- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-283-319-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00834-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-319-2014
Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr.1-66-1-00834-2013-5
2014 m. kovo 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam R. D., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistajam R. D. paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-31 iki 2013-08-01. Priteista iš R. D. nukentėjusiojo V. Š. naudai 2630 (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per laikotarpį nuo 2013-07-11 18.00 val. iki 2013-07-12 08.30 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išgertuvių metu iš V. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Truskavos sen., Kėdainių raj., slapta pagrobė svetimą – V. Š. priklausantį bendros 3700,00Lt vertės turtą: 120 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3110C“ su jame buvusia 5 Lt vertės Sim kortele ir 20 Lt vertės 2GB atminties kortele, 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6125“ su jame buvusia 5 Lt vertės sim kortele ir 20 Lt vertės 2GB atminties kortele, 2500 Lt vertės motorinį pjūklą „Husqvarna“, 800 Lt vertės motorinį pjūklą „Partner“ ir 130 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį panaikinti ir bylą tirti iš naujo. Skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu, ir atsisakė gynėjo, nes manė, kad bus iškviesta liudytoja D. V.. Apeliantas prašo iškviesti į posėdį D. V., V. Š., V. D., kurie matė, kaip jis buvo išvykęs ir atvykęs į V. Š. namus, kai buvo įvykdytas nusikaltimas. Jo nuomone, byla nešališkai bus išnagrinėta tik apklausus šiuos liudytojus ir paskyrus jam gynėją.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas R. D. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo R. D. pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tiek apklausiant įtariamuoju, tiek duodamas parodymus teisme apeliantas nuosekliai nurodė, jog įvykio dieną buvo labai girtas, todėl savo veiksmų nepamena, tačiau pagal pavogtų daiktų radimo vietas - dalis jų kratos metu rasta kaltinamojo namuose, vieną telefoną pateikė jo brolis, suprato, jog vagystė įvykdė jis, todėl kaltę pripažino, pripažino pavogęs ir pinigus, kuriuos nurodė greičiausiai išleidęs alkoholiui. Be R. D. prisipažinimo jo kaltę pilnai įrodo byloje surinkta ir ištirta medžiaga. Nukentėjusysis V. Š. apklaustas teisme parodė, kad paties vagystės fakto nematė, tačiau suprato, kas tai padarė, nes įvykio dieną pas į alkoholį vartojo R. D. ir D. V., kurie liko pas jį nakvoti, pabudęs nerado nei šių asmenų, nei savo daiktų. Vėliau atvykusi D. V. jam pasakė, kad daiktus pavogė R. D.. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Iš teismo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teisme matyti, kad R. D. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, jis pasisakė, kad kaltinimą suprato, gynėjas jam nereikalingas, apklausus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, įvertinus bylos medžiagą, teismas klausė proceso dalyvių dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo, prokuroras, kaltinamasis ir nukentėjusysis sutiko, kad esant aiškioms aplinkybėms, kitų bylos įrodymų netirti ir įrodymų tyrimą nutraukti. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad R. D. nežinojo, jog tiriant bylą teisme nebus kviečiamas gynėjas, liudytoja D. V.. Kaip jau minėta, R. D. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, neginčijo pagrobtų daiktų kiekio, jų vertės, su civiliniu ieškiniu taip pat sutiko. Teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti dėl nepilnai išaiškintų nusikalstamos veikos aplinkybių ir papildomai kviesti ir apklausti kitus liudytojus, tokio prašymo įrodymų tyrimo metu nereiškė ir apeliantas, todėl laikyti, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, dėl ko reikėtų ją nagrinėti teisme iš naujo, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja neprašė tirti įrodymus.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina R. D. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalį ir jo veika skundžiamajame nuosprendyje kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę nuteistajam teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų kaltės formą, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. R. D. teistas 9 kartus, bausmes atlikęs, teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu, tačiau ši aplinkybė charakterizuoja asmenį ir apibūdina jį kaip linkusį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo apeliantui, teisingai įvertino visas aplinkybes, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, kad jis iš ankstesnio savo elgesio ir jo pasekmių nepasimokė, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus R. D. pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ja paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, paskirta bausmė savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.