Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėja G. B., jos atstovė advokatė K. V. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Bendrovės vadovą A. B. su prašymu pateikti nurodytą informaciją, tačiau informacija nebuvo suteikta, motyvuojant, jog G. B. nėra Bendrovės akcininkė. Bendrovė buvo įsteigta 2020 m., santuokoje, nors akcijos įgytos A. B. vardu, tačiau yra bendras jų turtas, pati pareiškėja Bendrovėje dirbo nuo įsteigimo dienos, todėl turėjo teisę šią informaciją gauti. Tačiau šiuo metu tarp G. B. ir A. B. santykiai įtempti, vyksta skyrybų procesas. Be to, G. B. įtaria, jog A. B. neteisėtai perleido dalį akcijų. Byloje yra išrašas, kad A. B. yra Bendrovės akcininkas, Bendrovė įsteigta santuokos metu, todėl G. B. turi visas teises kaip akcininkė. Prašo A. B. nubausti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, kadangi iki teismo posėdžio dienos A. B. nepateikė nei vieno jos prašyto dokumento. Taip pat prašo įpareigoti A. B. pateikti prašomą informaciją.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltės nepripažino, jo atstovas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. B. neturi nei vienos Bendrovės akcijos, niekada nebuvo Bendrovės akcininkė, todėl A. B. teisėtai jokios informacijos nepateikė. Akcijų padalijimo klausimas dar tik bus sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, o šiai dienai ji neturi jokių akcininko teisių. Prašė bylą nutraukti, priteisti iš pareiškėjos A. B. patirtas atstovavimo išlaidas.

4. ANK 119 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

5. ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir Akcinių bendrovių įstatyme.

6. Akcininko teises įgyvendinti ir šių teisių gynimo būdais pasinaudoti gali asmuo, įgijęs bendrovės akcijų. Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad akcininkai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jei akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato, kad akcininko sutuoktinis yra juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97, 1.101 straipsniai). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau neperkeliamos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011).

7. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. Byloje pateikti Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad iki 2023 m. liepos 20 d. vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas buvo A. B., šiuo metu Bendrovėje yra du akcininkai – A. B. ir A. B. Tuo tarpu pareiškėja yra A. B. sutuoktinė, kuri, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, neturi akcininko teisių ir pareigų. Pareiškėjai gali priklausyti tik teisė į akcijas, kaip į turtą bei iš jų gaunamas pajamas, dėl ko ir vyksta ginčas pareiškėjos minimoje santuokos nutraukimo byloje, tačiau nagrinėjamu atveju jai nėra perkeltos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad ji, būdama akcininko sutuoktine, taip pat yra ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė arba turi akcininko teises, atmestini kaip nepagrįsti.