Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1984 m. vasario 10 d. Šalčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinis išsilavinimas, išsiskyręs, dirbantis UAB „Maxima“ parduotuvės salės darbuotoju, gyvenantis J. Sniadeckio. g. 12-18, Šalčininkuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 180 str. 1 d.

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1980 m. vasario 27 d. Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis privačiai pas ūkininką statybininku, gyvenantis Šalčininkėlių kaime, Šalčininkų rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 tr. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u statė:

Kaltinamasis J. S., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas dar jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:

2007 m. rugpjūčio 10 d. apie 22 val. 30 min. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaimo pagrindinėje gatvėje prie J. Ž. sodybos, eidamas kartu su V. T., atsitiktinai sutikęs J. K. ir H. D., patikrino šių asmenų drabužių kišenes, du kartus su kumščiu smogė J. K. į krūtinės sritį ir pagrobė šiam nukentėjusiajam priklausantį vyno butelį „Zelionoje jabloko“ 8 litų vertės. J. K. pareikalavus grąžinti vyno butelį, J. S. pagrasino dar jam suduoti smūgius, todėl nukentėjusysis J. K., bijodamas pakartotinio fizinio smurto panaudojimo, iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamieji J. S. ir V. T., bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką šiomis aplinkybėmis:

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje jiems atsitiktinai sutikus J. K. ir H. D., V. T. iš šių asmenų pareikalavo cigarečių, tačiau jie rūkalų neturėjo. J. S. plėšimo būdu pagrobus iš J. K. butelį vyno ir šiam nukentėjusiajam pasišalinus, V. T. su kumščiu sudavė H. D. smūgį į kairįjį petį, o J. S. su kumščiu smogė šiam nukentėjusiajam į kairįjį skruostą. H. D. nukritus ant žemės, J. S. ir V. T. kojomis sudavė jam smūgius į įvairias kūno dalis. J. S. ir H. T., suduodami nukentėjusiajam ne mažiau aštuonių smūgių į veidą ir kitas kūno dalis, padarė jam sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, kaltinamasis J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo H. D., o būtent:

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje J. S., kartu su V. T. dėl chuliganiškų paskatų sudavęs smūgius kumščiu bei kojomis H. D., su pagrobtu iš J. K. vyno buteliu taipogi dėl chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos kairiąją pusę, padarydamas galvos smegenų sumušimą kairiųjų pakaušinės – momeninės skilčių srityje, sukėlusį ryškią neurologinę simptomatiką, tuo padarydamas H. D. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. S. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. jis kartu su V. T. atvažiavo į Krakūnų kaimą Šalčininkų rajone pas savo tėvą, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare, jau buvo tamsu, jiedu iš tėvo namų išėjo ir, eidami per Krakūnų kaimą, sutiko du vyriškius, kuriuos jis pažinojo. Tai buvo H. D. ir J. K.. Ar jiedu pas šiuos vyriškius prašė cigarečių, jis neprisimena. V. T. pradėjo kabinėtis prie H. D. ir tarp jų prasidėjo muštynės. Muštynių metu V. T. sudavė smūgius H. D. ir rankomis ir kojomis. Nuo suduotų smūgių H. D. buvo nukritęs ant žemės. Kai prasidėjo konfliktas, J. K. iš karto pabėgo. Tuo metu, kai V. T. mušė H. D., jis pats su vyno buteliu sudavė vieną smūgį H. D. per galvą. Ar šį vyno butelį jis buvo paėmęs iš tėvų namų, ar atėmė jį iš J. K., neprisimena, nes buvo girtas. Po jo suduoto smūgio buteliu į galvą, H. D. nukrito. Kai H. D. nukrito, jis pats daugiau jo nemušė ir V. T. tempė eiti į namus. Muštynių metu V. T. mobilaus ryšio telefonu niekam neskambino. Telefonu jis skambino dar iki muštynių, kai tik išėjo iš jo tėvo namų.

