Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. N1-1859-720/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
N1-1859-720/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09423-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
S. Š., R. A.
Baudžiamoji byla Nr. N1-1859-720/2015Teisminio Proceso Nr. 1-01-1-09423-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Gudonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nepilnametis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymu, ir

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. Š. 2015 m. vasario 12 d. apie 15:00 val. viešoje vietoje- Vandžiogalos gimnazijoje, salėje, Kėdainių g. 30a, Vandžiogala, Kauno r., veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. gim. (duomenys neskelbtini), matant kitiems moksleiviams, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu- tyčia R. A. ranka sudavus nukentėjusiajam M. R. tris smūgius į veidą, o S. Š. tyčia ranka sudavus vieną smūgį M. R. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė M. R. poodinę kraujosruvą kaktos ir pažandės dešinėje, odos nubrozdinimus pasmakrės dešinėje, pažandės kairėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. A. 2015 m. vasario 2 d. apie 15:00 val. viešoje vietoje- Vandžiogalos gimnazijoje, salėje, Kėdainių g. 30a, Vandžiogala, Kauno r., veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu S. Š. gim. (duomenys neskelbtini), matant kitiems moksleiviams, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu- tyčia ranka sudavus nukentėjusiajam M. R. tris smūgius į veidą, o S. Š. tyčia ranka sudavus vieną smūgį M. R. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė M. R. poodinę kraujosruvą kaktos ir pažandės dešinėje, odos nubrozdinimus pasmakrės dešinėje, pažandės kairėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, po šokių būrelio, Vandžiogalos gimnazijos rūbinėje, Kėdainių g. 30a, Vandžiogala, Kauno r., kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių M. R., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad praeityje teistas nėra, tačiau 2012m. už telefono vagystę buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir buvo paskirta auklėjamo poveikio priemonė būti namuose nustatytu laiku. Narkologinio ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas. Niekur nedirba, yra moksleivis. Mokosi Vandžiogalos gimnazijoje, šiais metais baigė 10 klasių, toliau mokslus tęs profesinėje mokykloje. Materialiai jį išlaiko tėvai. Gyvena kartu su mama S. Ž., patėviu D. Ž. bei vienu broliu ir trim seserimis. Nori paaiškinti, kad šių metų vasario 12 dieną buvo mokykloje- Vandžiogalos gimnazijoje. Jis pažįsta R. A., jis buvo jo klasiokas, kartu mokės 10 klasėje. Pažįsta ir M. R., jis mokėsi 9 klasėje. Vasario 12 dieną, po pamokų, apie 15.00 val. vyko šokių užsiėmimo būrelis „gatvių šokiai“. Jis stovėjo prie aktų salės, mokyklos pirmame aukšte ir laukė savo draugo, su kuriuo eitų sportuoti į lauką ant treniruoklių. Tačiau tuo pat metu pamatė kaip M. R. ir R. A. laukdami šokių užsiėmimo pradžios, prie aktų salės susikibo. Jis nematė tiksliai konflikto pradžios, tačiau kiek prisimena R. A. iškėlė koją prieš M. R. veidą ir R. nukrito. Tada atsistojęs trenkė M. R.. Jis tuo tarpu norėjo juos skirti, tačiau priėjęs prie jų jis sudavė vieną smūgį ranka M. R. į veidą. Aplinkui buvo ir daugiau moksleivių iš mokyklos, tačiau neprisimena kas tiksliai dar matė konfliktą. Jis prisipažįsta kaltu, kad sudavė M. R. vieną smūgį į veidą. Taip pat vėliau, po šokių būrelio jis ir R. A. nuėjo iki rūbinės, kuri yra mokyklos pirmame aukšte ir matė kaip R. A. spardė kojomis M. R.. Tačiau jis nesudavė nei vieno smūgio, spardė tik R. A.. Tą pačią dieną M. R. atsiprašė, kad sudavė jam vieną smūgį į veidą. Apie šį įvykusi konfliktą sekančią dieną rašė pasiaiškinimą mokykloje pas socialinę darbuotoją. Labai gailisi dėl to ką padarė, kad bendrais veiksmais su R. A. sumušė M. R.. Ateityje pasižada nusikaltimų nedaryti (b. l. 94).

