Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-255/2015

Teisėjas E. Antanauskas Proceso Nr. 1-30-1-00157-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; 1.1.8.; 2.1.7.4.; 2.4.

2015 m. kovo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., V. Š., T. R., I. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nuteista: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 10 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinė bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė, iki įsiteisės nuosprendis, palikta suėmimas. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 10 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė, iki įsiteisės nuosprendis, palikta suėmimas. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė T. R. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams bei 10 MGL dydžio bauda. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. T. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos ir jis suimtas teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2013 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

I. N. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 3 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. I. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas panaikintos ir ji suimta teismo salėje. Bausmės pradžią jai skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 18 d. imtinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti pinigai, kuriems buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paimti iš I. N. 2874,4 litai, iš V. Š. 560 litų, iš A. M. – 200 litų. Taip pat konfiskuoti iš R. K. paimti 30 litų, kuriuos jis gavo už parduotas psichotropines medžiagas M. G..

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti ir S. Z., M. G., R. K., V. R., E. M., K. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą bei ją pardavė: ji, veikdama bendrininkų grupe su V. Š., iki 2013-01-10, tiksli data ir laikas, vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 31,479 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,136 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią atsigabeno į savo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė jame, kur tyrimo nenustatytu laiku paminėtus baltos spalvos miltelius išfasavo į ne mažiau kaip šešis (6 vnt.) polietileninius maišelius. Tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama grupe su V. Š., 2013-01-10, tikslus laikas tyrimo nenustatytas, ne mažiau kaip keturis (4 vnt.) polietileninius maišelius, kuriuose buvo ne mažiau kaip 21,360 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,032 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, paėmė iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu su V. Š. automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki restorano (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur V. Š. paminėtus keturis polietileninius maišelius laikė prie savęs, kol apie 18.45 val. minėtame automobilyje vieną polietileninį maišelį, kuriame buvo 9,586 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,651 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tolimesniam platinimui už 400 litų pardavė R. K., o likusius tris (3 vnt.) polietileninius maišelius, kuriuose buvo 11,774 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,381 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, V. Š. toliau neteisėtai laikė prie savęs, kol tą pačią dieną jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 19.50 val. asmens kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusius du (2 vnt.) polietileninius maišelius, kuriuose buvo 10,119 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,104 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ji kartu su V. Š. toliau neteisėtai laikė jos nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, apie 22.30 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, ji nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platint: ji iki 2013-01-10, tiksli data ir laikas, vieta tyrimo nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 3 (tris) baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,006 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir ne mažiau kaip 3 (tris) baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,024 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurias atsigabeno į nuomojamą butą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir laikė jame iki 2013 m. sausio 10 d., kol apie 22.30 val. kratos metu paminėtame bute 3 (tris) baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,006 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir tris baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,024 g psichotropinės medžiagos – buprenorfino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, ji nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti: ji iki 2013-01-10, tiksli data ir laikas, vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,37 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią atsigabeno į nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė jame iki 2013-01-10., kol apie 22.30 val. kratos metu paminėtame bute vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,37 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. Š. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą bei ją pardavė: jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. M., iki 2013-01-10, tiksli data ir laikas, vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 31,479 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,136 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią atsigabeno į A. M. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė jame, kur tyrimo nenustatytu laiku paminėtus baltos spalvos miltelius išfasavo į ne mažiau kaip šešis (6 vnt.) polietileninius maišelius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su A. M., 2013-01-10, tikslus laikas tyrimo nenustatytas, ne mažiau kaip keturis polietileninius maišelius, kuriuose buvo ne mažiau kaip 21,360 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,032 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, paėmė iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir, kartu su A. M. automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki restorano (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 18.45 val., jis, V. Š., minėtame automobilyje vieną polietileninį maišelį, kuriame buvo 9,586 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,651 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 400 litų pardavė R. K., o likusius tris (3 vnt.) polietileninius maišelius, kuriuose buvo 11,774 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,381 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – toliau neteisėtai laikė prie savęs, kol tą pačią dieną jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 19.50 val. asmens kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusius du polietileninius maišelius, kuriuose buvo 10,119 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,104 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis kartu su A. M. toliau neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, apie 22.30 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo gabeno ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos: jis iki 2013-01-10, tiksli data ir laikas, vieta tyrimo nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,022 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurią 2013 m. sausio 10 d. automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno iki restorano (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 19.50 val. asmens kratos metu pas jį buvo rastas ir paimtas vienkartinis med. švirkštas su skysčiu, kurio sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,012 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, o ampulę su užrašu „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas 2 ml...“ su skysčiu, kurio sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, jis toliau laikė paminėtame automobilyje „Honda Civic“, kol apie 21.10 val. apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

