Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-28 · Civilinė byla Nr. 2S-861-123/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
2S-861-123/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Bronius Valius
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
D. Š., J. Š.
Trečiasis asmuo
V. K., M.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-861-123/2009

Teisėjas O. Briedis Procesinio sprendimo kategorija106.4; 122.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams D. Š., J. Š. dėl žemės sklypo nuosavybės nustatymo ir atskyrimo bei suformuotų dviejų kadastrinių vienetų patvirtinimo, tretieji asmenys V. K., M. A., K. P., AB bankas „Hansabankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teisme 2009-03-09 gautas ieškovės ieškinys atsakovams D.Š., J. Š. dėl žemės sklypo nuosavybės nustatymo ir atskyrimo bei suformuotų dviejų kadastrinių vienetų patvirtinimo.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-03-19 nutartimi konstatavo, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė žemės sklypo atidalijimo projekto, paskutinio išrašo iš VĮ Registrų centro, kuriame būtų duomenys apie ieškovės ir atsakovų bendrajai nuosavybei taikomus apribojimus.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-04-07 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepašalino teismo nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė žemės sklypo atidalijimo projekto, o ieškovės pateikti planai nelaikytini projektu. Ieškovė nepateikė teismui tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenimis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pateikti planai nelaikytini projektu, nes Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad tai yra žemės sklypo atidalijimo projektas, o ne naudojimosi žamės sklypu nustatymo planas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111, 135 str.). Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Nesilaikius šių minimalių reikalavimų, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK138 str., 115 str. 3 d.).

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė visų teismo nurodytų įrodymų, taip pat procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenimis. Šiuos ieškinio trūkumus teismas laikė kliūtimi spręsti ieškinio priėmimo klausimą, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti papildomų įrodymų ieškinio reikalavimui pagrįsti yra neteisėtas, kadangi įrodinėjimo pareiga tenka šaliai (CPK 178, 179 str.), įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 str.), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Teisėjų kolegija mano, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ginčo esmė yra aiški, o visi pirmosios instancijos teismo nurodyti neaiškumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 181 str., 226 str., 228 str. 1 d., 230 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai teismo nurodyti trūkumai negalėjo būti priežastimi nepradėti bylos ir laikomi ieškinio trūkumais. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo galės padaryti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išanalizavęs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Taigi ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės ir tai gali būti pagrindas teismo išvadoms sprendžiant, ar ieškinys turi būti tenkinamas, ar atmetamas.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad ieškovei taisant ieškinio trūkumas ir pateikiant teismo nurodytus įrodymus, patvirtinančius jos reikalavimą, nebuvo pateikta teismui tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatęs šį trūkumą turėjo skirti naują terminą ieškinio trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d.), o ne atsisakyti priimti ieškinį ir tokiu būdu užkirsti ieškovei kelią teisme apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str.).

Kadangi ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti minimą ieškinį nurodytais pagrindais, jo priėmimo klausimą perduoda spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336?339 str.,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėTeisėjai Danguolė MartinavičienėBronius Valius