- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-16
- Bylos Nr.
- 1-643-503/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01197-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- P. J.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, LR pilietis, lietuvis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.
J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Rusija, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 189 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis P. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2009-05-26 apie 13.46 val., prie Erfurto g. 10, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs iš nugaros prie mažamečio E. M. , gim. 1997-01-16, kuris tuo metu kalbėjo su I. M. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung J600“, išplėšė pastarajam iš rankos mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam sugriebus jį už džemperio, dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą jam į veidą, tuo padarydamas pastarajam žaizdelę lūpoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko su pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu pasišalino, tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai I. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J600“ 469 Lt vertės su jame buvusia Tele2 SIM kortele 25 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. M. 494 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
kaltinamasis J. Č. įgijo turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:
jis, 2009-05-26 apie 13.46 val., bėgant nuo Erfurto g. 10, Vilniuje, link viešojo transporto stotelės „Šiltnamių“, P. J. padavus jam matyto plėšimo metu pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J600“, 469 Lt vertės, jis jį paėmė ir įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.
Kaltinamasis P. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir, nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų pareigūnui parodymų, teismui parodė, kad su juo buvę J. Č. ir R. L. darant nusikaltimą stovėjo gal per 25 metrus. Apie tai, kad jis darys nusikaltimą jiems nieko nesakė. Nusikaltimą darė vienas. Susitarimo su jais nebuvo. 2009-05-26 apie 12.30 val. kartu su J. Č. ir R. L. iš Grigiškių atvažiavo į Vilnių, kad atsigertų alaus, nes Grigiškėse jau visur buvo ir nusibodo. Atvažiavo į Vilnių ir išlipo prie prekybos centro „Hyper Rimi“, Savanorių prospekte, bet tikslaus adreso nežino. Su savimi pinigų neturėjo. R. L. turėjo kažkur daugiau nei 20 litų. Nupirko vieną plastmasinį butelį alaus „Tauro tradicinis“ ir dar du stiklinius butelius alaus „Kalnapilis“ ir „Utenos“. Iš ten nuėjo į šalia esančias statybas, kur visi trys išgėrė alų. Iš ten jie nuvažiavo visi trys į Lazdynų mikrorajoną pasivaikščioti. Apėjo ratu Lazdynų mikrorajoną, gatvių pasakyti negali, nes nežino pavadinimų. Bevaikščiodamas vienas pats nusprendė, kad neturi pinigų, o nori dar išgerti alaus, tai nusprendė pavogti mobiliojo ryšio telefoną. Pamatė einančius du mažamečius berniukus, pasirodė, kad jiems yra apie trylika metų. Vienas jų kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Kadangi tuo metu niekur nedirbo, reikėjo pinigų, tai sugalvojo pavogti telefoną. Abu berniukai buvo netoli autobuso stotelės. J. Č. ir R. L. liko stovėti gal apie 25 metrus, jiems nesakė, kad eina vogti mobiliojo ryšio telefono iš to berniuko. Priėjo prie berniuko iš galo ir iš jo dešinės rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Tuo metu berniukas viena ranka įsikabino į džemperį, o P. J. atsisukdamas trenkė ranka per veidą. Trenkė jam, kad jis paleistų džemperį. Tada berniukas paleido džemperį. Nubėgo per kiemus link Šiltnamių stotelės. J. Č. ir R. L. nubėgo kartu. Bėgdamas iš mobiliojo ryšio telefono išėmė SIM kortelę, kurią išmetė, tačiau neprisimena, kurioje vietoje, po to mobiliojo ryšio telefoną perdavė J. Č. , kad jis palaikytų, jei jį sulaikytų policija. Telefoną perdavė, nes nenorėjo nešti pats. Šiltnamių stotelėje pažiūrėjo