T. R. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti: jis 2012-09-19, apie 13.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš I. N. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo vieną folijos lankstinuką. Jame buvo 0,143 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino. Narkotinę medžiagą atgabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną sulaikymo metu prie paminėto namo vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,143 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino, išmetė ant vejos ir apie 13.55 val. įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

I. N. nuteista už tai, kad ji neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti: ji iki 2012-09-19, tiksli data ir laikas, vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 6,012 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,358 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2012-09-19 su savimi atgabeno į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 13.40 val. paminėtame bute dalį, t. y. 0,143 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g. narkotinės medžiagos – heroino, iš polietileninio maišelio įbėrė į folijos lankstinuką ir tame pačiame bute perdavė T. R., o likusius polietileniniame maišelyje baltos spalvos miltelius su savimi tą pačią dieną neteisėtai atgabeno į kavinę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol ji paminėtoje kavinėje buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir pristatyta į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 14.55 val. asmens kratos metu paminėtą polietileninį maišelį, kuriame buvo 5,869 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,333 g narkotinės medžiagos – heroino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą iš atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nusikaltimai, už kuriuos yra nuteisti A. M., I. N., T. R. ir V. Š., yra įrodyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistosios A. M. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. M. kalta, nustatė, kad A. M. parodymai yra paneigti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei jų priedais, iš kurių matyti, kad A. M. tikrai užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, sudarinėjo narkotinių medžiagų pirkimo–padavimo sandorius su R. K. ir T. L.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. M. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir R. K., S. L., policijos pareigūno S. O. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kratos protokolai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad tiek baudžiamosios bylos medžiaga, tiek apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirti įrodymai patvirtina šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, o nuteistosios apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia jos kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistoji ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistosios kaltumo nekyla. Teismas palygino tarpusavyje liudytojų, kitų nuteistųjų parodymus, specialisto išvadas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus bei jų priedus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistosios A. M. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistoji pateikia kitokią įvykių versiją ir nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad jos kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, o elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokoluose nėra jokios informacijos apie narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ar platinimą. Tačiau tokius apeliantės teiginius paneigia byloje surinkti duomenys.

Be to, kad A. M. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir kratos metu jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos narkotinės medžiagos priklauso būtent jai, patvirtina ir tai, kad kratos metu iš minėto buto buvo paimta keraminė trintuvė, piestelė, metalinis šaukštelis, kavamalė, ant kurių likę baltos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra metamfetamino pėdsakai (t. 6, b. l. 176–177, 181–184). Šie duomenys patvirtina, kad A. M. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, o kratos metu paimtus namų apyvokos daiktus naudojo būtent narkotinių medžiagų maišymui ar matavimui, nėra jokių duomenų, kad šiuos iš jos gyvenamosios vietos paimtus daiktus būtų naudojęs minėtame bute kartu gyvenęs S. L., V. Š. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad A. M. namuose būtų naudojęsis minėtais daiktais narkotinių medžiagų kiekio atskyrimui ir pan., todėl visi apeliantės A. M. argumentai, kad ji nieko nežinojo apie jos nuomojamame bute esančias narkotines medžiagas ir jomis neprekiavo, atmestini. A. M. kaltę dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. Z. ir J. Z. parodymai (t. 7, b. l. 36–38, 44–47), ir nors šie liudytojai pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nenurodė jokių objektyvių savo parodymų pakeitimo priežasčių. Nors liudytojai A. Z. ir J. Z. pirmosios instancijos teisme teigė, kad policijos pareigūnai jiems darė psichologinį spaudimą, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai baudžiamojoje byloje nėra, be to, minėti liudytojai nurodė, kad tokius parodymus davė, nes jiems buvo pažadėta, kad jie išeis į laisvę, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šie liudytojai nagrinėjamoje byloje nebuvo sulaikyti, todėl jiems nebuvo pagrindo duoti kitus asmenis nepagrįstai kaltinančius parodymus. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, kad liudytojai A. Z. ir J. Z. pirmosios instancijos teisme pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, norėdami palengvinti A. M. padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šių liudytojų teisme duotais parodymais.