K. V. T. kaltas neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. jis su J. S. buvo nuvažiavę pas J. tėvą. Ten jie gėrė alkoholinius gėrimus. J. S. išgėrė daugiau, todėl buvo girtesnis, jis pat gėrė mažiau. Vėlai vakare jiedu susiruošė į namus ir ėjo per Krakūnų kaimą pas ką nors paprašyti, kad juos pavežtų su automobiliu. Eidami sutiko du jam nepažįstamus vyriškius, tačiau juos pažinojo J. S.. Jis pats vėliau sužinojo, kad tai buvo H. D. ir J. K.. J. S. pradėjo su su sutiktais vyriškiais kalbėtis, J. K. jis paplekšnojo per pilvą, po drabužiais apčiuopė butelį vyno ir ištraukė šį butelį iš po drabužių. Po to J. S. pradėjo ginčytis su H. D., o J. K. tuo metu, matomai, jau buvo nuėjęs. J. S. besiginčydamas su H. D. pradėjo su juo muštis, tačiau, kuris iš jų pirmas pradėjo muštynes, jis nepastebėjo. Jis matė, kad J. S. sudavė pora smūgių H. D. į veidą, pora smūgių į krūtinę, o H. D. sudavė J. S. 2-3 smūgius kumščiu į krūtinę. Jis pats bandė išskirti besimušančius, tačiau jam tai nepavyko ir pasitraukęs į šalį kalbėjo telefonu. Besikalbėdamas lyg tai pastebėjo, kad J. S. su buteliu trenkė H. D.. Po to jis su J. S. nuėjo namo.

Kaltinamieji J. S. ir V. T. parodymų patikrinimo vietoje metu vietoje parodė bei paaiškino įvykio aplinkybes (t. 1 b. l . 37-40, 53-56).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl jų padarytų nusikaltimų įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis H. D. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. vakare apie 22 val. 30 min. jis su J. K., eidami Krakūnų kaimo gatve, sutiko du vaikinus. Vieną iš jų jis atpažino, tai buvo J. S., o kitas jam buvo nepažįstamas, tačiau vėliau sužinojo jo pavardę, – V. T.. Vaikinai jų paprašė rūkyti, tačiau jie atsakė, kad cigarečių neturi. Tada J. S. pradėjo tikrinti J. K. kišenes ir po rūbais pas jį aptiko butelį obuolinio vyno. J. S. atėmė šį butelį vyno ir su kumščiu sudavė J. K. 1-2 smūgius į krūtinę, matomai, kad šis nesipriešintų. Po suduotų smūgių J. K. iš karto pabėgo. Po to, J. S. pradėjo tikrinti jo kišenes, vis reikalaudamas rūkalų, tačiau jo kišenėse nieko nerado. Tuo metu V. T. stovėjo šalimais. V. T. su kumščiu sudavė jam smūgį į kairįjį petį, o J. S. kumščiu smogė jam į veidą. Po šių suduotų smūgių jis nukrito ant žemės ir rankomis užsidengė veidą. Jam gulint ant žemės, V. T. šaukė, kad jis keltųsi ir abu jie pradėjo jį spardyti kojomis į šonus, į nugarą. Smūgių buvo suduota daug. Kai jis bandė keltis nuo žemės, J. S. su vyno buteliu smogė per galvos kairiąją pusę. Smogė būtent tuo buteliu, kurį buvo atėmęs iš J. K.. Vyno butelis buvo pilnas. Po šio smūgio buteliu į galvą jis, matomai, prarado sąmonę, nes daugiau nieko neatsimena.

