Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Daivos Kazlauskienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos pilietė, lenkė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, našlė, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, 2018-10-10, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 38 str., nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. tyčia nužudė savo šeimos narį. 2020-06-27, tarp 19:00 ir 21:00 val., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, artimoje aplinkoje kilusio konflikto su sugyventiniu Č. P. gim. (duomenys neskelbtini) metu, tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį su peiliu į pilvą, padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su aortos, kasos ir taukinių sužalojimu, nuo ko komplikavusis ūminiu vidiniu nukraujavimu, Č. P. vietoje mirė.

29. Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 723/2020(01) nurodyta, kad Č. P. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su aortos, kasos ir taukinių sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. Mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2020-06-28 00: 10 val.). Sužalojimas padarytas duriančių - pjaunančiu savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, tai yra duriant į pilvą, epigastrio kairėje pusėje, keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Pilvo žaizda būdinga kito asmens padaromiems sužalojimams, tačiau neatmetama galimybė, kad minėtą sužalojimą galėjo pasidaryti ir pats nukentėjusysis. Durtinė pjautinė kiauryminė pilvo žaizda galėjo būti padaryta esant bet kurioje padėtyje išskyrus gulint ant pilvo. Taip pat Č. P. veido ir krūtinės srityje, dešinėje rankoje nustatyti nežymūs sužalojimai, pasireiškę odos nubrozdijimais ir kraujosruvom. Šie sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki mirties, ne daugiau kaip 8 trauminiais poveikiais, galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir bukabriauniais daiktais, kuriais galėjo būti pirštų nagų laisvieji galai. Duomenų rodančių, kad mirusiojo padėtis iki jo apžiūros įvykio vietoje buvo keista nenustatyta.(t. 1, b. l. 83-90).

30. 2020-08-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-309/2020 nurodyta, kad iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir medicininės dokumentacijos žinoma, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), įtariama tuo, kad ji 2020-06-27 apie 21.43 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2020-06-28 03.00 val. alkotesteriu nustatytas 0,86 promilių girtumas), peiliu dūrė Č. P. į šoną, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė. 2020-06-28 apklausta įtariamąja A. S. kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos padarymo pripažino, nuosekliai išdėstė savo byloje nagrinėjamų įvykių versiją, nusiskundimų psichikos sveikata nepateikė. A. S. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį bei agresyvaus elgesio būnant neblaiviai 3 kartus gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą - 2020-02-06 - 2020-02-12, diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai; priklausomybės nuo alkoholio sindromas, ūminė intoksikacija alkoholiu. Objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimų, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 70).

31. 2018-08-15 A. S. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. už tai, kad ji 2018-08-15, 15:30 val., namuose, apsvaigusi nuo alkoholio, smurtavo prieš Č. P. – vieną kartą sudavė arbatinuku per galvą, du kartus pagaliu sudavė per nugarą, paėmusi virtuvinį peilį grasino nužudyti. Policiją iškvietusi kaltinamosios duktė I. S. paaiškino, kad jos motina, būdama neblaivi paėmė peilį ir bandė sužaloti sugyventinį Č. P.. Nukentėjusysis Č. P. paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas su A. S., kurio metu A. S. paėmė iš virtuvės peilį ir tiesiu smūgiu smogė Č. P. į pilvo sritį, Č. P. spėjo pasitraukti, atimti peilį. Slepiant peilį, A. S., visą laiką kartodama, kad nužudys, sudavė nukentėjusiajam smūgius pagaliu ir virduliu per nugarą. Policijos pareigūnų pranešime nurodoma, kad A. S. elgėsi labai agresyviai, nenorėjo važiuoti į PK, dėl to buvo panaudoti antrankiai. Ikiteisminis tyrimas 2018-10-10 nutrauktas, vadovaujantis BK 38 str., kaltininkei su nukentėjusiuoju susitaikius (t. 2, b.l. 104-109, t. 3, b.l. 55-56).

32. BK 129 str. 2 d. 3 p. numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. BK 248 str. 2 d. nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra ir asmuo, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Kaltinamoji A. S. nurodė, kad ilgą laiką, apie 7 metus gyveno pas Č. P., vedė su juo bendrą ūkį. Tą pati patvirtino tiek A. S. vaikai O. S., I. S., I. S., tiek mirusiojo Č. P. vaikai Č. P. sūnus ir A. B.. Teismų praktikoje tokio pobūdžio santykiai laikomi šeimyniniais santykiais (kasacinė byla Nr. 2K-235-222/2016). Todėl mirusysis Č. P. laikytinas kaltinamosios A. S. šeimos nariu.