Nors tiek A. M., tiek V. Š. neigia, kad jie narkotines medžiagas R. K. pardavė veikdami bendrininkų grupe, tačiau iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad A. M. užsiiminėjo prekyba narkotinėmis medžiagomis, 2013 m. sausio 10 d. V. Š. ir A. M. važiavo tuo pačiu „Honda Civic“ automobiliu, kuriuo vežė narkotines medžiagas, atvežė juos iki restorano (duomenys neskelbtini), kur V. Š. vieną polietileninį maišelį, kuriame buvo 9,586 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,651 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tolimesniam platinimui už 400 litų pardavė R. K.. Nors nuteistieji nurodo, kad A. M. nieko nežinojo apie tai, kad V. Š. narkotines medžiagas pardavė R. K., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. ir pati pardavinėdavo narkotines medžiagas R. K., ji su R. K. bendravo tik dėl narkotinių medžiagų platinimo, R. K. taip pat patvirtino, kad narkotines medžiagas jis įgydavo tiek iš A. M., tiek iš V. Š., todėl nekyla abejonių, kad 2013 m. sausio 10 d. A. M., kai V. Š. automobilyje „Honda Civic“ pardavė R. K. narkotines medžiagas, suprato, kad R. K. parduodamos narkotinės medžiagos, ir tai yra neteisėta veika. Todėl A. M. pagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad ji veikė bendrininkų grupe su V. Š..

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad A. M. pagrįstai yra pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą dėl A. M. kaltės ir pagrįstai jai paskyrė bausmę. Nuteistosios A. M. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl jos padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl I. N. apeliacinio skundo

