- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-2192-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32613-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Galina Blaževič (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- AB DNB bankui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9399-886/2015 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, trečiasis asmuo antstolis R. B., dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir delspinigių sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. J. ieškiniu prašė: 1) pripažinti vienašališkai atsakovo AB DNB banko atliktą 2007-05-09 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytos tarp AB DNB banko ir G. J., nutraukimą neteisėtu ab initio, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį; 2) panaikinti Kreditavimo sutarties 43 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą kaip nesąžiningą ir neteisėtą; 3) pakeisti Kreditavimo sutarties 39 punktą ir sumažinti delspinigių dydį nuo 0,08 proc. iki 0,01 procento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-06-19 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. J. 1 051,32 Eur atsakovui AB DNB bankas teisinės pagalbos išlaidas ir valstybei - 21,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Taip pat panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi - antstolio R. B. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje vykdomo išieškojimo sustabdymą.
Teismas bylą nagrinėjo iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovei, jos neatvykimo priežastis pripažinęs nesvarbiomis. Ieškovės pasyvų elgesį ir neatvykimą į teismo posėdžius (ieškovė nuo ieškinio pateikimo 2014-09-25 elgėsi pasyviai, neatvyko nei į vieną posėdžių, kiekvienąkart prašydama atidėti) teismas vertino kaip siekimą vilkinti bylos nagrinėjimą.
Teismas nurodė, kad pagal 2007-05-09 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) atsakovas AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) suteikė ieškovei G. J. 425 000 Lt kreditą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), Kaune, pirkimui ir jo remontui. Kredito grąžinimo terminas iki 2046-03-31 (7–14, 41–48 b. l.). Sutarties 39 punktu ieškovė įsipareigojo mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos (12 b. l.). Ieškovės įsigytam butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2007-05-29 įregistruota hipoteka. Šalys 2009-03-20 sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo kredito suma nustatytu kursu konvertuota į eurus (122 365,88 Eur), pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai, sumos, sudarytas pagal Kreditavimo sutartį priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų grąžinimo grafikas (15–17, 49-69 b. l.). Bankas informavo ieškovę apie susidariusį įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2010-05-05 iki 2011-09-06 raginimais įvykdyti prievolę, o laikotarpiu nuo 2012-12-10 iki 2013-02-05 pranešimu apie Kreditavimo sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti skolą (71–82 b. l.).
Ieškovė reikalavimą dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo grindė argumentu, kad atsakovas neinformavo jos apie vienašališką sutarties nutraukimą ir nesuteikė papildomo termino įsipareigojimų įvykdymui. Teismas šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė tinkamai įspėta apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nes pagal UAB „Greitasis Kurjeris“ įteikimo pranešimą, pranešimas apie kreditavimo sutarties nutraukimą 2013-02-13 įteiktas ieškovei asmeniškai (83 b. l.), ši aplinkybė įrodo, kad ieškovei buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą ir reikalavimo pašalinti sutarties pažeidimą (t. y. sumokėti įsiskolinimą) neįvykdymo teisines pasekmes. Pažymėjo, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 punkte numatytas ne trumpesnis kaip 10 dienų terminas kreditoriui įspėti skolininką dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas 2012-12-10 ir 2013-02-05 pranešimais informavo ieškovę apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nustatęs papildomą 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo gavimo dienos, padengti įsiskolinimą (79, 80 b. l.), tačiau ieškovė per nustatytą terminą įsipareigojimų nevykdė. Kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo – ilgalaikio įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo. Teismas sprendė, kad kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai, esant sutarties nutraukimo pagrindams, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo vienašališką kreditavimo sutartį nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).
