Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24258036631.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24258036631 nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas pareiškėjo V. B. skundas, kuriame prašoma panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir klausimą dėl administracinio nusižengimo padarymo grąžinti spręsti iš naujo.

Institucijos nutarime teigiama, kad pamato pažeidimai atsirado dėl nusidėvėjimo. Vizualiai apžiūrint, nepastebėta, kad pamatas būtų gadinamas tyčiniais veiksmais. Išvados, jog pamatas susidėvėjo veikiant gamtos reiškiniams ir laikui bei padarytas nekokybiškai, gali būti padarytos tik esant tos srities specialistų išvadoms. Be to, pati A. S. patvirtino, jog buvo samdyta įmonė tvarkyti pamatui po paminklu. Įtrūkimai atsirado po tvarkymo. Naujai sutvarkytas pamatas negalėjo nuo susidėvėjimo sutrūkinėti be pašalinių veiksmų, pavyzdžiui, pagrindo sujudinimo pašalinant tujas. Be to, nėra jokių duomenų, kad kapavietės tvarkymo darbai buvo atlikti nekokybiškai. A. S. veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kadangi padarytiems pažeidimams kapavietės apdailoje reiks samdyti specialistus, naudoti medžiagas. Kapavietės apgadinimai pastebėti neseniai, konkreti suma dėl žalos dydžio bus pateikta vėliau.

Teismo posėdžio metu V. B. palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai parodė, kad jo sesuo nekokybiškai išrovė tujas, dėl ko trūko kapavietės pamatas. (duomenys neskelbtini) ant kapo buvo atlikti darbai, uždėtos plytelės ir struktūra, viskas buvo atlikta kokybiškai, jokių pažeidimų nebuvo. Plyšį pamatė tik (duomenys neskelbtini). Į atsiradusį plyšį buvo prikišta žemių, jis buvo užmaskuotas. Kapavietė priklauso pareiškėjui, ji buvo skirta po tėvo mirties. Su seserimi A. S. susitarė dėl kapų priežiūros, pasirašė rašytinę sutartį – vienais metais kapavietę tvarko jis, kitais A. S.. (duomenys neskelbtini) buvo pasodintos tujos, jų aukštis apie 1,8 m, augo už paminklo. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad tujos išrautos, jas išrovė A. S. Plyšimą pamatė po kelių mėnesių, nes jis buvo užmaskuotas. Motinai paminklas pastatytas (duomenys neskelbtini), tėvui (duomenys neskelbtini). Tėvo paminklas buvo statytas iš motinos ir pareiškėjo lėšų, paminklą mamai statė iš savo asmeninių lėšų, taip pat prisidėjo A. S.. A. S. už savo lėšas sutvarkė kapavietę, uždėjo plyteles ir struktūrą. Tėvo paminklas kainavo apie 3500 Lt, mamos apie 2500 Eur, bortelių kaina apie 500 Lt. Su A. S. už mamos paminklą mokėjo per pusę. Įtrūkimai yra prie J. B. antkapio. Prie motinos paminklo yra išjudintos detalės, nuimtos nuo klijų.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad V. B. kreipėsi su pareiškimu dėl kapavietės apgadinimo. Apklausus liudytojus, apžiūrėjus įvykio vietą ir nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucijos nuomone, pareigūnas įvertino visus surinktus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą. Kapavietė nėra svetimas turtas, nes V. B. ir A. S. tėvai yra palaidoti toje pačioje kapavietėje, jie yra pasirašę susitarimą dėl kapų priežiūros. V. B. yra atsakingas už kapavietės priežiūrą, tačiau abu asmenys abipusiu sutarimu prižiūrėjo tėvų kapą. Įrodymų, patvirtinančių, kad turtas yra bendras, nėra surinkta. Kapavietės vertė nebuvo nustatinėjama. Ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Jei galimai apgadinto turto vertė yra didesnė nei 3 MGL, tuomet teoriškai turėtų būti sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau Institucijos atstovė abejoja, ar toks tyrimas būtų pradėtas.