Nuteistoji I. N. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. N. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti: ji iki 2012 m. rugsėjo 19 d., tiksli data ir laikas, vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 6,012 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,358 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2012 m. rugsėjo 19 d. su savimi atgabeno į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 13.40 val. minėtame bute dalį, t. y. 0,143 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,025 g narkotinės medžiagos – heroino, iš polietileninio maišelio įbėrė į folijos lankstinuką ir tame pačiame bute perdavė T. R., o likusius polietileniniame maišelyje baltos spalvos miltelius su savimi tą pačią dieną neteisėtai atgabeno į kavinę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir pristatyta į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 14.55 val. asmens kratos metu polietileninį maišelį, kuriame buvo 5,869 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,333 g narkotinės medžiagos – heroino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistoji I. N. apeliaciniame skunde iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau neigia narkotinių medžiagų platinimo faktą, nurodo, kad narkotinės medžiagos, kurias ji 2012 m. rugsėjo 19 d. perdavė T. R., priklausė būtent jam, nes jis buvo šias narkotines medžiagas pas ją palikęs, tačiau ji narkotinių medžiagų T. R. nepardavė ir kitaip jų neplatino, todėl prašo jos veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal šį straipsnį paskirti bausmę. Tačiau tokia apeliantės keliama versija paneigta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, o jos prašymas jai inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. N. kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad ji prisipažino, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, ir nors ji neigia narkotinių medžiagų platinimo faktą, jos kaltė yra įrodyta jos pačios daliniu prisipažinimu, kaltinamojo R. K. parodymais, liudytojo S. O. parodymais, asmens kratos protokolu, specialisto išvada, slapto sekimo protokolu. Tiek baudžiamosios bylos medžiaga, tiek apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirti įrodymai patvirtina šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, o nuteistosios apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia jos kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad ji narkotinių medžiagų neplatino, tačiau iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad I. N. užsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu, sudarinėjo sandorius dėl narkotinių medžiagų pirkimo– pardavimo, turėjo tikslą platinti ir platino narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 73–132, 141–154). Įvertinus šiuos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad narkotinės medžiagos, kurias I. N. 2012 m. rugsėjo 19 d. perdavė T. R., priklauso būtent jai, o ne T. R.. Nors apelianė nurodo, kad narkotinių medžiagų T. R. ji nepardavė ir iš to negavo jokios naudos, tačiau pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad I. N. pardavė narkotines medžiagas T. R., tačiau narkotinių medžiagų perdavimas taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, aplinkybę, kad I. N. platino narkotines medžiagas, patvirtina ir R. K. bei A. Z. parodymai. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patvirtino, kad I. N. buvo jo narkotinių medžiagų platintoja, jai amfetaminą jis veždavo į Žvejybos uosto rajoną, kur prie buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini) jis susitikdavo su I. N., nes ji gyveno kažkur prie tos parduotuvės, jai narkotines medžiagas pardavė kelis kartus (t. 8, b. l. 193–197, t. 12, b. l. 66). Šiuos R. K. parodymus patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kaip I. N. tariasi dėl narkotinių medžiagų platinimo (t. 4, b. l. 73–132, 141–154). Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad jis narkotines medžiagas – heroiną – įsigydavo iš I. N., smulkiai nurodė narkotinių medžiagų įsigijimo iš I. N. aplinkybes (t. 7, b. l. 36–38), ir nors šis liudytojas pirmosios instancijos teisme pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, tačiau nenurodė jokių savo parodymų pakeitimo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. Z. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kai I. N. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti anksčiau paminėti baudžiamosios bylos duomenys. Nors nuteistoji teigia, kad slapto sekimo protokolas neįrodo, kad ji platino narkotines medžiagas, nes narkomanai užeidavo pas ją įdurti narkotinių medžiagų ir jai padėdavo įsidurti, kadangi ji pati negali, nes neturi venų, tačiau pažymėtina, kad I. N. kaltė grindžiama ne tik slapto sekimo protokolu, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad I. N. platino narkotines medžiagas. Iš I. N. telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių metu užfiksuotos informacijos matyti, kad I. N. narkotines medžiagas nešiodavosi su savimi, prieš ateinant klientui ji visada paklausdavo kliento, į kokį aukštą jis nori lipti arba kiek alaus butelių klientas nori nupirkti, ir pagal tai ji suprasdavo norimus pirkti klientų narkotinių medžiagų kiekius. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. R. nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. iš N. jis įsigijo narkotines medžiagas, nieko neminėjo apie tai, kad šias narkotines medžiagas, kurias 2012 m. rugsėjo 19 d. jam perdavė I. N., būtų anksčiau palikęs pas I. N., be to, patvirtino, kad anksčiau taip pat buvo pirkęs narkotines medžiagas iš I. N. (t. 7, b. l. 111–112). Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme T. R. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė, nes norėjo kuo greičiau būti paleistas, tačiau pažymėtina, kad T. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, apklausiamas 2013 m. gegužės 28 d. (praėjus 8 mėnesiams po jo pirmosios apklausos 2012 m. rugsėjo 20 d.), tačiau antrą kartą apklausiamas dalyvaujant gynėjui T. R. tik patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad narkotinės medžiagos, kurias 2012 m. rugsėjo 19 d. jam perdavė I. N., būtų priklausiusios jam (t. 7, b. l. 119). Dėl to apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad narkotinės medžiagos, kurias I. N. 2012 m. rugsėjo 19 d. perdavė T. R., priklauso būtent jai, o ne T. R., ir kad dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. narkotinių medžiagų perdavimo T. R. ji pagrįstai yra nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2874,4 Lt, kurie buvo konfiskuoti iš jos, jai buvo davęs brolis S. N. susimokėti skoloms už butą, šie pinigai nėra gauti nusikalstamu būdu iš narkotinių medžiagų platinimo, nes ji neplatino jokių narkotinių medžiagų. Tačiau tokie nuteistosios argumentai neparemti jokiais objektyviais įrodymais, I. N. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių minimų pinigų kilmę, viso proceso metu ji nenurodė jokių aplinkybių, kad šiuos pinigus jai būtų davęs brolis, tokių duomenų nepateikė ir jos nurodytas brolis S. N.. Įvertinus visas šias aplinkybes bei tai, kad anksčiau aptartais argumentais nustatyta, jog I. N. gana ilgą laiko tarpą vertėsi neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šios piniginės lėšos I. N. buvo gautos iš nusikalstamos veikos, todėl 2874,4 Lt konfiskuoti pagrįstai.

Dėl nuteistųjų T. R. ir V. Š. apeliacinių skundų

Kadangi apeliaciniais skundais nuteistieji V. Š. ir T. R. iš esmės prašo sumažinti jiems paskirtas bausmes, atsižvelgti į tai, kad jie abu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nurodė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas plačiau nepasisako dėl nuteistųjų V. Š. ir T. R. apeliaciniuose skunduose pateikiamų argumentų apie A. M. ir I. N. veiksmus dėl narkotinių medžiagų platinimo, nes anksčiau išdėstytuose motyvuose nustatyta, kad tiek V. Š., tiek A. M., tiek I. N. užsiėmė neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu, todėl tiek V. Š. prašymai atsižvelgti į jo parodymus, kad A. M. prie jo daromos nusikalstamos veikos neprisidėjo, tiek T. R. argumentai, kad I. N. jam perduotos narkotinės medžiagos priklausė jam, visiškai nepagrįsti.

Dėl nuteistųjų V. Š. ir T. R. skunduose pateiktų argumentų dėl jiems paskirtų bausmių pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skiriant bausmę V. Š. buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Nuteistasis V. Š. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam buvo skirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam skirta 10 parų arešto bausmė. Skirdamas bausmę V. Š., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis anksčiau neteistas, nedirba, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Teismas taip pat įvertino V. Š. nusikalstamų veikų padarymo tikslą – siekį turėti narkotinių medžiagų sau vartoti bei narkotines medžiagas parduoti ir kitaip platinti, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe, bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas tinkamu prisipažinimu. Nors V. Š. teigia, kad jis savo kaltę pripažino, tačiau, kaip matyti, jis viso proceso metu neigė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe, nenurodė visų nusikalstamos veikos aplinkybių, neigė, kad R. K. pardavė narkotines medžiagas, todėl nėra pagrindo pripažinti V. Š. prašomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas nuteistajam V. Š. teisėtai ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas skyrė pačias griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą. Pastebėtina, jog nors ir buvo nustatyta nuteistojo V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmių dydžiai už nusikaltimus, numatytus 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, parinkti mažesni nei šių bausmių vidurkiai, numatyti straipsnių sankcijose, todėl dar labiau švelninti nuteistajam V. Š. paskirtas bausmes nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos tikslus, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas J. Koreckis prašė atsižvelgti į tai, kad V. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl to prašė jam taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad norint taikyti šį straipsnį, esminis reikalavimas yra tai, kad nagrinėjant bylą teisme turi būti taikomas pagreitintas procesas arba sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Tokia tvarka nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo taikoma, todėl nėra jokio pagrindo V. Š. mažinti jam paskirtą bausmę remiantis BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Skundžiamu nuosprendžiu T. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos tikslus. Skirdamas bausmę T. R., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas daug kartų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas T. R. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta anksčiau, T. R. teisiamas jau dvyliktą kartą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti naujus nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ar keisti gyvenimo būdą. Todėl bausmės tikslai T. R. (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. M., I. N., V. Š. ir T. R. apeliacinius skundus atmesti.