Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-315/2014

Teisėja D. Šuminaitė Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00020-2013-4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

gynėjams adv. Česlovui Bakasėnui, Danguolei Elenai Mikalauskaitei, Irinai Kizinai, Gintarui Ruseckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 str. 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, G. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant G. M. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir įpareigoti atlyginti žalą 335 litus, A. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant A. G. dirbti ir įpareigoti atlyginti žalą 335 litus, J. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti 335 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, Ž. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant atlyginti 335 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, T. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir, pritaikius BK 40 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas vieneriems metams pagal laidavimą J. D..

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės už nusikaltimus BK 178 str. 1 dalyje ir 302 str. 1 dalyje S. L. subendrintos apėmimo būdu ir 63 str. 4 dalies pagrindu dalinio bausmių sudėjimo subendrintos su bausme pagal BK 284 str. 1 dalį ir subendrinta bausmė už šiuos nusikaltimus – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. BK 64 str. 2 dalies pagrindu prie paskirtos bausmės visiškai pridėta neatlikta bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-10-11 nuosprendžiu ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinė subendrinta bausmė S. L. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Pritaikius BK 75 str., S. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirtos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonės per visą bausmės atidėjimo laiką: dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti turtinę žalą 2453 Lt.

Iš S. L. priteista G. N. 2435 Lt turtinei žalai atlyginti, 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Iš S. L., G. M., A. G., J. P., Ž. K. ir T. D. priteista solidariai G. N. 335 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų. G. N. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Iš S. L., G. M., A. G., J. P., Ž. K. ir T. D. priteista solidariai V. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L., G. M., A. G., J. P., Ž. K. ir T. D. nuteisti už tai, kad jie 2013 m. sausio 30 d. apie 19 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini)važiuodami automobiliu Audi 100 v. n. (duomenys neskelbtini) demonstruodami aiškų visuomenės negerbimą, iš chuliganiškų paskatų sustabdė keliu važiavusius automobiliu Hyundai Galloper v. n (duomenys neskelbtini) A. N. ir V. K. ir juos užpuolė. Išlipę iš automobilio S. L., G. M., A. G. priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės. S. L. atidarė vairuotojo pusės dureles, G. M. ir A. G. kumščiais ėmė mušti A. N. į veidą, G. M. jį smaugti, tempti iš automobilio. S. L., įlipęs į automobilį pro užpakalines dureles, ėmė mušti skardinėmis dėžutėmis automobilio priekyje sėdėjusį A. N., jam iš už nugaros užlaužė galvą. Išlipęs iš mašinos ir priėjęs prie keleivio durelių, S. L. jas jėga atidarė, ir ėmė rankomis mušti ten sėdėjusį V. K. ir sudavė ne mažiau keturių kartų į veidą. Keletą kartu V. K. sudavė smūgių į veidą J. P. ir keletą smūgių į galvą sudavė Ž. K.. T. D., įlipęs į automobilį Hyundai Galloper pro galines dešinės pusės duris, tyčia ranka suėmęs V. K. už kaklo, jį smaugė. Muštynių metu J. P. paėmė automobilio Audi bagažinėje buvusį benzininį pjūklą ir, jį užvedęs, ėmė juo bauginti ir grasinti nupjauti A. N. kojas, supjaustyti automobilį. Šių veiksmų pasekmėje A. N. ir V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Muštynių metu S. L. iš automobilio pavogė A. N. rankinę 25 litų vertės su joje buvusiais pinigais, daiktais ir dokumentais: mobiliojo ryšio telefonu Nokia E 71“, kainuojančiu 200 litų, TELE2 Pildyk kortele, kainuojančia 5 litus; pinigine, kainuojančia 2 litus, bei joje buvusiais 2435 litais, priklausančiais A. N. ir G. N., tuo vagyste padarydamas 2667 litų turtinės žalos, taip pat su Lietuvos Respublikos pasu Nr.(duomenys neskelbtini), išduotu 2005-05-11; vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 1997-05-09; motociklo SUZUKI VL 1500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. C 313918; motociklo YAMAHA / XL 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 202-0024119 bei darbo ieškančio asmens atmintine.