Kaltinamasis R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu V. A.. Materialiai jį išlaiko jo tėvas. Šiuo metu aš niekur nedirba. Turi pagrindinį išsilavinimą, baigė 10 klasių Vandžiogalos gimnazijoje, nuo šių metų rudens mokysis profesinėje mokykloje. Nori paaiškinti, kad šių metų vasario 2d. buvo mokykloje Vandžiogalos gimnazijoje. Jis pažįsta S. Š., jis tuo metu buvo jo bendraklasis. Taip pat pažįsta M. R., jis mokėsi toje pačioje mokykloje, jis mokėsi 9 klasėje, kai tuo tarpu jis ir S. Š. 10 klasėje. Jis tuo metu lankė šokių būrelio užsiėmimus, kurie vykdavo mokyklos aktų salėje. Vasario 2 dieną po pamokų, apie 15.00 val. jis laukė šokių užsiėmimo prie mokyklos aktų salės durų. Šokių užsiėmimo pradžios laukė ir M. R., jis stovėjo šalia. Jis priėjo prie M. R. ir sakė „pažiūrim kas aukščiau iškels koją“ ir iškėlė koją prieš jį. Jis M. R. nespyrė, tik norėjo parodyti, kaip aukštai moka iškelti koją. M. R. sugriebė už jo iškeltos kojos ir jis nukrito ant žemės. Viskas nuo to ir prasidėjo, tuomet jis supyko, priartėjo prie jo ir sudavė tris smūgius į veidą M. R.. Jis nežino kaip tuo metu šalia jo atsirado S. Š., tačiau jis taip pat priėjo ir sudavė vieną smūgį M. R. į veidą. Aplinkui buvo daugiau moksleivių iš jų mokyklos, tačiau jis neprisimena kas tiksliai matė konfliktą. Po suduotų smūgių M. R. nenukrito, liko stovėti. Tuo viskas ir baigės. Jie nuėjo į šokių pamoką. Po šokių pamokos M. R. nuėjo į rūbinę apsirengti, jis taip pat su S. Š. nuėjo iki rūbinės. Jis M. R. pasakė „nelįsk kur nereikia“ ir priartėjęs prie jo pastūmė ir apspardė jį kojomis rūbinėje. Jis nežino kiek jam kartų įspyrė. Rūbinėje buvo trise, jis, M. R. ir S. Š., kuris daugiau smūgių M. R. nesudavė, jo nespardė. Apie įvykusi konfliktą rašė paaiškinimą mokyklos socialinei darbuotojai. Jis M. R. neatsiprašė, tačiau jo atsiprašys. Labai gailisi dėl to ką padarė, kad bendrais veiksmais kartu su S. Š. sumušė M. R.. Ateityje pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti (b. l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokolais bei kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su mama J. R., dviem seserimis, broliu bei patėviu. Nuo 2014m. lapkričio mėn. pradėjo mokintis Vandžiogalos gimnazijoje. Mokosi 9 klasėje. Nori paaiškinti, kad šių metų vasario 12 dieną po 7 pamokų, jis ėjo į šokių būrelį, kuris vyksta mokykloje, aktų salėje. Maždaug apie 15.10 val. jam būnant aktų salėje prie manęs priėjo R. A., kuris taip pat mokosi toje pačioje gimnazijoje 10 klasėje. Pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo kilnoti prieš pat veidą kojas, sakydamas „žiūrėk kaip aš moku“, jis jam atsakė, kad aš taip pat moku kilnoti kojas, norėjo taip pat pakelti koją, tačiau jam sugriebus už kojos, R. A. nukrito ant žemės. Nukritęs jis tuoj pat atsistojo ir supykęs priėjo prie jo ir sudavė kumščiu 3-4 smūgius į veidą. Pataikė į veido sritį, į žandikaulį bei paakį. Netrukus priėjo šalia stovėjęs S. Š., kuris taip pat mokosi toje pačioje gimnazijoje, 10 klasėje. Jis yra klasiokas kartu su R. A.. Pamatęs, kad jis ginasi nuo R. A., norėdamas padėti jam, S. Š. priėjo prie jo ir nieko nesakydamas taip pat sudavė rankos kumščiu vieną kartą į veidą. Jis nežino vaikino vardo ir pavardės, tačiau vienas vaikinas, kuris taip pat buvo aktų salėje priėjo prie jų, pamatęs muštynes ir atitraukė juos nuo M. R.. Daugiau jie jo nemušė. Po suduotų smūgių jam skaudėjo. Jis pajuto fizinį skausmą. Jam veido srityje po suduotų smūgių išryškėjo kraujosruvos, skaudamos vietos patino ir pageltonavo. Muštynes matė jo klasiokė Gabrielė, kurios pavardės neprisimena ir dar viena mergina, tačiau jos vardo ir pavardės jis nežino. Matė, kad šios dvi merginos įkalbinėjo R. bei S. nelįsti prie jo. Kas dar daugiau buvo iš mokinių aktų salėje jis neprisimena, todėl pasakyti negali kas dar matė muštynes. Jis R. A. ir S. Š. pažįsta, kadangi jie mokos vienoje mokykloje. Jie pastoviai prie jo kabinėjasi. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kada jie jį sumušė ir prieš jį fiziškai smurtavo. Ankščiau yra tik kabinėjasi, apsižodžiuodavo, praeidami mokyklos koridoriuose vis užkabindavo jį, tačiau nemušdavo. Po įvykusių muštynių, po šokių pamokos jis nuėjo į rūbinę apsirengti, netrukus į rūbinę įbėgo R. A. ir S. Š.. R. A. jam sakė „gaidy žiūrėk prieš ką šokį, jei kažkam pasakysi tau bus blogai, sulaužysiu tave, asile tu supyzdinsiu tave, per daug įsidrąsinai“. S. Š. nieko nedarė, tik žiūrėjo, o R. spardė kojomis į jį, tačiau jis gynėsi. Smūgiai buvo stiprūs. Su kojomis spyrė kur papuola. Jam skaudėjo, pajuto fizinį skausmą. Muštis nustojo, kadangi jis stengėsi apsiginti. Rūbinėje buvo trise, daugiau aplinkinių nebuvo. Po šokių pamokos jis grįžo namo. Tą pačią dieną, po pamokų, jam išėjus į kiemą, prie jo priėjo S. Š. ir jo atsiprašė, sakė, kad daugiau prie jo nelįs. R. A. jo neatsiprašė. Apie muštynes mokykloje, kad jį sumušė jis pasakė savo mamai, kuri paskambino mokyklos socialinei darbuotojai ir informavo apie muštynes. Sekančią dieną jis buvau pas mokyklos socialinę darbuotoją, kuriai papasakojo visas muštynių aplinkybes. Taip pat žino, kad pas socialinę darbuotoją buvo nuėjęs R. A. bei S. Š., bei minėtos merginos, kurios taip pat matė muštynes. Papasakojo visas įvykio aplinkybes kurias prisimena. (b.l. 26-27).

Liudytoja J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu bei sūnumi M. R. bei dviem dukromis. Jos sūnus M. R. mokosi Vandžiogalos gimnazijoje, 9 klasėje. M. R. yra pavyzdingas mokinys, draugiškas, nuoširdus, su visais sutaria, nėra piktybiškas ar konfliktiškas vaikas. Sutaria, bendrauja labai gerai. Jos sūnus M. R. nerūko, negeria, mokykloje lanko šokių užsiėmimus po pamokų. Mokosi taip pat gerai, dėl lankomumo ir jo elgesio mokytojai nesiskundžia. Nori paaiškinti, kad šių metų sausio 12 dieną grįžo M. R. iš mokyklos. Ji pamatė, kad M. R. veidas yra ištinęs , tiksliau veido žandas, išryškėjusios rausvos kraujosruvos, taip pat matė išryškėjusius du guzus veido srityje, ties žandikauliu. Ji pradėjo jo klausinėti, kas atsitiko mokykloje. Jis jai papasakojo, kad po pamokų, nuėjus į šokių pamokas, kurios vyksta mokyklos aktų salėje ir laukiant užsiėmimo pradžios prie jo priėjo R. A. ir S. Š. , kurie taip pat mokosi toje pačioje gimnazijoje, tačiau yra metais vyresni, mokosi 10 klasėje ir sudavė rankos kumščiais jam į veidą. Ji klausė dėl ko kilo muštynės. M. R. sakė, kad jam laukiant šokių užsiėmimo prie jo priėjo R. A. ir pradėjo kilnoti kojas jam prieš veidą. M. R. sakė, kad tai pirmas kartas, kada jie pakėlė ranką prieš jį, tačiau tai ne pirmas kartas kada jie kabinėjasi prie jos sūnaus. Sakė, kad muštynių metu R. A. sudavė 4 smūgius jam į veido sritį, o S. Š. sudavė vieną smūgį į veidą. Taip pat po šokių pamokos, M. rengiantis mokyklos rūbinėje, prie jo priėjo R. A. ir S. Š. ir pradėjo gąsdinti, kad niekam nesakytų, kad jei kam nors prasitars, jam bus blogai. Taip pat sakė, kad