Liudytojas Juozas Petrauskas, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tyrėju. Jam buvo paskirta užduotis apklausti liudytoją V. V. ir atlikti įvykio vietos apžiūrą. Su kolega nuvyko į kapavietę, nufotografavo įvykio vietą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Kapavietėje yra du antkapiai, kapavietė grįsta trinkelėmis, aplinkui išlietas pamatas. Nustatė, kad trūkęs pamatas dešinėje pusėje. Matosi, kad pamatas nusidėvėjęs, nutrupėjęs, apaugęs kerpėmis, samanomis. Paminklai nėra nusidėvėję. Plyšys nedidelis, iki 5 mm, nežiūrėjo, ar paminklas pasislinkęs. Suprato, kad plyšimas atsirado dėl nusidėvėjimo arba statybinio broko. Neturi specialių statybinių žinių, bet tokias išvadas padarė remdamasis gyvenimiška patirtimi. Kitų įtrūkimų nesimatė. Nesimatė, kad pamatas trūko dėl fizinės veiklos. Į įvykio vietos apžiūrą pareiškėjas nebuvo kviestas.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad kartais su sutuoktiniu lankosi ant sutuoktinio V. B. tėvų kapo. Besilankant ant kapo (duomenys neskelbtini), vyras pastebėjo fundamente plyšelį. Pakrapštė plyšyje buvusias žemes ir pasimatė įtrukimas. Kol tujos buvo, jokių įtrūkimų nepastebėjo. Tujos buvo išrautos vasarą. Vasarą taip pat lankėsi prie kapavietės, bet įtrūkimus pastebėjo tik (duomenys neskelbtini). Buvo susitarę, kad V. B. padaro paminklą, A. S. sutvarko kapavietę – dengė plytelėmis, užpilti akmenukai. Dabar matosi plyšys ne mažas.

Liudytoja A. S., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad tėvų kapavietę prižiūri tiek liudytoja, tiek pareiškėjas. Įtrūkimai yra atsiradę labai seniai, jau prieš dešimt metų buvo tvarkytas pamatas, mano, kad yra kažkas blogai pastatyta. Pareiškėjas yra paskirtas prižiūrėti kapavietę. (duomenys neskelbtini) samdė įmonę kapavietės tvarkymui, buvo uždėta armatūra, išbetonuota, išdėjo plyteles. Liudytoja taip pat paprašė, kad aptaisytų pamatą ir po paminklais, uždėjo juodų akmenukų struktūrą. Uždėjo dekoratyvinį juodą akmenį. Išrovus tujas pamatė, kad yra įtrūkęs pamatas. (duomenys neskelbtini) su dukra iškasė tujas, šaknis paliko, jas atkirto su kastuvu. Tujos buvo negyvos. Išrautų tujų vietą užpylė žeme ir akmenukais. Tujos yra apie 1,8 m., nesidomėjo, ar reikia leidimo jų iškasimui. Tujos buvo nurudusios. Tėvo paminklą statė mama su broliu. Už mamos paminklą mokėjo per pusę, apie 750 Eur. Už išklojimą plytelių sumokėjo 1 200 Eur.

Liudytojas V. V. parodė, kad matė, jog buvo trūkęs kapavietės pamatas. Pamatas darytas seniai, bet jis nebuvo padarytas kokybiškai, buvo jau tvarkytas. (duomenys neskelbtini) vykusiuose darbuose nedalyvavo, žino, kad buvo sutvarkytas kapo vidus. Atlikus darbus iš vidaus kapavietė atrodė gražiai, kapavietės išorėje matė, kad reikia dar kažką patvarkyti, bet tiksliai nežiūrėjo. Šiuo metu įtrūkimai yra visur, kampuose, prie paminklo. Neprisimena, kada pamatė paminklo įtrūkimą. Kai buvo tujos, įtrūkimai taip pat matėsi. Išrovus tujas, nežino, ar naujų įtrūkimų atsirado. Tujos buvo pageltusios, bet, kas jas ir kada rovė, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šios teisės normos įtvirtina taisyklę, kad, pirma, ne pareiškėjas, bet pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, privalo rinkti įrodymus; antra, šie įrodymai turi būti renkami įstatymų nustatyta tvarka.

