Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K., atstovaujamos jos atsakovės pagal įstatymą J. Š., Vilniaus atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K., atstovaujamos jos atstovės pagal įstatymą J. Š., skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Svetlana Kastanauskienė, T. K. ir J. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinio ir teisinio pagrindų bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti atskirąjį skundą ginčo teisenos tvarka, nes įstatymų leidėjas nustatė, kad atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas skolininko atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (LR CPK 336 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino antstolio veiksmų teisėtumo taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja R. K., atstovaujama jos atstovės pagal įstatymą J. Š., kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, prašydama pripažinti antstolės veiksmus iš dalies neteisėtais sudarant papildomą turto apyrašą, nurodant, jog pagrindas šiems antstolio veiksmams atlikti yra Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis dėl paveldimo turto apyrašo papildymo po palikėjo mirties (vykd. b. Nr.2-818-286/2009). Būtent Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties pagrindu antstolė ir sudarė 2009 m. spalio 5 d. paveldimo turto apyrašo papildymą (b. l. 15), o teismo nutartis savaime kaip procesinis dokumentas turi būti vykdytina, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad antstolės veiksmai nepažeidė pareiškėjos teisių ar teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino ar antstolės veiksmai papildant paveldimo turto apyrašą naujomis skolomis yra teisėti, ar nepažeidžia kitų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų. Pažymima, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 str., 588 str. 1 d.). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (LR CPK 586 str. 1 d.). Įsiteisėjusi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-09-29 nutartis yra vykdytinas dokumentas, kurį antstolis privalo vykdyti (LR CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 1 d. 1 p., 634 str.). 2009-09-29 teismo nutartimi antstolei buvo pavesta per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo papildyti 2008-08-28 sudarytą paveldimo turto apyrašą. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad nutartis būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 str. 2 d., LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Apeliantė nurodė, jog 2009-09-29 teismo nutartyje nebuvo išvardintos visos po palikėjo mirties atsiradusios skolos, kuriomis antstolis turi papildyti jau sudarytą sąrašą. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantė iš esmės ginčija 2009-09-29 teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ar pagrįstai teismas įpareigojo antstolę papildyti paveldimo turto apyrašą. Tačiau minėta nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymima, jog skundo pagrindas yra antstolio veiksmų teisėtumas, tik dėl jo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Teisėjų kolegija pažymi, jog vykdymo procesas galimas teismui išdavus vykdomąjį dokumentą (šiuo atveju 2009-09-29 teismo nutartį) ir antstolis neturi teisės spręsti teismo nutarties teisėtumo klausimo. Konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstoliui suteiktus įgaliojimus vykdymo procese teisingai konstatavo, kad antstolės veiksmai vykdant teismo 2009-09-29 priimtą nutartį, kuria ji papildė paveldimo turto apyrašą, yra teisėti.

Apeliantė nurodo, jog civilinė byla Nr. S2-818-286/2009 yra išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl šioje byloje procesas joje negali būti atnaujintas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu, kadangi proceso atnaujinimo institutas nenumato supaprastinto proceso tvarka išnagrinėtoms byloms tokio apribojimo. Pažymima, jog proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams (nutartims) peržiūrėti. LR CPK 365 str. 1 d. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ir esant LR CPK 366 str. numatytiems pagrindams. Įstatyme nuostatos, jog byloje išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, negali būti atnaujinamas procesas, nėra, todėl atmetami anksčiau minėti pareiškėjos argumentai kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog ypatingosios teisenos bylose teismas taip pat turėjo teisę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o to nepadaręs, neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių. Dėl apeliantės argumentų dėl žodinio skundo nagrinėjimo išaiškintina, jog paprastai skundai dėl antstolio veiksmų (LR CPK XXXI skyrius), kurie nagrinėjami ypatingąja teisena, nagrinėtini rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai LR CPK V dalyje nurodyta kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi LR CPK skyriuje, reglamentuojančiame skundų dėl antstolio nagrinėjimo tvarką, nėra nurodyta, jog jie nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, tai pagal bendrą taisyklę jie nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir nuspręsti dėl žodinio proceso yra teismo diskrecijos teisė. Jeigu teismui pakanka byloje esančių duomenų, teismui nebūtina išklausyti šalis, tokiu atveju byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, nusprendęs nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, LR CPK reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėja nurodė, kad teismas nepasisakė dėl pareikšto reikalavimo nustatyti, kad paveldėtojas T. K. dėl 2008-08-28 sudaryto paveldėjimo turto apyrašo Nr. 0056/08/01887 papildymo naujomis nesančiomis po palikėjo mirties atsiradusiomis skolomis, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Teisėjų kolegija nurodo, jog LR CK 5.54 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, taip pat jei nepateikė visų duomenų, reikalingų palikėjo turto apyrašui sudaryti, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pažymima, jog T. K. kreipėsi į teismą prašydamas papildyti palikimo apyrašą, kadangi buvo nustatytos naujos aplinkybės apie palikėjo skolas. Teismas tokį prašymą tenkino, todėl konstatuojama, jog nebuvo nustatyta nors viena LR CK 5.54 str. 1 d. esanti aplinkybė, ko pasekoje reikėtų nustatyti, jog T. K. už naujai paaiškėjusias palikėjo skolas atsako savo turtu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė minėto apeliantės keliamo reikalavimo, kadangi nebuvo nustatyta įpėdinio T. K. kaltė.