K. K. kaimo gatvėje sutiko J. S. ir V. T., matėsi, kad abu vaikinai buvo girti.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. apie 22 val. 30 min., jau buvo tamsu, jis su H. D. ėjo pas pažįstamą Krakūnų kaimo pagrindine gatve. Jis po striuke už diržo buvo užsikišęs pilną butelį obuolių vyno. Eidami gatve, jie sutiko du vaikinus – J. S., kitas buvo nepažįstamas, vėliau sužinojo, kad tai buvo V. T.. Vaikinai juos užkalbino, V. T. paprašė rūkyti. Kai jie atsakė, kad cigarečių neturi, J. S. pradėjo tikrinti jo kišenes ir du kartus su kumščiu smogė jam į krūtinę. Sudavęs smūgius, J. S. pajuto, jog jis turi butelį vyno ir šį butelį iš jo atėmė. Kai jis pareikalavo grąžinti butelį, J. S. pagrasino jį sumušti. Kadangi matėsi, kad vaikinai yra išgėrę, o, būdamas neblaivus, J. S. būna agresyvus, jis pats pabėgo. Nubėgdamas iš garsų suprato, jog vaikinai muša H. D., girdėjosi muštynių triukšmas, šauksmai. Tačiau jis pats nieko nematė, nes iš įvykio vietos jau buvo nubėgęs, be to, jau buvo tamsu. Rytojaus dieną jis matė stipriai sumuštą H. D., jis buvo išvežtas į ligoninę. Dėl J. S. jam suduotų smūgių į krūtinę, jis medicininės pagalbos nesikreipė, dėl smūgių kurį laiką jautė fizinį skausmą.

Liudytoja H. K. parodė, kad H. D. yra jos brolis. Jis gyvena kartu su motina Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime. 2007 m. rugpjūčio 10 d. ji svečiavosi pas savo motiną. Sekančios dienos ryte ji išgirdo stenėjimą ir, nuėjusi į kambarį, pamatė lovoje gulintį stipriai sumuštą brolį Henriką. Buvo sumuštas jo veidas, buvo visas kruvinas. Broliui buvo sunku kalbėti, tačiau jis pasakė, kad jį sumušė dviese: J. S. su draugu. Kai vėliau aiškinosi su J. S. dėl brolio sumušimo, šis vertė kaltę V. T.. Po kurio laiko buvo atėjęs ir V. T., vėliau kelis kartus skambino telefonu, norėjo taikytis. B. H. dėl sumušimo ilgai buvo gydomas ligoninėje, dvi savaites išgulėjo be sąmonės, po ilgo gydymo ligoninėje dar mėnesį laiko buvo reabilitacijoje. Šiuo metu dėl sumušimo brolis turi invalidumą.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad ji gyvena Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, su dukra invalide.

2007 m. rugpjūčio 10 d. vėlai vakare, kai ji jau buvo atsigulusi miegoti, per langą iš gatvės pusės išgirdo triukšmą. Triukšmas buvo dėl žmonių balsų. Tada ji išėjo į lauką ir suprato, kad gatvėje, prie jos namų, už tvoros vyksta muštynės. Ji pati buvo maždaug 10 metrų atstumu nuo muštynių vietos, tačiau buvo tamsu, todėl ji nieko nematė. Jai pasirodė, kad už tvoros buvo trys asmenys, girdėjosi suduodamų smūgių garsai, kažkas kartodamas šaukė „kelkis“. Taip pat ji girdėjo dūžtančio butelio garsą. Kai ji sušuko, tie asmenys iš įvykio vietos pasišalino. Be to, ji girdėjo vieno žmogaus dejavimą. Ar kas nors iš nukentėjusiųjų liko gulėti prie tvoros, ji nežino. Rytojaus dieną prie tvoros, iš gatvės pusės, kur vyko muštynės, ji matė kraujo dėmes.

2007 m. rugpjūčio 14 d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, prie J. Ž. sodybos tvoros, išorinėje pusėje keliose vietose ant žolės ir ant tvoros lentelių aptikta panašių į kraują raudonos spalvos dėmių. Įvykio vietoje taip pat rastos stiklinio butelio šukės, ant jų užrašas „Zelionoje jabloko“ (t.1 b. l. 10-17).

Specialisto išvada Nr. G 4554/07(01) nustatyta, kad H. D. padarytos poodinės kraujosrūvos akių vokuose, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosrūvos kairėje rankoje, kojoje, poodinės kraujosrūvos ir nubrozdinimas krūtinėje, galvos smegenų sumušimas kairiųjų momeninės – pakaušinės skilčių srityje, veikiant kietais bukais daiktais, mažiausiai 9 trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2007 m. rugpjūčio 10 d.) ir būdu. Sumušimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo, sukėlusio ryškią neurologinę simptomatiką. Kiti sužalojimai visumoje ir imant atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai kairėje rankoje padaryti savigynos metu. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui (t. 1 b. l. 23).