Motyvuojamoji dalis

35.1. Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamoji A. S. nurodė, kad supykusi ant Č. P. dėl to, kad šis nenori nueiti nupirkti alaus, kairėje rankoje laikomu virtuviniu peiliu, sudavė lovoje gulinčiam Č. P. smūgį į pilvą, tada numetė peilį prie pagalvės ir išsigandusi ėmė šaukti ir į jos šauksmą į įvykio vietą atėjo Č. P. sūnus, O. S. ir P. V. (3-6 p.) Kaltinamoji vėliau šiuos parodymus paneigė (7 p.). Tačiau teismo įsitikinimu, būtent pirminiai įtariamosios parodymai yra teisingi. Juos patvirtina liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, kita bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. apklausta pirmoji 2020-06-28, 13:00 – 14:36 val. (3 p.). Č. P. sūnus, P. V. ir O. S. apklausti vėliau. Todėl pirmosios A. S. apklausos metu policija dar neturėjo informacijos ir negalėjo pasufleruoti A. S., kas kur buvo ir ką veikė įvykio metu. Nepaisant to, kaltinamosios A. S. parodymus apie tai, kad vakare vyko barnis, kad tuo metu kai sudavė peiliu Č. P., Č. P. sūnus buvo antrame aukšte, savo kambaryje, O. S. dirbo lauke, o P. V. miegojo, patvirtina vėliau apklaustų Č. P. sūnus, P. V. ir O. S. parodymai.

35.2. A. S. pirminiuose parodymuose gausu tikroviškų detalių, kurios nebūdingos išgalvotai istorijai. Pavyzdžiu,i A. S. tikroviškai ir smulkiai papasakojo, kas įvyko prieš jai suduodant smūgį peiliu, nupasakojo ne tik savo, bet ir Č. P. reakcijas: „Užėjusi pasakiau jam, kad suduosiu jam peiliu, už tai, kad jis čia šaukia ant manęs, jis atsakė, kad aš taip nepasielgsiu, o po to dar pasakė man, kad jam įdurčiau, skatino mane taip pasielgti, dar su savo koja, neprisimenu, kuria, norėjo išmušti man rankoje laikomą peilį, tačiau jam nepavyko. Tuo metu sudaviau jam peiliu į jo kairį šoną į pilvą. /.../ Aš ištraukiau peilį iš žaizdos ir padėjau jį šalia pagalvės.“ (t. 2, b.l. 147). Ir kitose pasakojimo vietose, tiek duodama parodymus apie prieš tai sekusio konflikto eigą, tiek apie Č. P., P. V. reakciją, kaltinamoji duoda tikroviškus, įtikinamus parodymus, kuriuose nėra nelogiškumų, išsigalvojimo požymių. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. visiškai patvirtino savo duotus parodymus, smulkiai nurodė, kokiu būdu sudavė smūgį peilių Č. P. ir kokioje padėtyje buvo pastarasis tuo metu (4 p.).

35.3. Iš A. S. parodymų ikiteisminio tyrimo pradžioje, liudytojų Č. P. sūnaus, O. S., P. V. parodymų seka, kad jau po to, kai Č. P. buvo padarytas sužalojimas pilve, prie jo niekas, išskyrus pagalbą teikusį Č. P. sūnų, neprisilietė. Tačiau ant A. S. palaidinės, kurią ji vilkėjo įvykio metu, keturiose vietose rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su mirusio Č. P. DNR profiliu. Tarp jų ir ant kairės rankovės, kas patvirtina, pačios kaltinamosios parodymus, kad smūgį peiliu ji sudavė kaire ranka (28 p.). Vadinasi, ir DNR tyrimo išvados patvirtina A. S. parodymus apie tai, kad smūgi peiliu ji sudavė kaire ranka.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta 34- 35.4 p., teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. S. ikiteisminio tyrimo pradžioje duoti parodymai (3, 4 p.) atspindi tikrąsias įvykio aplinkybes. Apsvaigusiai nuo alkoholio A. S. yra būdingas toks elgesys, koks suformuluotas kaltinime ir apie kurį jį pati davė parodymus – tai yra polinkis į agresiją prieš sugyventinį Č. P., panaudojant peilį. Aptarti A. S. parodymai tikroviški, įtikinami, juose nėra nelogiškumų, išsigalvojimo požymių. Šių parodymų kaltinamajai negalėjo įpiršti ar padiktuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai vien dėl to, kad A. S. apklausos metu jiems patiems įvykio detalės, apie kurias pasakojo A. S. ir kurias vėliau patvirtino kiti liudytojai, dar nebuvo žinomos. Vėliau A. S. parodymus apie tai, kur buvo ir ką veikė įvykio metu kiti namo gyventojai ir svečiai, patvirtino pastarųjų parodymai, o parodymus apie tai, kokiu įrankiu ir kaip buvo suduotas smūgis, kur paliktas nusikaltimo įrankis, patvirtina DNR tyrimo išvados. Tuo remiantis, teismas konstatuoja, kad A. S. kaltė, padarius 1 p. išdėstytą veiką yra įrodyta.