Apeliantė nurodo, jog turi būti sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl palikėjo parašų klastojimo ant skolos raštelių, kadangi priimti procesiniai sprendimai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. LR CPK XLII skyrius reglamentuoja vykdymo veiksmų sustabdymą ir atidėjimą. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (LR CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (LR CPK 164 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. baudžiamoji byla nenagrinėjama teisme ir nenustatyta, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai civilinei bylai, todėl tokiu atveju nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą. Pažymėtina, jog šioje nagrinėjamojoje byloje yra pasisakoma dėl antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, o ikiteisminis tyrimas (b.l. 51) yra atliekamas dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas neturi faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti, tačiau šiuo atveju, civilinėje byloje keliamas reikalavimas nėra grindžiamas baudžiamąja byla, reikalavimas kyla iš šalių sutartinių santykių, todėl kolegijos nuomone, net ir atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, jo rezultatas negali turėti įtakos antstolio veiksmų teisėtumui ar neteisėtumui, kadangi kaip ir minėta anksčiau antstolis papildė palikėjo turto apyrašą remdamasis teismo nutartimi, kurios vykdymas yra privalomas. Tai, kad civilinė byla nėra stabdoma, kol bus išspręsta kita byla (ikiteisminis tyrimas Nr. 59-2-00069-10), nagrinėjama baudžiamąja tvarka, nepažeidžia šalių procesinių teisių, nes, išnagrinėjus bylą baudžiamąją tvarka ir paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, šalims neužkertamas kelias pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 7 str., 163 str. 3 p., 182 str. 2 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 258 str. nepriimdamas nutarties atidėti sprendimo paskelbimą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę tikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą aukštesnės instancijos teismui, kartu numato išimtį, pagal kurią galima ištaisyti sprendime rašymo apsirikimą ar aiškias aritmetines klaidas. LR CPK 276 str. 2 d. nustatyta tvarka sprendimą priėmusiam teismui leidžiama savo iniciatyva arba dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti teismo sprendime, kaip šiuo atveju, rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Visais atvejais galimas tik toks klaidų sprendime ištaisymas, kuris iš esmės nekeičia sprendimo turinio. Tai reiškia, kad ištaisant rašymo apsirikimus negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ar realizavimo sąlygų. Iš bylos duomenų – pranešimo apie civilinės bylos nagrinėjimą - matyti, jog teismas nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti 2010 m. kovo 29 d. (b.l. 45-46), toks pranešimas buvo išsiųstas bylos šalims. Iš Teismų informacinėje sistemoje esančioje LITEKO duomenų bazės matyti, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 kovo 29 d. teismas bylą išnagrinėjo priėmęs nutartį. Tačiau teismas, priimdamas 2010 m. kovo 29 d. nutartį akivaizdžiai suklydo, nurodydamas nutarties priėmimo datą ne „2010 m. kovo 29 d.“, o „2010 m. kovo 30 d.“. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog akivaizdu, kad nutartis negalėjo būti priimta 2010 m. kovo 30 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris vadovaujantis LR CPK 276 str. ištaisytinas, o ginčijamos aplinkybes negalėjo turėti įtakos priimtos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 336 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Tai reiškia, kad skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Teisėjų kolegija nelaiko, kad yra būtina nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, Ignalinos apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą iš pareiškėją R. K., atstovaujančios jos atstovės pagal įstatymą J. Š. priteistinos 12,55 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b.l. 88) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

ištaisyti rašymo apsirikimą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 29 d. nutartyje, nurodant jog Ignalinos rajono apylinkės teismas skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo ir nutartį priėmė 2010 m. kovo 29 d.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėją R. K., atstovaujančios jos atstovės pagal įstatymą J. Š. priteistinos (a.k. (duomenys neskelbtini)) 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.