- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- I1-1133-641/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00101-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, LKT), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. sausio 27 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime (toliau – ir kalėjimas) jam nebuvo teikiamas gydytojų paskirtas dietinis maitinimas, pablogėjo jo fizinė ir psichologinė sveikatos būklė, nes nebuvo užtikrinamas pagal jo sveikatos būklę būtinas visavertis dietinis maitinimas, jis turėjo kęsti alkį, skrandžio skausmus, nemigą, stresą, nepilnavertiškumo jausmą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog kalėjime dėl netinkamo maitinimo ne kartą skundais kreipėsi į kalėjimo administraciją, tačiau atsakymų niekada negaudavo, jo skundai nebūdavo registruojami, išmetami laukan, jam nebuvo leidžiama pasirašyti į registracijos dienyną Dėl minėto netinkamo maitinimo patyrė labai didelę neturtinę žalą, todėl ją vertina 5 000 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovė pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 10 p., valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje, o vadovaujantis Maitinimo taisyklių 16 p., kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. nuteistųjų maitinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Vidaus tvarkos taisyklių 312 punktas). Ginčo laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).
4. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Ūkio būryje dirbantys suimtieji ir nuteistieji dalinantys maistą yra informuoti apie paskirtus dietinius maitinimus asmenims, kuriems toks maitinimas priklauso ir maisto dalinimą vykdo pagal sudarytus dietinius valgiaraščius. Kadangi M. Š. yra paskirtas dietinis maitinimas, pastarasis jį gauna kiekvieno maitinimo metu. Turto valdymo specialistė, atsakinga už nuteistųjų maitinimą, apie jų pasikeitusius maitinimo poreikius informuoja kiekvieną dieną. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Virtuvėje yra maisto svėrimo svarstyklės. Esant poreikiui, maisto dalinimo metu, maitinimą gaunantys asmenys turi teisę kreiptis į darbuotoją, atsakingą už maisto dalinimą, prašydami išduoti svarstykles, kad galima būtų pačiam pasisverti pageidaujamą maisto kiekį.
5. Nurodė, jog pagal 2022 m. liepos 1 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47- 41, pasirašytą su UAB ,,CNC catering“ (toliau – Sutartis), pagamintą maistą į LKT Šiaulių kalėjimą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Sutartis įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. UAB ,,CNC catering“ įpareigota nuteistiesiems maistą gaminti vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis.
6. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad į kalėjimą atvežamas maistas kiekvieną dieną yra tikrinamas. Pastebėjus paslaugos teikimo pažeidimus, paslaugos teikėjas yra nedelsiant apie tai informuojamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Sutarties 4.1.3 papunkčiu paslaugos teikėjas įsipareigoja atsakyti į visus nuteistųjų / suimtųjų skundus, susijusius su paslaugos teikimu, todėl pareiškėjas dėl maisto kokybės ar kitų klausimų visada galėjo ir turėjo teisę kreiptis į maisto teikėją. Pažymėjo, jog maisto dalinimo metu šalia maistą dalinančių ūkio būryje suimtųjų ir nuteistųjų dalyvauja pareigūnas, kuris pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukciją, patvirtintą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 119.1 papunktį naudoja vaizdo registratorių kalinamųjų maitinimo metu, todėl maisto dalinimo metu pastebėjus neatitikimus, būtina kreiptis į pareigūnus, išsakant nepasitenkinimą vietoje, maisto dalinimo procese, kuris perduos informaciją atsakingiems už sutarties priežiūrą darbuotojams. Atkeiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl Šiaulių kalėjimo darbuotojų veiksmų, pareiškėjui buvo patiekiamas netinkamas maistas. Atsižvelgiant į tai teigia, jog pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra nepagrįsti.
7. Pareiškėjo skundo argumentai dėl skundžiamo dalyko iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų.
8. Atsakovė veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmu negali kilti deliktinė atsakomybė. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nesant būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Šalies argumentai
9. Bylos šalims tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovės atstovė nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Pareiškėja s nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. sausio 27 d. Šiaulių kalėjime jam nebuvo teikiamas dietinis maitinamas.
11. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
12. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
13. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.).
14. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
15. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
16. Ginčo laikotarpiu nuteistųjų maitinimas kalėjimuose buvo organizuojamas, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 2d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščiai tvirtinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos nuteistųjų maitinimo normos. Nuteistųjų maitinimą reglamentuoja ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo.
17. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 27 d., 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. lapkričio 12 d., 2024 m. lapkričio 25 d., 2024 m. gruodžio 12 d. Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų skundęsis dėl (duomenys neskelbtini).
Dėl maitinimo organizavimo.
18. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
19. Pareiškėjas M. Š. ginčą kildina dėl jo netinkamo maitinimo, atliekant bausmę Šiaulių kalėjime, t. y. neužtikrinimo, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas gautų jam paskirtą dietinį maitinimą. Šalys neginčija, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas. Sprendimo 16 punkte nurodyti norminiai aktai, reglamentuojantys nuteistųjų maitinimą bausmės atlikimo vietose. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime į skundą, Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Kalėjime maistas negaminamas, jį pagamintą atvežama sandariuose bei uždengtuose termosuose UAB ,,CNC catering“, kaip numatyta Sutartyje (sprendimo 5 punktas). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems/nedirbantiems vyrams, dirbančioms/nedirbančioms moterims, nepilnamečiams, nėščioms moterims, dirbantiems/nedirbantiems vegetarams vyrams, dirbančioms/nedirbančioms vegetarėms moterims, dietinio maitinimo valgiaraščiai, valgiaraštis veganams ir t. t. Turto valdymo skyriaus specialistė, atsakinga už nuteistųjų maitinimą, apie suimtųjų ir nuteistųjų pasikeitusius maitinimo poreikius maistą dalinantiems asmenims praneša kiekvieną dieną. Ūkio būryje dirbantys suimtieji ir nuteistieji, dalinantys maistą, yra informuoti apie paskirtus dietinius maitinimus asmenims ir maisto dalinimą vykdo pagal sudarytus dietinius valgiaraščius. Pažymėjo, jog M. Š., kuriam yra paskirtas dietinis maitinimas, jį gaudavo kiekvieno maitinimo metu. Maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Virtuvėje yra maisto svėrimo svarstyklės. Esant poreikiui, maisto dalinimo metu, nuteistieji turi teisę kreiptis į darbuotoją, atsakingą už maisto dalinimą, prašydami išduoti svarstykles, kad galima būtų pačiam pasisverti. Maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena. Maistas patiekiamas tris kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Nuteistiesiems, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, papildomai išduodami naktipiečiai. Į Šiaulių kalėjimą atvežamas maistas kiekvieną dieną yra tikrinamas. maisto dalinimo metu šalia maistą dalinančių suimtųjų ir nuteistųjų dalyvauja pareigūnas, kuris Instrukcijos 119.1 papunktį naudoja vaizdo registratorių kalinamųjų maitinimo metu, todėl maisto dalinimo metu pastebėjus neatitikimus, galima kreiptis į pareigūnus, išsakant nepasitenkinimą vietoje, maisto dalinimo procese. Pareiškėjas prieštaravimų dėl atsakovės atstovės nurodytų nuteistųjų maitinimo tvarkos aplinkybių nepateikė.
20. Iš pareiškėjo skundo analizės akivaizdu, kad M. Š. byloje nėra ne tik pateikęs rašytinių prašymų ir/ar skundų kopijų (nurodo, jog originalus administracija neregistruodavo ir išmesdavo) maisto dalinimo procese esantiems pareigūnams ar kalėjimo administracijai, bet net ir skunde teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su dietinio maisto jam neteikimu, t. y. nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, tikslios datos, laiko, kuomet negavo dietinio maisto, neįvardino jam teikto netinkamo maisto rūšies, nenurodė, ar kreipėsi žodžiu į pareigūnus, dalyvaujančius maisto dalinime, kas teismui būtų sudaręs galimybę sprendimo 19 punkte aptartų registratorių pagalba patikrinti pareiškėjo ir/ar atsakovės atstovės nurodomas aplinkybes bei galimus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu dėl netinkamo maitinimo, skundų neregistravimo. Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl nusiskundimų, susijusių su netinkamu maitinimu, kreipėsi į kalėjimo administraciją.
21. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog už nuteistųjų maitinimą yra atsakinga UAB ,,CNC catering“, jog pareiškėjas su skundais bet kada galėjo kreiptis į minėtą įmonę, kuri pagal Sutarties 4.1.3 papunktį įsipareigojusi atsakyti į visus nuteistųjų skundus, tačiau teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta, kadangi M. Š. skundą grindžia ne maisto kokybės trūkumais, bet tuo, kad jam nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas. Kaip nurodė pati atsakovės atstovė, dietinio maitinimo užtikrinimo, jo pateikimo nuteistajam procese dalyvauja tik kalėjimo darbuotojai bei paskirti suimtieji ar nuteistieji: jos darbuotoja - turto valdymo skyriaus specialistė, atsakinga už nuteistųjų maitinimą, apie nuteistųjų pasikeitusius maitinimo poreikius praneša maistą dalinantiems ūkio būryje dirbantiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, pastarieji, prižiūrimi šalia esančių pareigūnų, maistą išdalina.
22. Minėta, jog M. Š. skunde nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kuomet jis negavo dietinio maitinimo, taigi, skundu teigdamas, kad visą ginčo bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. penkis mėnesius buvo netinkamai maitinamas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, apsiribodamas vien deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjo ginčo nusiskundimai dėl dietinio maitinimo negavimo nėra fiksuoti ir pareiškėjo sveikatos istorijoje. Kaip teismas konstatavo, per minėtus penkis pareiškėjas nei karto nėra teikęs skundų ir/ar prašymų kalėjimų administracijai, jis nėra teikęs skundų ir Seimo kontrolieriui ar kitai institucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (LVAT 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020). Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Jei pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas institucijas dėl netinkamo maitinimo, tuomet jis galėtų pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (kreipimosi kopiją ar gauto atsakymo kopiją), tačiau tokių duomenų pareiškėjas į bylą nepateikė. Todėl pareiškėjo keliami argumentai dėl netinkamo maitinimo yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir atmetami.
23. Teismas pareiškėjo argumentuose įžvelgia ir prieštaravimų. Viena vertus, M. Š. teigia, jog penkis mėnesius dėl neteikiamo dietinio maitinimo jis turėjo kęsti alkį, skrandžio skausmus, nemigą, stresą, antra vertus, 2024 m. rugsėjo 11 d. apsilankymo pas gydytoją metu nurodė nusiskundimų savo sveikatos būkle neturi.
24. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog skunde išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo dėl netinkamo maitinimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių kalėjimo administracija, maitinimo teikimo srityje pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.
Baigiamosios nuostatos.
25. Teismas pažymi, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
26. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Nesant bent vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusį Regionų administracinį teismą.