37. Kaltinamosios gynėjo netiesiogiai išsakyta prielaida, kad Č. P. galėjo nužudyti kuris nors vienas iš trijų tą vakarą mirusiojo namuose buvusių vyrų, atmestina. Iš tą vakarą namuose buvusių ir tarpusavyje sutampančių Č. P. sūnaus, O. S. ir P. V. parodymų matyti, kad namo pirmame aukšte, kur buvo nužudytas Č. P., iš visų trijų buvo tik P. V., kuris buvo visiškai girtas ir miegojo. P. V. nustatytas 4,04 promilės apsvaigimas. Č. P. slėpėsi nuo agresyvios kaltinamosios antrame aukšte, savo kambaryje, o O. S. dirbo lauke. Motinai pakvietus, iš trijų vyrų pirmas į įvykio vietą atėjo O. S., kuris pakvietė antrame aukšte buvusį Č. P. sūnų. Pastarasis į pirmą aukšta nusileido apytikriai tuo pačiu metu, kai nuo triukšmo atsibudo P. V.. Visų trijų vyrų parodymai apie tai, kad būtent tokia tvarka jie atsidūrė įvykio vietoje, iš esmės sutampa. Nėra jokių duomenų, kad kas nors iš jų tą vakarą būtų konfliktavęs su Č. P.. Nėra duomenų, kad kuris nors iš paminėtų vyrų išgėrę taptų agresyvūs ar būtų linkę smurtauti su peiliu ar kitu įrankiu taip, kaip kaltinamoji A. S.. Todėl teismas atmeta prielaidas, kad Č. P. galėjo nužudyti ne kaltinamoji, o kuris nors iš trijų tą vakarą patį vakarą namuose buvusių vyrų.

38. Atmetama ir versija, kad Č. P. galėjo nusižudyti pats. Tokiai prielaidai atmesti pakanka motyvų, išdėstytų 36 p. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad peilis guli galvūgalyje, ant čiužinio, po pagalve, mirusiajam praktiškai nepasiekiamoje vietoje (t. 1, b.l. 20). Tai reiškia, kad peilį prieš savo mirtį laikė ne Č. P., nes jis negalėjo padėti peilio ten, kur jis buvo rastas.

40. Teismo medicinos specialisto išvadoje G1745/2020 (01) nurodoma, kad kaltinamajai A. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje ir kairėje viršutinėje nugaros srityje. Specialistas nurodė, kad sužalojimai nugaros dalyje galėjo atsirasti griūnant, o tokie kaklo sužalojimai, kurie nustatyti kaltinamajai, paprastai atsiranda smaugimo metu (9 p.). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 723/2020(01) nurodoma, kad be sužalojimo pilve, sukėlusio Č. P. mirtį, jam taip pat nustatyti kiti panašiu laiku padaryti kūno sužalojimai, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymais. Tai odos nubrozdijimai ir kraujosruvos, padaryti paros laikotarpyje iki mirties, ne daugiau kaip 8 trauminiais poveikiais, kurie galėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir bukabriauniais daiktais, kuriais galėjo būti pirštų nagų laisvieji galai (29 p.). Iš kaltinamosios A. S. pirmųjų parodymų, kuriuos patvirtina Č. P. sūnaus ir O. S. parodymai, prieš pat įvykį tarp A. S. ir Č. P. vyko ginčas. Šio ginčo metu A. S. ir Č. P. galėjo padaryti vienas kitam teismo medicinos specialistų nustatytus kūno sužalojimus. Tačiau teismas nenustatė kaltinamosios A. S. veiksmuose būtinosios ginties ar būtinosios ginties ribų peržengimo požymių. Iš 36 p. išdėstytų motyvų seka, kad nebuvo situacijos, keliančios tikrą ar tariamą grėsmę kaltinamosios A. S. gyvybei ar sveikatai, nes būtent A. S., o ne Č. P. buvo puolančioji ir provokuojanti konfliktą šalis. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kaltinamosios pirmųjų parodymų, iš liudytojų O. S., P. P. sūnaus ir P. V. parodymų matyti, kad Č. P. rastas gulintis lovoje kambaryje, basas, vien su apatiniais marškinėliais ir trumpikėm. Tai rodo, kad prieš mirtį Č. P. buvo susiruošęs miegoti ir nekėlė jokios grėsmės kaltinamajai. Todėl teismas dar kartą konstatuoja, kad Č. P. savo elgesiu nekėlė jokios grėsmės kaltinamosios gyvybei ar sveikatai, nebuvo sąlygų nei būtinajai ginčiai, nei jos ribų peržengimui.