Atlikus papildomą H. D. medicininį tyrimą, specialisto išvada Nr. G 5702/07(01) nustatyta, kad H. D. nustatyti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo kairiųjų pakaušinės – momeninės skilčių srityje. Šis sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir būnant jam vienam, jis vis tiek būtų įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau H. D. kūne yra dar sužalojimų (poodinės kraujosrūvos akių vokuose, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosrūvos kairėje rankoje, kojose, poodinė kraujosrūva ir odos nubrozdinimas krūtinėje). Šie sužalojimai padaryti atskirais trauminiais poveikiais, kurių skaičius yra ne mažiau 8, ir, įvertinus kiekvieno iš šių sužalojimų sunkumą, jie įvertinti nežymiais sveikatos sutrikdymais (t. 1 b. l. 25).

Nors kaltinamasis J. S. nepripažįsta padaręs plėšimą J. K. atžvilgiu, jo kaltė šioje kaltinimo dalyje visiškai įrodyta nukentėjusiųjų J. K., H. D., kito V. T. parodymais, kurie patvirtino, jog J. S. pagrobė iš J. K. butelį vyno, taip pat daiktiniais įrodymais. Šių asmenų parodymai apie vyno pagrobimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje yra nuoseklūs, vienodi, tarpusavyje sutampantys. Taigi, netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, J. K. ir H. D. parodė, kad J. S. pagrobtas vynas buvo obuolinis. Įvykio vietoje būtent ir buvo rastos stiklinio butelio šukės, ant kurių yra etiketė su užrašu „Zelionoje jabloko“.

Nei ikteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad J. S. ir V. T. būtų taręsi tarpusavyje pagrobti atsitiktinai sutiktų J. K. ir H. D. turtą. Bylos medžiaga nustatyta, kad tuo metu, kai J. S. vykdė J. K. turto plėšimą, V. T. kokių nors veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, jis stovėjo šalia.

Taigi, baudžiamojon atsakomybėn už J. K. turto plėšimą pagrįstai patrauktas tik vienas J. S.. Ikiteisminis tyrimas teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d.

Kaltinamieji J. S. ir V. T. pažeidė viešąją tvarką. Iš nukentėjusiųjų J. K. ir H. D. parodymų seka, jog Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, atsitiktinai sutikus J. S. ir V. T., pastarieji iš jų pareikalavo cigarečių. Teismų praktika rodo, jog kaltinamųjų reikalavimas iš nukentėjusiųjų duoti užrūkyti, gana dažnai panaudojamas kaip pretekstas chuliganiškiems veiksmams pradėti. Būtent taip ir įvyko šiuo atveju. Nukentėjusiesiems į kaltinamųjų reikalavimą atsakius, jog jie rūkalų neturi, J. S. ir V. T. kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam H. D. į įvairias kūno dalis, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji H. D. sumušė Krakūnų kaimo pagrindinėje gatvėje, taigi, šiuos veiksmus padarė viešoje vietoje. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo judėjimo tokioje vietoje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nepadarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Būtent šiuos kriterijus atitinka vieta, kurioje kaltinamieji sumušė H. D..