Nurodė, kad ieškovės prašymas pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas ir sumažinti delspinigius svarstytinas tik pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, t. y. kai sutartis galiojanti ir vykdytina. Pasibaigus sutarčiai sutarties sąlygų pakeisti negalima. Be to, iš ieškovės vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Ieškovė nesinaudojo savo teisių gynimo būdais, susijusiais su sandorio šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu, sudaryto sandorio ar jo dalies, pakeitimu ar negaliojimu. Nuo sutarties sudarymo (2007-05-09) iki sutarties nutraukimo praėjo daugiau kaip šešeri metai. Per visą šį laiką ieškovė nesinaudojo savo teise kreiptis teisminės gynybos dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o ieškinį teismui pateikė tik 2014-09-25, t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų po sutarties nutraukimo.
Darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos fakto, todėl netenkino atsakovo prašymo skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atmetęs ieškovės ieškinio reikalavimus, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-19 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Su teismo sprendimu nesutinka remdamasi šiais argumentais:
Ieškovė teismą laiku informavo apie savo negalėjimą dalyvauti posėdyje ir šias aplinkybes motyvuotai pagrindė, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, todėl tokių ieškovės veiksmų negalima laikyti nei siekiu vilkinti procesą, nei piktnaudžiavimu procesu.Ieškovė teismo nurodyto pranešimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą nėra gavusi, nėra kitų asmenų įgaliojusi atsiimti už ją korespondenciją, todėl teismo išvada, kad ieškovė pranešimą yra gavusi, ura nepagrįsta.Teismas pernelyg formaliai sprendė, ar ieškovės Kreditavimo sutarties pažeidimas buvo esminis. Įsiskolinimas pranešimo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą dieną sudarė iš viso 3 839,84 Eur, t. y. nesumokėta kredito dalis sudarė 3,12 % visos suteiktos kredito sumos. Vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, likus išsimokėti tik 3 839,84 Eur, nėra proporcinga, o juo labiau sąžininga ieškovės, kaip silpnesniosios Kreditavimo sutarties šalies, atžvilgiu. Be to, ieškovė kreditą grąžinti įsipareigojo iki 2046 metų. Šiuo atveju atsakovas nesivadovavo Lietuvos Banko, bendradarbiaujant su Vartotojų ir Bankų Taryba, išleistomis Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 241-181 (toliau — Gairės), kurios nurodo, kaip turi elgtis bankai su laikinai sunkumų turinčiais klientais. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, skolininkei turint 3 839,84 Eur įsiskolinimą, kas sudaro tik 3,12 % visos kredito sumos, privalėjo elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove tam ir tokia apimtimi, kad būtų pasiektas Kreditavimo sutarties tikslas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Po atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo atsakovas pateikė 2015-10-27 prašymą (reg. Nr. E1-40006) ir apeliantės 2015-09-03 pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kopiją. Prašyme atsakovo AB DNB bankas atstovas nurodė, kad pateiktas apeliantės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro pagrindą pripažinti, jog apeliantės finansinė padėtis yra prasta, kad ji negali ir negalėtų tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
Įrodymo specialios medicinos pažymos, kurią numato LR sveikatos apsaugos ministro 2007-12-04 įsakymas Nr. V-989, apeliantė į bylą nepateikė, o įvertinęs tai, kad prašymai atidėti teismo posėdį apeliantės yra teikiami nuolat, teismas visiškai pagrįstai bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant ir ieškinį atmetė.Apeliaciniame skunde toliau nurodomi argumentai, kad apeliantei neva nesuprantama, kokiais dokumentais vadovavosi teismas darydamas išvadą dėl tinkamo apeliantės informavimo apie numatomą kreditavimo sutarties nutraukimą, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškinį ir apeliacinį skundą apeliantė pateikė siekdama kaip galima ilgesniam laikui užvilkinti įkeisto turto priverstinį realizavimą.Įstatymuose nėra nustatyta sąlygos, kad ginčo kredito sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu jos pradelsto įsiskolinimo suma atitinka (siekia) tam tikrą suteikto kredito dalį. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairėmis, nes jos buvo patvirtintos Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-09-03 sprendimu Nr. 241-181, tačiau ginčo kreditavimo sutartis su apeliante buvo ne tik sudaryta, bet ir nutraukta. Apeliantė ignoruoja faktines aplinkybes ir veiksmus bei bendradarbiavimą su apeliante, kurių buvo imtasi prieš Bankui priimant sprendimą vienašališkai nutraukti su apeliante sudarytą kreditavimo sutartį. Apeliantė, deklaruodama siekį tęsti sutartinius santykius, jokių mokėjimų Bankui neatlieka.Kreditavimo sutarties nutraukimas visiškai atitiko kreditavimo sutarties sąlygas ir teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartis nutraukta esant sutarties nutraukimo pagrindams laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kreditavimo sutarties pripažinimo neteisėta, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, baudinių delspinigių sumažinimo atsakovui AB DNB bankui.
Teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovo AB DNB banko pateiktą apeliantės vardu surašytą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nesivadovauja atsakovo AB DNB banko 2015-10-27 prašyme nurodytais argumentais dėl apeliantės turtinės padėties. Atsakovo atstovo prašyme nurodyti motyvai ir rašytinis įrodymas yra susiję su iškėlimu apeliantei bankroto bylos, minėti įrodymai nebuvo nagrinėjimo objektas pirmosios instancijos teisme, todėl nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314, 320 str.).
Apeliantės manymu, atsakovas AB DNB bankas galėjo nutraukti su ieškove Kredito sutartį ir apie tai tinkamai ieškovę informuoti, be to, prieš tai nustatyti protingą terminą ieškovei ištaisyti Kredito sutarties vykdymo pažeidimus, tačiau to nepadarė. Apeliantė negavo iš atsakovo AB DNB banko jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo ir tik iš www.evarzytynes.lt sužinojo, kad atsakovas AB DNB bankas nutraukė su ieškove sutartį vienašališkai. Tačiau su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes byloje nėra nuginčyta, kad kartu su atsiliepimu į apeliantės ieškinį atsakovas AB DNB bankas pateikė 2013-02-05 Pranešimą dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. SĮ-969 ir Nr. SĮ-970 (1 t., b. l. 52), kuriame, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad apeliantė kviečiama pasinaudoti šia paskutine iki Sutarties nutraukimo suteikiama galimybe sumokėti esamą 3839,84 Eur įsiskolinimą ir 350 Lt pradelsto administravimo išlaidas ir tokiu būdu tęsti paskolos grąžinimą bei palūkanų mokėjimą pagal galiojantį grafiką. Atsakovas AB DNB bankas informavo apeliantę, kad yra pasirengęs su ieškove bendradarbiauti, kviečia ieškovę susiekti su banko atstovu. Byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas UAB „Greitasis Kurjeris“ apie minėto 2013-02-05 pranešimo 2013-02-13 įteikimą pasirašytinai pačiai apeliantei (1 t., b. l. 83).
Apeliantė mano, kad yra pagrindas pripažinti atsakovo vienašališkai atliktą Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigoti atsakovą AB DNB banką vykdyti sutartį. Šis apeliacinio skundo argumentas taip yra nepagrįstas. CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kaip nustatyta byloje, apeliantė savo įsipareigojimų pagal kredito 2007-05-09 sutartį (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdė (1 t., b. l. 41–48). Be to, po 2009-03-20 Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49–69) sudarymo vėluodavo arba apskritai neatlikdavo pagal sutartį turimų mokėti įmokų. Todėl atsakovas AB DNB bankas 2010-10-05 raštu Nr. 3.20-610-1343, 2010-12-07 raštu Nr. 3.20-610-1588, 2011-01-04 raštu Nr. 3.20-610-10, 2011-02-07 raštu Nr. 3.20-610-59, 2011-07-04 raštu Nr. 3.20-610-352, 2011-07-20 raštu Nr. 3.20-610-363, 2011-08-04 raštu Nr. 3.20-610-377, 2011-09-06 raštu Nr. 3.20-610-424, 2012-12-10 pranešimais Nr. SĮ-13961 ir Nr. SĮ-13962 apeliantę įspėjo apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį (1 t., b. l. 71–82). Atsakovas AB DNB bankas ėmėsi visų protingų priemonių, kad apeliantei sudaryti sąlygas padengti pagal kreditavimo sutartį susidariusį įsiskolinimą ir tinkamai vykdyti savo prievoles. Atsakovo AB DNB banko išsiųsti apeliantei raginimai primenant apie įsiskolinimą ir sutarties sąlygų keitimą (2009-03-20 Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovas AB DNB bankas rūpinosi kredito sutarties išsaugojimu, sudarė apeliantei galimybes sutartinius įsipareigojimus vykdyti, tad CK 6.200 str. 1, 2 dalių nuostatų nepažeidė. Tačiau apeliantė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, o tai sudarė pagrindą sutartinius santykius nutraukti dėl apeliantės padarytų sutarties neįvykdymo pažeidimų (CK 6.205 str., 6.873 str. 1 d.).
Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad apeliantės įsiskolinimas atsakovui AB DNB bankui nuolat didėjo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo AB DNB banko motyvu, kad atsakovas AB DNB bankas negalėjo tikėtis tinkamo kreditavimo sutarties įvykdymo, todėl su apeliante sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimas yra proporcinga Banko pasirinkta priemonė (CK 6.217 str. 1 d.). Juolab kad apeliantei prieš nutraukiant kreditavimo sutartį buvo nustatytas papildomas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti (1 t., b. l. 82).
Pažymėtina, kad nuo 2013-02-05 pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 82) apeliantė, būdama skolinga atsakovui 3 839,84 Eur, šios sumos atsakovui AB DNB bankui gavusi pranešimą per banko nustatytą terminą nesumokėjo. Ankstesni atsakovo AB DNB banko įspėjimai apeliantei buvo siunčiami nuo 2010-10-05 (1 t., b. l. 71), kai jos skola atsakovui sudarė 699,18 Eur, o sutartis su apeliante nutraukta, kai įsiskolinimas bankui sudarė3 839,84 Eur. Todėl atsakovo AB DNB banko argumentas, kad sutartis nutraukta, kai ieškovė nesumokėjo įsiskolinimo susidariusio daugiau nei 6 mėnesius, yra pagrįsta bylos medžiaga.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde netinkamai aiškina atsakovo AB DNB banko teisę nutraukti kreditavimo sutartį, teigdama, kad su apeliante sudaryta kreditavimo sutartis tariamai negalėjo būti nutraukta dėl to, kad atsakovo AB DNB banko 2013-02-05 pranešimo (1 t., b. l. 82) pateikimo dieną apeliantės įsiskolinimo suma (3 839,84 Eur) sudarė 3,12 proc. kredito sumos, kurią atsakovas AB DNB bankas suteikė apeliantei sudarant kredito sutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp atsakovo AB DNB banko ir apeliantės sudarytos bei vėliau atsakovo AB DNB banko vienašališkai nutrauktos kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos kreditavimo sutarties bendrosios dalies skyriuje, įvardintame „Sutarties nutraukimas bei kitos Banko teisės“. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 p. nustatyta, kad esant kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindai įtvirtinti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46 p., kurio 46.1 p. nustatyta, kad vienas iš kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindų yra tada, kai kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 p. nustatyta, kad kreditavimo sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių kreditavimo sutarties pažeidimų atvejai. Kreditavimo sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu ir tada, jei jis tokiu pripažintinas ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas AB DNB bankas, įstatymuose nėra nustatyta sąlygos, kad banko su apeliante sudaryta kredito sutartis dėl įsipareigojimų nevykdymo galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu jos pradelsto įsiskolinimo suma atitinka (siekia) tam tikrą suteikto kredito dalį. Šiuo atveju atsakovo AB DNB banko suteikto apeliantei kredito suma viršija 75 000 Eur ir prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas hipoteka (Vartojimo kredito įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 3 p.). Esant tokioms aplinkybėms atsakovui AB DNB bankui (kredito davėjui) yra numatyta teisė nutraukti kredito sutartį ne tik jeigu mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos, bet ir jeigu mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Šiuo atveju terminas kredito įmokoms sumokėti buvo pradelstas daugiau nei 6 mėnesius.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo AB DNB banko argumentais, kad apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi Įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairėmis. Šios gairės buvo patvirtintos Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-09-03 sprendimu Nr. 241-181, tačiau 2007-05-29 Kreditavimo sutartis Nr. K-2504-2007-70 su vėlesniais pakeitimais buvo su apeliante ne tik kad sudaryta, bet ir nutraukta dar iki šių gairių priėmimo, todėl jomis remtis nėra jokio teisinio pagrindo.