Apeliaciniame skunde G. N. taip pat pažymi, jog niekas negali patvirtinti, kad ji tokiomis sąlygomis, kurios buvo užpuolimo metu, nepatyrė dvasinio sukrėtimo bei streso, baimės dėl savo ir dukrelės gyvybių.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. skundas tenkintinas iš dalies.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir S. L. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 178 str. 1 d. į BK 180 str. 1 d.

Vagystę ir plėšimą sieja daug bendrų požymių, tačiau esminis šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnis nustato, kad plėšimas yra svetimo turto užvaldymas, pavartojus fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti, arba kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. To paties nutarimo 8 punkte nurodyta, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad S. L. tyčia iš automobilio pavogė A. N. rankinę 25 litų vertės su joje buvusiais pinigais, daiktais ir dokumentais: mobiliojo ryšio telefonu Nokia E 71“, kainuojančiu 200 litų, TELE2 Pildyk kortele, kainuojančia 5 litus; pinigine, kainuojančia 2 litus, bei joje buvusiais 2435 litais, priklausančiais A. N. ir G. N., tuo vagyste padarydamas 2667 litų turtinės žalos, taip pat su Lietuvos Respublikos pasu Nr.(duomenys neskelbtini), išduotu 2005-05-11; vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 1997-05-09; motociklo SUZUKI VL 1500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu Nr. C 313918; motociklo YAMAHA / XL 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 202-0024119 bei darbo ieškančio asmens atmintine. Laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo užvaldyti konkretų turtą nesudaro vagystės ar plėšimo sudėties būtinųjų požymių tik tais atvejais, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, yra nusistovėjusi praktika, kad savininkas šiam tuo turtu leidžia (yra ne kartą leidęs) naudotis. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, pagrįstai nuteistojo S. L. veiksmus neteisėtai užvaldžius A. N. ir G. N. turtą, kvalifikavo kaip baigtą vagystę, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra teisingas.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. N. parodė, kad vyko pas uošvius, kai jiems bevažiuojant, nuteistieji užstatė mašiną ir užkirto kelią. Priėjo A. G. ir G. M.. G. M. paklausė, kas „davė Sauliui į nosį“, o A. G. trenkė į veidą. S. L. iš galo jį traukė. Jis užsidengė ir mažai ką matė. Grumtynių metu nematė, kas paėmė rankinę, kurioje buvo aukščiau nurodytas turtas. Nukentėjusiojo teigimu, iš jo nebuvo reikalaujama atiduoti pinigus, kitas vertybes.

Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis S. L. nepripažino, kad rankinę su A. N. dokumentais ir pinigais jis pavogė, jo versiją, kad minėti daiktai atsitiktinai atsidūrė tarp drabužių, kuriuo dėjo į automobilį, paneigė bylos dalyvių parodymai ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji G. N. parodė, kad po įvykio skambino S. L. ir prašė grąžinti A. N. rankinę, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė. Tai patvirtino ir A. N., teisme duodamas parodymus. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad smurtas prieš jį buvo pavartotas ne siekiant pagrobti aukščiau minėtą turtą, bet dėl asmeninių nesutarimų. Taigi prieš nukentėjusįjį pavartotas fizinis smurtas buvo nukreiptas ne į turto užvaldymą, o į viešąją tvarką ir aiškų nepagarbos parodymą aplinkiniams. Nuteistojo S. L. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas nuteistųjų S. L. G. M., A. G., J. P., Ž. K. ir T. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Kolegija konstatuoja, kad tokia nuosprendyje padaryta išvada neatitinka bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos tiek kaltinamajame akte, tiek prokurorės baigiamosiose kalbose nurodyta, jog nuteistieji 2013 m. sausio 30 d. apie 19 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini)važiuodami automobiliu Audi 100 v. n. (duomenys neskelbtini) demonstruodami aiškų visuomenės negerbimą, iš chuliganiškų paskatų sustabdė keliu važiavusius automobiliu Hyundai Galloper v. n (duomenys neskelbtini) A. N. ir V. K. ir juos užpuolė, šios aplinkybės pripažintinos jų atsakomybę sunkinančiomis (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Šios baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės taip pat nurodytos ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino minėtų nuteistųjų atsakomybes sunkinančių aplinkybių, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BK 328 str. 3 p.).