J. S. ir V. T. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. H. D. kaltinamieji mušė Krakūnų kaimo pagrindinėje gatvėje, prie J. Ž. sodybos tvoros. Iš liudytojos J. Ž. parodymų seka, jog 2007 m. rugpjūčio 10 d. vakare ji buvo atsigulusi miegoti ir atsibudusi nuo triukšmo, sklindančio iš gatvės prie jos namo tvoros. Dėl šios priežasties atsikėlusi ir išėjusi į lauką, suprato, jog tai yra muštynių triukšmas. Mušdami H. D., ir keldami triukšmą, kaltinamieji tokiu būdu sutrikdė įprastą kitų asmenų gyvenseną, pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, t.y., sudarė jiems nepatogumų ir tuo pačiu pažeidė viešąją tvarką. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. S. ir V. T. H. D. sumušė be jokios priežasties ir dingsties, neturėdami tokiems veiksmams jokio pagrindo. Šiuos veiksmus jie padarė dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jų elgesys buvo iššūkis visuomeninei tvarkai, priešpastatyti save nukentėjusiajam, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Tokiu būdu, kaltinamieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nors kaltinamasis V. T. neigia sudavęs smūgius H. D., tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo H. D., kito kaltinamojo J. S. parodymais. Nukentėjusysis viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme eigoje davė nuoseklius, vienodus parodymus apie tai, kad pirmasis į petį smūgį jam sudavė V. T., po to kumščiu į veidą smogė J. S., o, nukritus ant žemės, kojomis į įvairias kūno dalis jį spardė abu kaltinamieji. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog smūgius jam sudavė abu kaltinamieji, teismas neturi jokio pagrindo.

Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. T. buvo pripažinęs, jog jis sudavė smūgius H. D. su ranka ir koja (t. 1 b. l. 51-52) bei patvirtino tai ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 53-56). Bylos teisminio nagrinėjimo Šalčininkų rajono apylinkės teisme metu V. T. taipogi pripažino sudavęs smūgius H. D. (t. 1 b. l. 110-111). Taigi, abiejų kaltinamųjų kaltė dėl smūgių sudavimo be jokios priežasties nukentėjusiajam H. D. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą įrodyta bylos medžiaga. J. S. V. T. padaryta veika šioje dalyje atitinka BK 284 str. 1 d. dispoziciją.

Taip pat bylos duomenimis visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. S. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo H. D.. Jog J. S. buteliu trenkė per galvą H. D., patvirtina pats nukentėjusysis, kaltinamasis V. T., tai pripažįsta ir pats J. S.. Nukentėjusiojo teiginį, jog jam buvo smogta buteliu į kairiąją galvos pusę, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas galvos smegenų sumušimas kairiųjų momeninės – pakaušinės skilčių srityje. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir būnant tik jam vienam, jis vis tiek būtų įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, akivaizdu, kad sunkus sveikatos sutrikdymas H. D. padarytas būtent J. S. suduoto smūgio vyno buteliu per galvos kairiąją pusę pasekoje. Nukentėjusiojo teigimu, po šio smūgio jis ir praradęs sąmonę. J. S. smūgį vyno buteliu H. D. sudavė tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus viešoje vietoje, pasižyminčius įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, tyrimas pagrįstai teisingai J. S. veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Bylos medžiaga nustatyta, kad H. D. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vieno J. S. veiksmais. Byloje visiškai nėra jokių įrodymų, jog kokiais nors veiksmais prie šio nusikaltimo būtų prisidėjęs ar kokia nors forma jame būtų dalyvavęs V. T.. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. S. ir V. T. būtų susitarę padaryti H. D. sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tyrimas pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn už H. D. sunkų sveikatos sutrikdymą patraukė tik vieną J. S..

J. S. ir V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir viešosios tvarkos pažeidimą padarė bendrininkų grupėje.

Abu kaltinamieji anksčiau neteisti, abu bausti administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimus, abu dirba, charakterizuojami patenkinamai, iki nusikaltimų padarymo psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašyti.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, priežastis, konkrečias nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes.

J. S. padarė po vieną nesunkų, apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą, V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą.

Atsižvelgiant į J. S. padarytų nusikaltimų skaičių (trys nusikaltimai), jų sunkumą, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Jis anksčiau neteistas, kaltinimo dalyje dėl H. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltę pripažino, dėl to nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už atitinkamo baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Paskirtos J. S. bausmės už plėšimą ir viešosios tvarkos pažeidimą BK 63 str. 4 d. pagrindu turi būti subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir ši subendrinta bausmė BK 63 str. 5 d. 1, 2 p. pagrindu apėmimo būdu turi būti subendrinta su bausme, paskirta už sunkų sveikatos sutrikdymą.