R. A. spardė kojomis jam į įvairias kūno vietas. Ankščiau jos sūnus M. R. yra sakęs, kad prie jo lenda ir kad jis nepatinka dviem mokiniam iš mokyklos, tiems patiems mokiniams R. ir S.. Žino, kad tą pačią dieną, mano jos M. R. būnant kieme prie jo priėjo S. Š. ir jo atsiprašė, sakė, kad daugiau prie jo nelįs, tačiau R. A. jo neatsiprašė. Tą pačią dieną, ji paskambino mokyklos socialinei darbuotojai ir informavo apie kilusias muštynes tarp minėtų vaikinų ir jos sūnaus M. R. Ankščiau taip pat yra bendravusi su socialine darbuotoja, kadangi jos sūnus M. Vandžiogalos gimnaziją lanko tik nuo 2014 metų lapkričio mėnesio, yra naujokas, ji socialinės darbuotojos pasiteiraudavo kaip jam sekasi mokykloje. Socialinė darbuotoja yra sakiusi, kad jai yra žinoma apie žodinius konfliktus tarp M. R. ir R. A. bei S. Š., tačiau jos sūnus niekuomet nesiskųsdavo, sakydavo, kad jis nekreipia dėmesio į juos ir ką jie sako. Po patirtų sužalojimų ji nuvežė savo sūnų M. R. pas TMED. Toliau dėl patirtų sužalojimų pas šeimos gydytoją nesikreipė. Šio konflikto metu turtinė žala jai nepadaryta. Civilinio ieškinio ji nereikš. 2015m. sausio 13 dieną ji paskambino policijos pareigūnams, kurie atvažiavo iki namų ir ji parašė pareiškimą. Papasakojo visas žinoma aplinkybes. (b.l. 22-23).

Liudytoja I. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vandžiogalos gimnazijoje, esančioje Kėdainių g. 30, Vandžiogala, Kauno r. socialinės pedagogės pareigose. Jai yra žinoma apie 2015m. vasario 12 dieną įvykusias muštynes prie mokyklos aktų salės, pirmame mokyklos aukšte. Pati įvykio nematė, tačiau tą pačią dieną, vakare, tikslaus laiko ji neprisimena, jai paskambino M. R. mama, kuri jai pasakė, kad jos sūnų sumušė berniukai, vieno vardą pasakė, kad R., o kito jaunulio vardo nepasakė. Ji prašė, kad išsiaiškinčiau tiksliau įvykio aplinkybes. Kitą dieną, ji pasiklausinėjo mokinių, kurie jai pasakė, kad matė muštynes, kad M. R. sumušė R. A. ir S. Š. laukiant šokių užsiėmimo pradžios, kurios vykdavo po pamokų. Taip pat sakė, kad matė, kaip R. A. rūbinėje užsimojęs kėde grasino M. R.. Apie muštynes paliudijo ne vienas mokinys, kadangi būrelį lankė apie 7-8 mokiniai. Asmeniškai pati kalbėjo su trim mokiniais, kurie jai papasakojo apie muštynes tarp jaunuolių. Mokiniai atsisakė rašyti paaiškinimus ką matė kaip liudytojai, tačiau jie yra policijos rėmėjai, patikimi vaikai, nemeluojantys. Atsisakė liudyti ir nenorėjo kad būtų sužinoti jų vardai bei pavardės, kad dėl to nekiltų konfliktų mokykloje. Tą pačią dieną ji pasikvietė M. R., R. A. ir S. Š. pas save į kabinetą, kuriame jie parašė pasiaiškinimus. Ji taip pat žodžiu su jais kalbėjosi. R. A. ir S. Š. neneigė, kad sudavė smūgius M. R.. Tai ne pirmas kartas kuomet R. A. ir S. Š. kabinėjosi prie M. R.. Ankščiau prieš šį įvyki taip pat yra buvę konfliktų tarp jų, tačiau tik žodinių, apie kuriuos ji taip pat žino. Ne kartą eyra drausminus jaunuolius, kad šie nelystų prie M. R.. Jie tik kabinėdavosi žodžiais prie M. R., fizinio smurto nenaudodavo. M. R. yra naujokas mokykloje, jis mokykloje mokosi nuo 2014m. rudens. M. mokosi 9 klasėje, o S. ir R. 10 klasėje, kurie mokosi nuo ankščiau. S. Š. sutaria ir su mokytojais bei bendraklasiais, su juo problemų nėra turėję, tačiau R. A. yra problematiškas vaikas, nedrausmingas, dažnai patenka į konfliktines situacijas. Kiek jai yra žinoma S. Š. atsiprašė M. R., o R. A. atsiprašęs nėra. Papasakojo visas aplinkybes, kurias prisimena (b.l. 42-43).