41. Kaltinamosios gynėjas teismo posėdžio metu pateiktame prašyme ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad dėl anksčiau diagnozuotų psichikos sutrikimų A. S. galimai nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Gynėjo prašymu teisme apklausta jos duktė I. S. nurodė, kad motina išgėrusi tapdavo agresyvi, greit susijaudindavo, nuolat ieškodavo priekabių. Visus pinigus išleisdavo alkoholiui, gerdavo kelias dienas iš eilės, kol baigdavosi pinigai. Buvo tapusi užmarši (24 p.). Teismo nuomone, abejonių dėl A. S. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti inkriminuojamos veikos padarymo metu, nėra. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-309/2020 atsižvelgta į gynybos išdėstytas aplinkybes, t. y. į priklausomybę nuo alkoholio ir šios priklausomybės sukeltus psichikos ir elgesio pakitimus ir padaryta išvada, kad nėra duomenų, kad A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimų, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje (30 p.). Todėl teismui nekyla abejonių, kad A. S. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo pakaltinama, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

42. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis šeimos nario nužudymas. Kaltinamoji teistumų neturi, tačiau 2018-10-10 jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už panašaus pobūdžio veiksmus – grasinimą nužudyti Č. P. peiliu (31 p.). Duomenų apie taikytas administracines nuobaudas nėra. Kaltinamajai diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (30 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 129 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmę. Atsižvelgiant į paminėtus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius požymius, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybė sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, prokuroro pasiūlyta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, nėra akivaizdžiai per švelni, teismas sutinka, kad kaltinamajai gali būti skiriama ir mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė.

43. Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis Č. P. sūnus pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 81). Nukentėjusysis nurodyto neturtinės žalos dydžio nei pareiškime, nei teisme nemotyvavo, tik teisme nurodė, kad jo santykiai su tėvu buvo labai geri, idealūs. Č. P. duktė A. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 723 eurų laidojimo išlaidoms atlyginti (t. 1, b.l. 156). Nukentėjusioji nurodyto neturtinės žalos dydžio nei pareiškime, nei teisme nemotyvavo, tik teisme nurodė, kad mirusysis Č. P. buvo vienintelis iš nukentėjusiosios tėvų, nes motinos ji neturi. Su tėvu bendravo labai artimai, dažnai kalbėdavosi telefonu, kartais atveždavo maisto, bet namuose nesilankydavo, nes nenorėdavo susitikti su A. S.. Laidojimo išlaidoms pagrįsti nukentėjusioji teisme pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Kaltinamosios A. S. parodymai patvirtina, kad A. B. teikė materialinę paramą tėvui. Kaltinamoji nurodė, kad A. B. periodiškai apsilankydavo ir apmokėdavo susidariusias tėvo skolas.

44. Nukentėjusiųjų Č. P. sūnaus ir A. B. civiliniai ieškiniai tenkintini pilnutinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai tiek konkrečiais, tiek vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nors nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose tai ir nesuformuluota, tačiau akivaizdu, kad dėl tėvo mirties abu nukentėjusieji buvo sukrėsti, patyrė emocinį šoką ir dvasinį skausmą. Iš bylos matyti, kad Č. P. gyveno kartu su tėvu, kas rodo artimą jų ryšį. Nukentėjusioji A. B., nors gyveno atskirai, tačiau nuolat bendraudavo telefonu, periodiškai lankydavo tėvą, remdavo jį materialiai. Nekyla abejonių, kad šiuo atveju tiek sūnų, tiek dukrą su mirusiuoju siejo artimas dvasinis ir psichologinis ryšys ir kad dėl netikėtos smurtinės Č. P. mirties jie patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, už kuriuos turi būti atlyginta. Šio nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos, jos sukeltos tyčiniais nusikalstamais A. S. veiksmais. Kaltinamoji dar yra darbingo amžiaus, todėl, būdama bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Juo labiau, kad abiejų nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra mažesnis, už paprastai analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo sumas. Įvertinusi visas šias aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekdama protingos skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdama į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kolegija pripažįsta, kad abu civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsti, todėl pilnai tenkinami. Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dalyje dėl 723 eurų laidojimo išlaidų atlyginimo įrodytas jos pateikta sąskaita faktūra, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 94 str. 1 d. 4 p., 297 – 303 str., kolegija

nusprendė:

A. S. pripažinti kalta pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir skirti laisvės atėmimą 11 metų.

Iki nuosprendis įsiteisės, kardomąją priemonę suėmimą, palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020-06-28 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Č. P. (sūnaus) naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. B. naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 723 eurus laidojimo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, pagal 2020-10-14 kvitus BBB Nr. LD005298, 2020-10-14 BBB Nr. LS005296, BBB Nr. LS005295 (t. 1, b.l. 73, 121, 124), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.