėl, teismo vertinimu, yra pakankamai aiškus ir konkretus.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo R. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.