- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- TS-34-1011/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Nuteistasis
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-03-21 nutarimo Nr. 59-52, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nutartimi M. G. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03, 2014-07-13, 2015-02-04, 2015-03-06, 2015-04-14, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-30, Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžius, Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-21 nutartį ir to paties teismo 2015-06-11 nuosprendį paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 63 str. l d., 4 d., 5 d., 2 p., 9 d. ir paskirta subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014-04-24. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019-07-21. M. G. 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko – 2016-12-06. Neatliktos bausmės dalis 2017-03-16 – 2 metai 4 mėnesiai 5 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017-03-21 nutarimu Nr. 59-52 (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam M. G. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarime nurodoma, kad nuteistasis M. G. ankščiau teistas 13 kartų. Amžius pirmojo teistumo metu buvo 16 metų. Nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius bausmės vykdymo atidėjimas taikytas 1 kartą, sąlygų nepažeidė, lygtinis paleidimas buvo taikomas 1 kartą, lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, padarė naują nusikalstamą veiką. Būdingas nusikaltimams modelis –vagystė, plėšimas. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta. M. G. pilnai atsiribojęs nuo negatyvios aplinkos, kriminalinės subkultūros nesilaiko. Atsparus įtakai iš šalies, sugeba atsirinkti su kuo bendrauti. Pasak M. G., ji sistemingai vartojo amfetaminą, paskutinis vartojimas buvo prieš 8 mėnesius. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis turėjo 2 nuobaudas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nuteistasis yra teistas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Šiuo metu savo elgesį vertina kritiškai, kaip motyvą nurodo norą turėti prieinamumą vartojant psichotropinę medžiagą. Pripažįsta, kad būdamas pataisos įstaigoje piktnaudžiavo raminamaisiais vaistais su poreikių svaigintis. Narkotikų vartojimo žalą paaiškina per poveikį sau ir aplinkiniams. Vidinės motyvacijos paskatintas bausmės atlikimo metu, gydosi priklausomybių reabilitacijos grupėje, ateityje planuoja tęsti gydymą reabilitacijos centre laisvėje norint įgauti daugiau įgūdžių, kaip integruotis į visuomenę. Reabilitacijos procese yra pastebimas teigiamas nuteistojo požiūrio ir elgesio pokytis dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai pakankami, pokalbio metu asmuo palaiko kontaktą, laikosi socialinio bendravimo normų. Nėra pastebimas agresyvus, impulsyvus elgesys. M. G. yra linkęs daugiau laiko skirti planavimui, negu veiksmui. Asmuo prisiima atsakomybę už savo elgesį, nėra linkęs kaltinti aplinkinių yra labiau orientuotas peržvelgti situaciją per savo veiksmus situacijose. Nuteistasis pažymi, kad anksčiau buvo būdingas nusikalstamo elgesio minimizavimas, kadangi neatsižvelgdavo į žalą aplinkiniams, artimiesiems. Dabartiniu laikotarpiu konfliktinėse situacijose pasirenka tinkamus sprendimo būdus, bei geba susitvarkyti su stresinėmis situacijomis socialiai priimtinu būdu. Nuteistasis geba išlikti kryptingas įtampą keliančiose situacijose ir išskirtiniais savikontrolės praradimo sunkumais nepasižymi. Analizuodamas savo elgesio priežastis ir pasekmes geba pateikti įžvalgas. Ateities planai orientuoti į reabilitacijos procesą, profesijos įgijimą, santykius su šeima. M. G. turi susiformavęs trumpalaikius, konkrečius, realistinis ateities planus. Kalbant apie ateities planus geba išskirti veiksmų eigą, galimus sunkumus, tačiau juntamas nepasitikėjimas savimi. Asmeniui labiau būdingas konkretus mąstymas, negu abstraktus. Vertindamas įvairias situacijas labiau vadovaujasi savo požiūriu, nors šiuo metu yra linkęs jį koreguoti. M. G. yra baigęs 9 klases, turi pagrindinį išsilavinimą. Nuteistojo teigimu pataisos namuose mokslų netęsė dėl dalyvavimo reabilitacijoje. Pasak nuteistojo laisvėje yra dirbęs sargu, autoservise, (kėbulų paruošimas dažymui), kelininku (pagalbiniu darbininku), tačiau visi darbai buvo neoficialūs. Vilniaus pataisos namuose dėl dalyvavimo reabilitacijos grupėje nedirbo. Po paleidimo planuoja tęsti gydimą reabilitacijos centre, integruotis į visuomenę, įgyti specialybę, susirasti pastovų darbą. Nuteistojo teigimu iki įkalinimo daugiausiai pinigų gaudavo vogdamas. Šiuo metu nuteistąjį finansiškai kartais remia sugyventinė. Vilniaus pataisos namuose gauna pašalpas bei išmokas. Lėšų pakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nuteistasis M. G. pilnai atsiskaitė pagal patvarkymą dėl skolininkui priklausančių lėšų arešto, sumokėjo 387,02 Eur. M. G. motina mirusi, tėvo nepažįsta, brolių ar seserų neturi. Socialiniai ryšiai palaikomi su sugyventine, su kuria turi bendrą vaiką, bendrauja laiškais, telefonu. Sūnus yra nepilnametis, 4 metų. Nuteistojo teigimu, su sūnumi palaiko gerus ryšius, bendrauja telefonu, domisi jo gyvenimu. Nuteistasis iki įkalinimo gyveno su tėvais, vėliau su drauge. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi priklausomybių reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) Yra gautas teigiamas atsakymas, kad nuteistasis galės gyventi nurodytu adresu, reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 80 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 50 balų, dinaminiai – 28 balus.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Pasak nuteistojo, Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, nes Komisija nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, niekaip nepagrindė sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nurodo, kad yra akivaizdi pažanga jo elgesyje. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimus, savo elgesį vertina kritiškai. Gydosi priklausomybės reabilitacijos grupėje, laikosi socialinių bendravimų normų, savanoriškai atlygino žalą. Pažymi, kad buvo nuteistas ir paskirtas bausmes jau atliko, todėl vertinti jo ankstesnių teistumų negalima, nes taip bus baudžiamas pakartotinai. Taip pat nurodė, kad jau buvo nubaustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, buvo skatintas už gerą elgesį. Išėjęs į laisvę ketina gyventi ir dirbti priklausomybių reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ir toliau tęs gydymą nuo narkotinių medžiagų priklausomybės. Nurodo, kad sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, kas rodo jo sąmoningumą, siekį integruotis į normalų visuomeninį gyvenimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. skundas atmestinas
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nagrinėjant pateiktus prašymus iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.
Teismo vertinimu, nuteistojo teiginiai, kad sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, Komisija nepateikė jokių sprendimo faktų ir nepagrįstai atmetė jo prašymą, nėra pagrįsti. Skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kurios apibūdina M. G. asmenybę ir jo veiklą bausmės atlikimo laikotarpiu, buvo fiksuotos ir įvertintos tiek 2017-03-03 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-44, tiek Komisijos 2017-03-21 nutarime Nr. 59-52, į jas buvo atsižvelgta sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
Komisijos nutarime nurodoma, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. M. G. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, buvo skatintas 2 kartus. Nutarime nurodoma, kad atlikus M. G. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 80 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 50 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 28 balus (yra galimybė mažinti). Todėl, atsižvelgiant į nuteistojo aukštą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, t. y. 80 balų, kriminalinę patirtį, ankstyvą amžių pirmo nusikaltimo padarymo metu, nusikaltimams būdingą modelį, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis laisvėje bei bausmės atlikimo metu, vieną kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, nepadarytas išvadas dėl ankstesnio savo gyvenimo būdo, mąstymą ir elgesį, tik neseniai pradėtas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pagrindo išvadai, jog M. G. padarė esminę pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, taip pat tai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad šiuo klausimu tik dviejų Komisijos narių nuomonė išsiskyrė.
Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. G. praeityje teistas 13 kartų – dėl plėšimų, vagystės, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo teigiamai nepaveikė, todėl galima konstatuoti, kad jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, asmens neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtina ne tik į M. G. elgesį laisvės atėmimo įstaigoje, tačiau ir į jo elgesį laisvėje. M. G. elgesys laisvės atėmimo vietoje liudija, kad jis gali laikytis įstatymo normų ir visiems priimtinų elgesio taisyklių tik esant nuolatinei ir pastoviai kontrolei, laisvėje jo nusikalstamą elgesį lemia ekonominės ir finansinės būsenos nestabilumas. Jo teistumai atskleidžia, kad būdamas laisvėje jis gyveno iš nusikalstamų veikų darymo. Tai rodo, kad jis nemotyvuotas aktyviai spręsti savo socialines problemas, bei tai, jog nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. G. atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 str. 2 d. bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, taip pat įgyvendinti teisingumo principą. Nuteistojo elgesys laisvėje, nustatyta nusikalstamumo rizika, charakteristikos bruožai taip pat teismui kelia abejonių ar jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.
Komisijos 2017-03-21 nutarimas Nr. 59-52 netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pakankamai motyvuotas. Pakartotinas svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytas 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino M. G. socialinio tyrimo išvadą ir padarė pagrįstą išvadą, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, M. G. skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Komisijos 2017-03-21 nutarimas Nr. 59-52 paliktinas nepakeistas.
V. B. vykdymo kodekso 157 str., Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-03-21 nutarimo Nr. 59-52 panaikinimo atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-03-21 nutarimą Nr. 59-52 palikti nepakeistą.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.