Atmestinas apeliantės motyvas, kad byla yra išnagrinėta neteisingai dėl to, jog Kauno apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovei. Bylos duomenimis, ieškovė 2014-09-25 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (1 t., b. l. 1–6). Nuo 2015-04-09 (1 t., b. l. 118) byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą paskyrė 2015-04-23 (1 t., b. l. 118), 2015-05-20 (1 t., b. l. 131), 2015-06-03 (1 t., b. l. 141–142), ieškovė buvo tinkamai informuota apie kiekvieną posėdį, taip pat kai civilinė byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (2014-09-25, 2015-02-08). Bylos duomenimis, ieškovė neatvyko nei į vieną iš paskirtų teismo posėdžių. Todėl pirmosios instancijos teismas 2015-06-03 bylą apeliantei nedalyvaujant išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovei ir tuo CPK 246 str. 1 d. nuostatų nepažeidė, kadangi asmens liga negali būti pateisinimas teismo posėdžiui atidėti, ypač kai prašymas atidėti teismo posėdį šalies pateikiamas nebe pirmą, o net ketvirtą kartą. Apeliantės procesinis elgesys pagrįstai atsakovo atsiliepime į apeliacinį įvertintas veikimu prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą bei teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo vilkinimą (CPK 2 str., 7 str.). Vien tai, kad ieškovė turi teisę prašyti atidėti teismo posėdį, neatleidžia apeliantės nuo pareigos rūpintis operatyviu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, juolab kad byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka ir teismas neturi sudaryti nė vienai iš ginčo šalių procesinio pranašumo. Pirmosios instancijos teismas sudarė visas galimybes apeliantei atvykti į skiriamus posėdžius ir pateikti savo paaiškinimus tiesiogiai, ko apeliantė nepadarė. Byloje nepateikti medicinos dokumentai (LR sveikatos apsaugos ministro 2007-12-04 įsakymas Nr. V-989), kurie sudarytų pagrindą teismui nuspręsti, jog ieškovės sveikatos būklė trukdė jai pasirūpinti atstovavimu byloje nuo 2014-09-25 iki 2015-06-03 ar dalyvauti teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant ir atsakovui AB DNB bankui pareikštą ieškinį atmetė.
Byloje pateiktas atsakovo AB DNB banko prašymas (2 t., b. l. 24) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo AB DNB banko interesams civilinėje byloje, remiantis atstovavimo 2015-01-09 sutartimi, atstovavo advokatas L. P., kuris surašė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (1 t., b. l. 104, 2 t., b. l. 14–18). Teisėjų kolegija sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, laikė juos teisingais. Atsakovas AB DNB bankas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina (2 t., b. l. 25), kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas AB DNB bankas turėjo 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias advokato pagalba (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 2015-09-04 mokėjimo pavedimas Nr. APM 4054980). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus kriterijus ir tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, kad šalių procesiniuose dokumentuose iš esmės pakartoti pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų argumentai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 284 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, turėtų apeliacinės instancijos teisme, suma, atsakovui priteistina iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovės G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini)) 284 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių) Eur advokato atstovavimo išlaidas atsakovui AB DNB bankui (į. k. 112029270, Vilnius, J. Basanavičiaus g. 26, (duomenys neskelbtini), AB DNB banke).