V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, todėl, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. T. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas BK 75 str. pagrindu jam gali būti atidėtas, paskiriant vieną iš šiame įstatyme numatytų įpareigojimų.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 10135,76 Lt sumai už nukentėjusiojo H. D. gydymą, prašydama šią sumą priteisti Valstybinės ligonių kasos naudai iš kaltinamojo J. S..

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis H. D. ligoninėje buvo gydomas dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nustatyta, kad šį sužalojimą jam padarė kaltinamasis J. S.. Civilinis ieškinys realus, pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl pilnumoje priteistinas iš J. S..

Nukentėjusysis H. D. teismui buvo pateikęs 1223,78 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo teigimu, žalą sudaro: savanoriškas sveikatos draudimas – 173,78 Lt (kadangi jis bedarbis, kad būtų suteikta medicininė pagalba, turėjo sumokėti draudimą); dėl jam padaryto kūno sužalojimo vaistų ir kitų medicininės paskirties priemonių pirkimui išleido 700 Lt; ryšium su padarytu kūno sužalojimu, gydymu, invalidumo įforminimu ir pan. tikslais nevienkartinių kelionių į Šalčininkus ir Vilnių išlaidos – 350 Lt. Kadangi kaltinamasis J. S. dalinai atlygino turtinę žalą, sumokėdamas 400 Lt, nukentėjusysis H. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 823,78 Lt. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nukentėjusysis H. D. pareiškė, jog kaltinamasis J. S. jam davė dar 200 Lt turtinės žalos atlyginimui. Taigi, iš viso J. S. H. D. atlygino 600 Lt turtinės žalos. Nukentėjusiojo teigimu, šiuo metu jam neatlyginta 623,78 Lt turtinės žalos.

Reikalaudamas turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis teismui pateikė tik vieną žalą patvirtinantį dokumentą – sveikatos draudimo mokėjimo kvito nuorašą, iš kurio matosi, kad už sveikatos draudimą jis sumokėjo 173,78 Lt. Dėl vaistų, kitų medicininių priemonių pirkimo, kelionių išlaidas patvirtinančių jokių dokumentų H. D. teismui nepateikė. Kadangi H. D. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra įrodytas tik 173,78 Lt sumai, o kita ieškinio dalis jokiais dokumentais nepatvirtinama, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog H. D. iš tikrųjų turėjo jo nurodytas išlaidas, tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pilnumoje nėra pagrindo. Kadangi kaltinamasis J. S. nukentėjusiajam H. D. savanoriškai sumokėjo 600 Lt žalai atlyginti, laikytina, kad jis nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą yra atlyginęs.

Taip pat nukentėjusysis H. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 15000 Lt atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teisme įvertinti pinigais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Nukentėjusiajam H. D. neturtinė žala priteistina, nes kaltinamasis J. S. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė jo sveikatą, dėl ko jis patyrė daug fizinių kančių ir skausmo, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją bei pažeminimą. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – apie pusantro mėnesio nukentėjusysis negalėjo vaikščioti, išgulėjo lovoje, kas sukėlė jam didelį diskomfortą, medicinos darbuotojų komisija jam nustatė invalidumą, iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad šiuo metu jis yra netekęs 50% darbingumo. H. D. gyvena kaime, turi ūkį, kur reikalingas fizinis darbas, kurį jis, turėdamas invalidumą, negali normaliai atlikti. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, į žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį, jo darbingumą, jauną amžių, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra aiškiai per didelis ir tenkinamas pilnai. Sunkų sveikatos sutrikdymą H. D. padarė vienas J. S., todėl ieškinys priteisiamas iš šio kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai nagrinėti, klausimą teismas išsprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti jį:

- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., V. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. S. 10135,76 Lt Valstybinei ligonių kasai H. D. gydymo išlaidoms padengti.

Priteisti iš J. S. nukentėjusiojo H. D. naudai 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo H. D. civilinį ieškinį 623,78 Lt sumai turtinei žalai atlyginti atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – butelio šukes, saugomas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.