Įrodymų rinkimo procedūros apibrėžtos ANK 593 straipsnyje: administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

Nustatyta, kad pareiškėjas V. B. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo padarymo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atvyko lankyti tėvų kapų ir pastebėjo, kad A. S., šalindama tujas, apgadino kapavietę. Viena iš pašalintų tujų buvo pasodinta šalia paminklo, todėl jas raunant buvo sujudintas žemės pagrindas, dėl ko kapavietės betoninis pamatas trūko, susidarė plyšys, ant pamato pritvirtintos kapavietės apdailos plokštės nebestovi tvirtai. Pareiškime nurodyta, kad konkretūs duomenys dėl padarytos turtinės žalos bus pateikti vėliau. (duomenys neskelbtini) nutarimu V. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vykusio administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apklausta A. S., V. V., apžiūrėta įvykio vietą. Įvertinusi surinktus įrodymus, (duomenys neskelbtini) Institucija, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK: 24258036631, pradėtą pagal ANK 115 straipsnį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio nusižengimo buvimo faktą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje. ANK 115 straipsnyje numatyta, jog tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 115 straipsnį yra būtina nustatyti, kokios vertės turtas buvo sunaikintas ar sugadintas. Tokio pobūdžio bylose tai yra itin svarbi aplinkybė. Kadangi nuo to priklauso, kokia atsakomybė už daikto sugadinimą gali kilti asmeniui, administracinė ar baudžiamoji. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad administracinė atsakomybė už daikto sugadinimą ar sunaikinimą kyla asmeniui, kuris savo tyčiniais veiksmais sugadino daiktą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur.

Nors pareiškime V. B. nurodė, kad duomenis dėl žalos pateiks vėliau, tačiau byloje nėra nustatyta, kokia yra apgadinto turto vertė ir kam šis turtas priklauso, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė nurodė, jog duomenys dėl padarytos žalos dydžio ir turto vertės nebuvo nustatinėjami. Nors V. B. pareiškime nurodė, kad duomenis dėl padarytos žalos pateiks vėliau, administracinio nusižengimo tyrimo metu V. B. apklaustas nebuvo, duomenis dėl apgadinto turto vertės taip pat nebuvo prašoma pateikti. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme V. B. teismui pateikė paslaugų (prekių) pardavimo pasiūlymą, iš kurio matyti, kad atliekamų darbų vertė yra įvertinta 1 230 Eur. Teismo posėdžio metu apklaustas V. B. teigė, kad kreipėsi į kapavietės darbus atliekantį asmenį, kuris pasiūlė vieną iš pamato atstatymo būdu, pateikė atliekamų darbų kainos paskaičiavimą. V. B. teismui taip pat paaiškino, kad paminklo, prie kurio pamato atsirado plyšys, kaina buvo apie 2 500 litų, bortelių kaina 500 litų. Tokiu būdų byloje būtina nustatyti, koks konkretus turtas buvo apgadintas, t. y. ar buvo apgadinta konkreti paminklo detalė, ar visas paminklas, kokia apgadinto turto vertė.

Kartu pažymėtina, kad ANK 592 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie BPK nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Tokiu būdu, priešingai nei teismo posėdžio metu aiškino Institucijos atstovė, šis teisinis reguliavimas reiškia, kad pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, įstatymų nustatyta tvarka surinkus įrodymus apie galbūt neteisėtais veiksmais V. B. priklausančio turto, kurio vertė viršija 3 MGL sumą, apgadinimą, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu surinktą medžiagą privalės perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, ir tik šis subjektas galės spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo aiškinamasi dėl esminio ANK 115 straipsnyje numatytos nusižengimo sudėties elemento – turto vertės, teismas sprendžia, jog byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurias apylinkės teismui yra sunku nustatyti, dėl ko skundžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, naikinamas ir byla grąžintina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena ROIK: 24258036631, panaikinti ir bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.