Liudytoja S. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu Parko g. 10-6, Vandžiogala, Kauno r. su vyru D. Ž. bei šešiais vaikais. Vyriausiasis jos nepilnametis sūnus S. Š. gim. 1998-04-06 yra baigęs 10 klasių Vandžiogalos gimnazijoje. Visi vaikai gyvena kartu su ja, taip pat ir S. Š.. Toliau ruošiasi mokintis profesinėje mokykloje. Jos sūnus mokindamasis 7 klasėje buvo pavogęs telefoną iš mokytojos. Jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo taikyta auklėjamo poveikio priemonė būti namuose nustatytu laiku. Jos sūnus atsiprašė mokytojos, atidavė jai telefoną. Tai buvo vienintelis kartas, kada S. Š. padarė nusikaltimą. Tačiau jai yra žinoma, kad šių metų vasario mėnesį jos sūnus S. Š. būdamas mokykloje sumušė kitą mokinį. Jo jis nepažįsta, tik žino, kad jis yra naujokas mokykloje, kad yra jaunesnis vienais metais už S. Š.. Apie muštynes jį informavo S. Š. klasės auklėtoja atėjusi į namus. Kiek žino jos sūnus S. Š. pirmą kartą susimušė mokykloje ir kad trenkė vieną smūgį ranka kitam mokiniui. Įvykio aplinkybių ji nežino. Tačiau po to, kai mane apie muštynes informavo auklėtoja, ji namuose kalbėjosi su S. Š., jis nesakė dėl ko susipyko, tik sakė, kad apsižodžiavo ir kad trenkė vieną kartą ranka kitam mokiniui mokykloje. S. Š. yra nuoširdus, atviras, viską tėvams pasipasakojantis. Sutaria, bendrauja labai gerai. S. Š. sportuoja, lankė sporto užsiėmimus po pamokų. Dėl lankomumo ir jo elgesio mokytojai nėra skundęsi. Ji su vyru taip pat jo elgesiu nesiskundžia. Visuomet laiku grįžta namo, klauso tėvų patarimų. S. Š. sūnus gailisi dėl to ką padarė (b.l. 54).

2014-05-13 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra Vandžiogalos gimnazija, adresu Kėdainių g. 30A, Vandžiogala, Kauno r. (b.l. 10-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G488/15(02) patvirtina, kad M. R. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos ir pažandės dešinėje, odos nubrozdinimai pasmakrės dešinėje, pažandės kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015-02-12 (b.l. 31).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.

Ištirtų įrodymų visetu, pačių kaltinamųjų S. Š. ir R. A., nukentėjusiojo M. R., liudytojų J. R., I. A., S. Ž. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. Š. 2015 m. vasario 12 d. apie 15:00 val. viešoje vietoje- Vandžiogalos gimnazijoje, salėje, Kėdainių g. 30a, Vandžiogala, Kauno r., veikdamas bendrininkų grupėje su R. A. gim(duomenys neskelbtini), matant kitiems moksleiviams, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu- tyčia R. A. ranka sudavus nukentėjusiajam M. R. tris smūgius į veidą, o S. Š. tyčia ranka sudavus vieną smūgį M. R. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė M. R. poodinę kraujosruvą kaktos ir pažandės dešinėje, odos nubrozdinimus pasmakrės dešinėje, pažandės kairėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. R. A. 2015 m. vasario 2 d. apie 15:00 val. viešoje vietoje- Vandžiogalos gimnazijoje, salėje, Kėdainių g. 30a, Vandžiogala, Kauno r., veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu S. Š. gim. (duomenys neskelbtini), matant kitiems moksleiviams, įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu- tyčia ranka sudavus nukentėjusiajam M. R. tris smūgius į veidą, o S. Š. tyčia ranka sudavus vieną smūgį M. R. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė M. R. poodinę kraujosruvą kaktos ir pažandės dešinėje, odos nubrozdinimus pasmakrės dešinėje, pažandės kairėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, po šokių būrelio, Vandžiogalos gimnazijos rūbinėje, Kėdainių g. 30a, Vandžiogala, Kauno r., kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių M. R., tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jų veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmių skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis R. A. padarė nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamųjų S. Š. ir R. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad veikas jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamieji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l. 131, 132).

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas neteistas, (b.l. 83), administracine tvarka nebaustas (b.l. 87), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 74), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 78), nukentėjusiojo atsiprašė, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas neteistas, (b.l. 110-111), administracine tvarka nebaustas (b.l. 123), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 100), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 102), žada atsiprašyti nukentėjusiojo, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., jiems paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 95, 96), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 129, 130), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jie šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė