- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-29-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- R. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal V. R. ieškinį atsakovui R. P., išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovui nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.Atsakovui R. P. procesiniai dokumentai, siųsti ieškovės nurodytu registruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirbo.2017-10-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė nustatyti ieškovei V. R. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus bei privalo ginti nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovės ieškinys tiesiogiai yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, dėl ko teismas sprendė, kad yra būtina atsakovą informuoti apie bylos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iškėlimą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, nenurodė jokių alternatyvių procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdų. Pareiškėja V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teikdama ieškinį įvykdė CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustatytą įpareigojimą. Pateikė duomenis apie paskutinė jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Mano, kad teismas prašo iš jos daugiau, nei reikalauja įstatymas. Jos pateikta jai žinoma atsakovo gyvenamoji vieta sutampa su jo deklaruota gyvenamąją vieta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo paskirto įpareigojimo nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, teisėtumo bei pagrįstumo.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). CPK 296 str. 1 d. 11 p. numatyta, kad teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.Sprendžiant klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju egzistavo įstatyminės prielaidos ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymui, atsižvelgtina į keliamo šiuo ieškiniu ginčo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl tokios kategorijos bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas. Ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. šeimos byla. Apeliantė ieškinyje nurodė paskutinę jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau jos nurodytu adresu dokumentai atsakovui neįteikti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui. Iš ieškovės procesinių dokumentų nustatyta, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta sutampa su jos nurodoma jai žinoma paskutiniąja atsakovo gyvenamąja vieta. Taigi pirmosios instancijos teismas 2017-10-25 nutartimi nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, nors apeliantė buvo jau nurodžiusi jai žinomą paskutinį jo gyvenamosios vietos adresą, nustatė jai iš esmės neįgyvendinamą reikalavimą ir nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą. Teisiškai ydingos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad šioje byloje negalimi kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai - kuratoriaus paskyrimas ar viešas paskelbimas.Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, yra nurodęs, kad šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), tokia byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-101/2010). Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl nepilnamečio vaiko tėvo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie tokios pareigos nevykdymo teisinius padarinius. Pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.) tėvas negali tinkamai vykdyti, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vaiko tėvas įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei ieškovei, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui bei nustatančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, taip pat netinkamai taikė CPK nuostatas, nustatančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.