Nukentėjusioji G. N. taip pat prašo G. M., A.G. ir J. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 145 str. 2 d., nekeičiant kvalifikacijos pagal BK 284 str. 1 d. ir atitinkamai pakeičiant bausmes. Apeliantės teigimu, G. M., A. G. ir J. P. veika atitinka BK 145 str. 2 d. numatytą veiką, nes nukentėjusieji buvo užpulti tamsiu paros metu, buvo naudojamas smurtas, jos vyras ir V. K. nuteistųjų buvo terorizuojami įjungtu benzopjūklu, aiškinant, kad bus nupjautos kojos ir supjaustyta mašina.

Kolegija pažymi, kad BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Pažymėtina, jog BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, tačiau gali būti ir papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Byloje nėra ginčijama, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų G. M., A. G. ir J. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., nurodydamas, jog jų įžūlus elgesys yra agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis veikimas, pasireiškiantis smurto pavartojimu ir grasinimu, o veiksmų kvalifikavimas pagal BK 145 str. 1 d. yra perteklinis. Nustatyta, kad nagrinėjamas konfliktas buvo susijęs su grasinimais susidoroti, kas yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyviosios pusės požymis. Be to, BK 145 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. sankcijose yra numatytos vienodos bausmės. Esant paminėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju grasinimas (BK 145 str. 1 d.), padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neturi būti inkriminuojamas, nes jį apima viešosios tvarkos pažeidimo norma, dėl ko G. M., A. G. ir J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti tik pagal BK 284 str. 1 d.

Kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra formalios sąlygos, sudarančios prielaidas spręsti nuteistajam S. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą: Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu S. L. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, o jam paskirta bausme – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui – atitinka BK 75 str. 1 d. laisves atėmimo bausmės trukmei keliamus reikalavimus. Taigi šiuo atveju kolegija vertina tik vienos iš būtinųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų egzistavimą, ar pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai.

Formuluodamas šią išvadą, teismas pagal visų Lietuvos Respublikos BK 41 str. nuostatų kontekstą turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, kuriais remiantis nuteistajam S. L. buvo atidėtas bausmės vykdymas, o būtent, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo baudžiamas bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad nusiskundimų dėl S. L. netinkamo elgesio negauta, dirba, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pakankami tam, kad būtų vertinami kaip atskleidžiantys išimtinį atvejį, leidžiantį taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Kolegija pažymi, kad teisingo sprendimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį. sąlyga yra bausmės tikslų turinio (pobūdžio) susiejimas su teisingu, išsamiu nuteistojo asmenybės įvertinimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. L. iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas tris kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę už nusikaltimo padarymą, yra baustas administracine tvarka. Šios aplinkybes rodo nuteistojo nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, S. L. nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo. Kolegija pažymi, kad duomenų, jog S. L. būtų atlyginęs bent dalį nusikalstama veika padarytos žalos, nėra. Taip pat pažymėtina, jog BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kurios patvirtina S. L. antivisuomenines nuostatas, jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, yra nepagrįsta. Taikyti S. L. bausmes vykdymo atidėjimą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria S. L. pritaikytos Lietuos Respublikos BK 75 str. nuostatos, naikintina.

Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir besiformuojančia teismu praktika. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji G. N. įvykio vietoje nebuvo, byloje neginčytinai nustatyta, kad ji spėjo pasitraukti dar prieš įvykstant konfliktui, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji taip pat prašo visiškai priteisti išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apturėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji G. N. už atstovavimo paslaugas sumokėjo 800 Lt (t.3, b. l. 69), o pirmosios instancijos teismas jai priteisė 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Taigi apylinkės teismas pagrįstai G. N. ieškinį tenkino iš dalies ir atitinkamai priteisė iš atsakovų ieškovo turėtas advokato paslaugų išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai turėtų išlaidų atlyginimą, pažeidė įstatymą. Priteista 600 litų proceso išlaidų suma, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga, atsižvelgiant į situaciją bei išvardintas aplinkybes.

Esant tokioms aplinkybėms, Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., pagrindu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendė:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistųjų S. L., G. M., A. G., J. P., Ž. K. ir T. D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą bendrininkų grupe, būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, laikyti jų atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.

Panaikinti S. L. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir bausmę atlikti pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.