Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-05 · Administracinė byla Nr. I-793-554/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
I-793-554/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03102-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Diana Višinskienė, Eglė Paulauskytė
Administracinė byla Nr.Ik-793-554/2014.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03102-2013-6.Procesinio sprendimo kategorija: 29.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui – M. V. ,pareiškėjo atstovei – advokatei Eglei Paulauskytei,atsakovo – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Pavydžiui,nedalyvaujant pareiškėjo atstovei - advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išduoti leidimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2013-11-11 sprendimą Nr. 13-IL-20-01127-e ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“;

2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti M. V. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde (b.l. 6-9) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu jis ir pareiškėjo atstovė paaiškino, kad 2013-11-04 pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2013-11-11 priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str. 2 d. 1 p., nes 2000-10-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepilnai ir neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes bei netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus. Priimant sprendimą nepagrįstai taikyta Įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2011-03-01. Šioje Įstatymo redakcijoje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu esant nepriekaištingos reputacijos asmenimis, todėl sprendžiant leidimo išdavimo klausimą buvo padaryta teisės normų aiškinimo bei taikymo klaida - t.y. buvo taikyta griežtesnė įstatymo normos redakcija, neturinti grįžtamosios galios. Aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjas nėra pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki minėtos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, todėl ši Įstatymo redakcija neturėjo būti taikoma. Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat pažymėjo, kad pagal anksčiau galiojusią Įstatymo redakciją pareiškėjas nepatektų į asmenų nelaikytinų nepriekaištingos reputacijos asmenimis kategoriją. Skundžiamame sprendime pasisakyta tik dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos nebuvimo - t.y. aptarta tik viena iš sąlygų siekiant gauti leidimą įsigyti ginklą ir nėra įvertintos kitos aplinkybės. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų taisyklių ,,Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės“ (toliau – ir Taisyklės) IV dalies nuostatos. Be to, Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi, susidaro situacija, kai nurodytu punktu asmeniu, nesančiu nepriekaištingos reputacijos, tampama neribotam laikui ir negatyvi prevencinio pobūdžio priemonė taikoma neapibrėžtai. Teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-04 nuosprendį yra išnykęs, padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio. Po šio nuosprendžio paskelbimo pareiškėjas teistas nebuvo, yra doras ir įstatymus gerbiantis pilietis, laikosi įstatymų ir viešosios tvarkos. Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat Prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu (b.l. 22-26) ištirti, ar Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 14) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2013-11-04 buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-04 nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą, numatytą BK 272 str. 2 d., 207 str. 2 d.. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas nukentėjusiajam padarė apysunkį kūno sužalojimą. Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas atsakovui 2013-11-04 pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (b.l. 16). Atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas 2000-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 1 d., 207 str. 2 d. (TIS Liteko duomenys). Vadovaujantis BK 42 str. galutinė bausmė buvo paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams (nukentėjusiam buvo padarytas tyčinis apysunkis kūno sužalojimas). Pareiškėjo atžvilgiu buvo taikytas 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. ir nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis buvo atleistas (b.l. 19-21). Atsakovas 2013-11-11 sprendimu Nr. 13-IL-20-01127-e (b.l. 15) nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ginklą. Ginčijame sprendime atsakovas rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. (kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos), taip pat 18 str. 2 d. 1 p. (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo)(tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir nuosprendžio paskelbimo metu BK 272 str. 2 d. sankcijoje buvo numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė - nuo 4 iki 10 metų).

Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas pagrinde vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo metu.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Ginklų ir šaudmenų įstatyme (toliau – Įstatymas). Taigi, Įstatymo tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Nuo 2011-03-01 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuri galiojo ir pareiškėjo prašymo Institucijai pateikimo (2013-11-04) bei ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2013-11-11). Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 - 12 p. pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos - tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vadovaujantis Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., kuris nurodo, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas buvo nuteistas 2000-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 1 d., 207 str. 2 d. Nusikaltimas, numatytas BK 272 str. 1 d. (1961 metų BK) yra tyčinis smurtinis nusikaltimas ir numatyta didžiausia bausmė (viršutinė sankcijos riba) viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2013-11-11 atsakovo priimto individualaus administracinio akto - sprendimo Nr. 13-IL-20-01127-e, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką taip pat sudaro ir pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos vertinimas sprendžiant dėl jo teisės gauti leidimą įsigyti ginklą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, priimdamas šį ginčijamą sprendimą, nepagrįstai jo atžvilgiu taikė griežtesnę Įstatymo redakciją. Taip pat pareiškėjas ir jo atstovė pažymėjo, kad pagal anksčiau galiojusią Įstatymo redakciją pareiškėjas nepatektų į asmenų nelaikytinų nepriekaištingos reputacijos asmenimis kategoriją. Iš to seka, kad sprendžiant pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti taikytino Įstatymo konkrečių nuostatų galiojimo ribas - objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes, tiesiogiai susijusias su šio teisės akto galiojimu ir jo nuostatų taikymu laiko atžvilgiu. Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo stadija. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad atsisakymo išduoti leidimą pagrindu buvo faktinė aplinkybė, kad 2000-10-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 272 str. 2 d. už tyčinio smurtinio nusikaltimo, už kurį sankcijos viršutinė riba viršija 3 metus laisvės atėmimo, padarymą. Šią faktinę ir teisiškai reikšmingą administracinės bylos aplinkybę ginčo šalys pripažįsta, ją neginčijai patvirtina ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio duomenys (b.l. 19-21) bei TIS Liteko duomenys. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) taikymo prasme šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu pripažinti, jog asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, būtina nuspręsti, kokia nurodytos materialinės teisės normos redakcija (ar galiojusi iki 2011-03-01, ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma šio ginčo atveju. Teisinė situacija dėl abiejų Įstatymo 18 str. redakcijų taikymo laike yra specialiai sureglamentuota Įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 str. 4 d.. Ši teisės norma numato, kad Įstatymo 18 str. 2 d. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 str. 2 d. (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Imant domėn paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog esminiu teisės normos taikymą lemiančiu momentu yra aplinkybė, kad naujos redakcijos Įstatymo teisės normos įsigaliojimo dieną (2011-03-01) asmuo jau turi legalų pagal šios normos ankstesnę redakciją įsigytą ginklą. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas 2011-03-01 neturėjo nei legalaus ginklo, nei leidimo turėti (įsigyti) tokį ginklą (pareiškėjas ir atsakovo atstovas šią aplinkybę iš esmės pripažįsta). Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikomos Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nuostatos, kurios imperatyviai draudžia pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklą (ABTĮ 57 str.). Imama domėn ir tai, kad pareiškėjas pirmą kartą Institucijai prašymą išduoti leidimą ginklui pateikė jau galiojant naujos redakcijos Įstatymui.

Konstitucinis Teismas 2012-04-12 nutarime taip pat pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. To pasėkoje teismas pabrėžia, kad kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas dėl leidimo įsigyti ginklą kreipėsi įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui, jo statusas akivaizdžiai neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos naujos redakcijos Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d. išlygos (ABTĮ 57 str., LVAT 2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 ir kt.).

Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia, kad spęsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą, vadovaujasi imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat nurodė, buvo pažeistos 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse“ (toliau – Taisyklės) IV dalies nuostatos, kadangi Sprendime nėra įvertintos kitos aplinkybės, vertintinos sprendžiant klausimą dėl leidimo įsigyti ginklą. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. Šioje teisės normoje nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Bylos duomenys patvirtina, kad patikrinimas buvo atliktas Taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka ir jokių esminių minėtų Taisyklių reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovui nustačius, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, buvo pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų sąlygų, kurios būtų kliūtis išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklą nėra, tačiau esant Įstatyme numatytai sąlygai, imperatyviai draudžiančiai išduoti leidimą įsigyti ginklą pareiškėjui kaip asmeniui nesančiam nepriekaištingos reputacijos, kitų sąlygų dėl pareiškėjo atitikimo keliamoms sąlygoms ginklui įsigyti vertinimas neturės teisinės reikšmės.

Pareiškėjas šioje byloje taip pat kelia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. atitikimo Konstitucijai klausimą ir teigia, kad situacija, kai nurodytu punktu asmeniu, nesančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu, tampama neribotam laikui ir tokiu reguliavimu suvaržoma vienos visuomenės dalies teisė realizuoti galimybę įsigyti ir disponuoti šaunamaisiais ginklais, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (LVAT 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d. nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismui nekyla jokių abejonių dėl pareiškėjo nurodytos įstatymo dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas. Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgia ir Konstitucinio Teismo 2012-04-12 nutarimo nuostatas.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ginčijamas individualus administracinis aktas pagrįstas ir teisėtas, atitinka Įstatymo, Taisyklių bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, procedūrinių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl jo panaikinimui nėra juridinio pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Konstatavus, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklą, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti ginklą (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAudrius Grauželis