autobuso grafiką, kadangi autobuso, važiuojančio į Grigiškes reikėjo ilgai laukti, tai nuėjo į Ligoninės stotelę, kur požeminėje pėsčiųjų perėjoje laukė, kol atvažiuos 29-o maršruto autobusas. Kai pamatė atvažiuojantį autobusą išbėgo iš požeminės pėsčiųjų perėjos, įlipo į autobusą. Tik autobusui spėjus pajudėti ir pavažiavus gal 10-20 metrų, autobusą aplenkė policijos automobilis, kuris sustabdė autobusą. Su R. L. sėdėjo beveik autobuso gale, o J. Č. sėdėjo arčiau autobuso priekio. Įėję policijos pareigūnai visus tris sulaikė. Matė, kad policijos pareigūnai rado mobiliojo ryšio telefoną, bet kur jį rado – nežino. Nori pasakyti, kad labai gailisi dėl savo veiksmų supranta, kad padarė nusikaltimą. Mobiliojo ryšio telefoną norėjo parduoti ir gauti už jį pinigų pragyvenimui, savo reikmėms. Kaip jau minėjo, niekur nedirba, pinigų duodavo tėvai, bet jų neužtekdavo. Taip pat nori paminėti, kad R. L. ir J. Č. prie jo nusikaltimo niekaip neprisidėjo. Tik J. Č. padėjo jį slėpti, paimdamas telefoną iš jo. J. Č. matė, kaip telefonas gautas, t.y. jis matė, kad jį įgijo darant nusikaltimą. Už tai, kad J. Č. paslėpė mobiliojo ryšio telefoną atlygio nesiūlė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis J. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir, nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų pareigūnui parodymų, teismui parodė, kad 2009-05-26 apie 12.30 val. jis kartu su P. J. ir R. L. iš Grigiškių atvažiavo į Vilnių kad atsigerti alaus, nes Grigiškėse jau visur buvo ir nusibodo. Jie atvažiavo į Vilnių ir išlipo prie prekybos centre „Hyper Rimi“, Savanorių prospekte, bet tikslaus adreso nežino. Jis su savimi turėjo 4-5 litus. R. L. turėjo kažkur daugiau nei 20 litų. Jie nupirko vieną plastmasinį butelį alaus „Tauro tradicinis“ ir dar du stiklinius butelius alaus „Kalnapilis“ ir „Utenos“. Jie iš ten nuėjo į šalia esančias statybas, kur visi trys išgėrė alų. Iš ten jie nuvažiavo visi trys į Lazdynų mikrorajoną. Jis turėjo pažįstamų Lazdynų mikrorajone, todėl norėjo dar su jais išgerti alaus. Jiems dar buvo likę apie 15 litų. Jiems einant visiems trims kartu, P. J. niekam nieko nesakęs apsisuko ir greitai nuėjo prie dviejų mažamečių berniukų. Abu berniukai buvo netoli autobuso stotelės. Jis su R. L. liko stovėti kažkur už 10 metrų, gal mažiau. Kai P. J. nuėjo, jie abu liko stovėti ir žiūrėti, kadaro P. J. . Jis matė, kad vienas iš berniukų prie ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną ir tuo metu kalbėjo. Jis pamatė, kaip P. J. priėjo iš nugaros prie berniuko, ištraukė jam iš rankos mobiliojo ryšio telefoną ir nubėgo. Jis nematė, ar P. J. trenkė berniukui. P. J. nubėgus, jis su R. L. taip pat nubėgo. Jis suprato, kad P. J. mobiliojo ryšio telefoną pavogė, todėl ir pats nubėgo. Jiems bėgant P. J. iš telefono išėmė SIM kortelę, kurią iš karto išmetė, tačiau, kurioje vietoje, jis neprisimena, o po to tą telefoną padavė jam. Jis, žinodamas, kad tas telefonas ką tik jo akyse buvo pavogtas, jį paėmė ir įsidėjo į savo rankinę. Manė, kad P. J. jam telefoną padavė todėl, kad jis turėjo rankinę. Jie nubėgo per kiemus link Šiltnamių stotelės. Po to jie visi nuėjo į Ligoninės stotelę, kur jis stovėjo prie požeminės pėsčiųjų perėjos, o R. J. ir R. L. sėdėjo ant laiptų požeminėje pėsčiųjų perėjoje, kur jie laukė kol atvažiuos 29-o maršruto autobusas, kuris važiuoja į Grigiškes. Kai pamatė atvažiuojantį autobusą, išbėgo iš požeminės pėsčiųjų perėjos, įbėgo į autobusą. Tik autobusui spėjus pajudėti ir pavažiavus gal 200-300 metrų, autobusą aplenkė policijos automobilis, kuris sustabdė autobusą. P. J. su R. L. sėdėjo beveik autobuso gale, o jis sėdėjo arčiau autobuso vidurio. Jie atsisėdo atskirai, nes gale nebuvo vietų. Tuo metu pavogtas mobiliojo ryšio telefonas buvo jo rankinėje. Kadangi sustabdę autobusą policijos pareigūnai pirmiausia priėjo prie P. J. ir R. L. , juos sulaikė, tai jis tuo metu išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną iš rankinės ir paslėpė jį tarp sėdynės, ant kurios jis sėdėjo ir autobuso sienelės. Po to policijos pareigūnai priėjo prie jo ir sulaikė jį. Jis policijos pareigūnams nesakė ir nerodė, kur yra pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, kadangi jie jo neklausė. Grigiškėse, Šviesos 15-37, jis gyvena su abiem savo tėvais. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų P. J. ir J. Č. , parodymų (prisipažinimo), jų kaltė įrodyta šiais duomenimis:
Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nuketėjusiojo E. M. parodymais (LR BPK 291 str.), kad 2009-05-26 jam einant iš mokyklos namo, apie 13.40 val. prie jo iš nugaros pribėgo jam nepažįstamas vaikinas. Jis jam nieko nesakė. Kadangi jis tuo metu turėjo rankoje telefoną, tai nepažįstamas vaikinas staigiu judesiu čiupo už telefono ir norėjo nubėgti. Jis automatiškai pačiupo jam už džemperio, tačiau kodėl jis už jo pačiupo, paaiškinti negali. Ir tuomet jam nepažįstamas vaikinas sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, jam prakirto lūpą ir jis pajuto stiprų skausmą, o nepažįstamas vaikinas nubėgo. Jam pradėjo stipriai bėgti kraujas iš lūpos. Visą šitą įvykį matė jo draugas E. M. . Jo draugo nepažįstamas vaikinas nelietė. Edgar stovėjo šalia ir žiūrėjo. Tuomet jo draugas E. M. pasakė, kad jį apiplėšęs vaikinas buvo ne vienas, kad netoliese buvo dar vienas vaikinas, kuris buvo kartu su jį apiplėšusiu vaikinu. Tačiau prie jo buvo priėjęs tik vienas vaikinas. Tas, kurį po įvykio jis atpažino policijos komisariate atpažinimo metu. Tą antrąjį vaikiną, kuris buvo su jį apiplėšusiu vaikinu, jis matė tik iš toli, ir tik iš nugaros. Matė jį nubėgantį. Jie abu, t.y. jį apiplėšęs vaikinas ir antrasis su juo buvęs vaikinas nubėgo vienas paskui kitą. Ar jie buvo tik du, ar daugiau, jis nematė, matė nubėgančius tik du vaikinus. Dėl to, kad jam buvo praskelta lūpa ir skaudėjo dantis, jį tėvai nuvežė į Santariškių vaikų ligoninę, jį apžiūrėjo gydytojas (b.l. 22).
Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nuketėjusiosios I. M. parodymais (LR BPK 291 str.), kad 2009-05-26 apie 13.46 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos nepilnametis sūnus E. M. , gim. 1997 m. ir jai su juo bešnekant staiga per telefono ragelį išgirdo savo vaiko šauksmą bei kažkieno bėgančius žingsnius, o vėliau ryšys nutrūko. Po kiek laiko sūnus paskambino jai iš kito telefono ir pasakė, kad iš jo nepažįstamas vaikinas prie Erfurto g. 10 namo, panaudodamas fizinį smurtą atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J600“ IMEI Nr. 358249013968129 su Tele2 kortele Nr. 8647 38300. Telefono vertė 469 Lt., kortelės vertė – 25 Lt. Taip pat jai padaryta 2000 Lt moralinė žala. Viso padaryta 2494 Lt žala. Taip pat tyrimo metu ji nori pareikšti civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, nes jos sūnus Edgar, dėl apiplėšimo patyrė didelį moralinį stresą, bijo eiti vienas į lauką, jį reikia visur palydėti (b.l. 11, 14).
Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo R. L. parodymais (LR BPK 291 str.), kad 2009-05-26 apie 12.30 val. kartu su P. J. ir J. Č. iš Grigiškių atvažiavo į Vilnių, kad atsigertų alaus, nes Grigiškėse jau visur buvo ir nusibodo. Atvažiavo į Vilnių ir išlipo prie prekybos centro „Hyper Rimi“, Savanorių prospekte, bet tikslaus adreso nežino. Turėjo kažkur apie 30 litų. Nusipirko vieną plastmasinį butelį alaus „Tauro tradicinis“ ir dar skardinę alaus „Utenos“. Iš ten nuėjo į šalia esančias statybas, kur visi trys išgėrė alų. Iš ten mes nuvažiavo visi trys į Lazdynų mikrorajoną pasivaikščioti. Dar turėjo 11 Lt. Einant visiems trims kartu, P. J. niekam nieko nesakęs apsisuko ir greitai nuėjo prie dviejų mažamečių berniukų. Abu berniukai buvo netoli autobuso stotelės. Jis liko stovėti šalia namo ir tik prisidegęs cigaretę pakėlė galvą ir pamatė, kaip P. J. iš vaiko rankos išplėšia mobiliojo ryšio telefoną. Jis stovėjo toliausiai nuo vaiko. J. Č. tuo metu stovėjo gal per 10 žingsnių nuo P. J. ir berniuko. Matė, kad vienas iš berniukų prie ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną ir tuo metu kalbėjo. Pamatė, kaip P. J. priėjo iš nugaros prie berniuko, ištraukė jam iš rankos mobiliojo ryšio telefoną ir nubėgo. Nematė, ar P. J. trenkė berniukui. P. J. nubėgus, jis su J. Č. taip pat nubėgo. Suprato, kad P. J. mobiliojo ryšio telefoną pavogė, todėl ir pats nubėgo. Nematė, ar P. J. išmetė iš telefono SIM kortelę, bet aš matė, kaip jis telefoną perdavė J. Č. . Nubėgo per kiemus kažkokios stotelės link. Po to jie visi nuėjo į Ligoninės stotelę, visi požeminėje pėsčiųjų perėjoje laukė, kol atvažiuos 29-o maršruto autobusas, kuris važiuoja į Grigiškes. Kai pamatė atvažiuojantį autobusą, išbėgo iš požeminės pėsčiųjų perėjos, įlipo į autobusą. Tik autobusui spėjus pajudėti ir pavažiavus gal 5 metrus, autobusą aplenkė policijos automobilis, kuris sustabdė autobusą. Jis su P. J. sėdėjo autobuso gale, o J. Č. sėdėjo arčiau autobuso vidurio. Kodėl J. Č. nuėjo atsisėsti toliau – nežino. Kur tuo metu buvo pavogtas telefonas – nežino. Visus tris sulaikė policijos pareigūnai. Nori pasakyti, kad nežinojo, kad P. J. norėjo apiplėšti berniuką, apie tai iš anksto nekalbėjo. Kodėl jis taip pasielgė – nežino. Prie šios nusikalstamos veikos niekaip neprisidėjo. Kam jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną – nežino, ką planavo su juo daryti taip pat nežino. Nori pasakyti, kad kai sulaikė policijos pareigūnai, tai iš jo asmens kratos metu paėmė SIM kortelę, kuri priklauso jam. Ši kortelė yra sulūžusi, jos numerio neprisimena, bet kortelė tikrai yra jo. Su P. J. dėl jo padarytos nusikalstamos nekalbėjo, kai jie nubėgo į autobusą, Povilas jam nieko nesakė, kodėl jis taip pasielgė. Kaip minėjo, prie šios nusikalstamos veikos padarymo niekaip neprisidėjo (b.l. 62).
Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo E. M. parodymais (LR BPK 291 str.), kad 2009 m. gegužės mėnesį, dienos jau neatsimena, apie 14.00 val. jis ėjo su savo klasioku E. M. į viešojo transporto stotelę, laukti 7-ojo maršruto autobuso. Kadangi jie į autobusą šiek tiek pavėlavo, Edgaras norėjo paskambinti mamai ir pasakyti, kad jis šiek tiek vėliau grįš į namus. Jis savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J600“ išsiėmė iš kelnių kišenės ir skambino mamai. Staiga prie Edgaro iš už nugaros priėjo jam nepažįstamas vaikinas. Jis buvo aukštas, aukštesnis už jį, koks jo ūgis, negali pasakyti. Jam pasirodė, kad jis apie 30 m amžiaus. Vilkėjo sportiniu juodos spalvos megztuku ir džinsais. Jo gerai neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Jis nieko nesakęs, ranka stvėrė už Edgaro laikyto telefono, kurį jis laikė prie ausies. Edgaras čiupo už to vaikino džemperio, nenorėjo, kad vaikinas pagrobtų jo telefoną ir tuo metu vaikinas jam trenkė kumščiu į veidą, pataikė į lūpas. Kiek jis pamena, vaikinas Edgarui trenkė dešinės rankos kumščiu. Edgarui pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Jam Edgaras sakė, kad jam skauda lūpas ir dantis. Kai Edgarui vaikinas sudavė, Edgaras susvirduliavo, bet nugriuvęs nebuvo. Po gauto smūgio, jis paleido vaikino džemperį. Vaikinas sudavęs Edgarui nubėgo kartu pasiimdamas jo telefoną. Matė, kad kai vaikinas pradėjo bėgti, su juo kartu iš kažkur toliau, nubėgo ir dar vienas vaikinas. Antrojo vaikino jis gerai nematė, matė jį tik iš toli ir tik iš nugaros. Kaip jis atrodė ir kaip jis buvo apsirengęs, neįsidėmėjo. Abu vaikinai nubėgo, bet kur jie nubėgo – jis nežino. Daugiau jis jų nebematė. Vaikinas, kuris pagrobė iš jo klasioko telefoną, niekaip negrasino, jis aplamai nieko nesakė. Iš jo jis nieko nereikalavo ir jam nieko nedarė. Po to, jis Edgarui davė savo mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio jis skambino mamai (b.l. 29).
Apklaustos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojos B. V. parodymais (LR BPK 291 str.), kad ji šiuo metu gyvena Grigiškėse, tačiau dažnai autobusu, kurio maršruto Nr. 29, važiuoja į Vilnių. 2009 m. gegužės 26 dieną, po pietų, kelintą valandą tiksliai pasakyti negali, ji prie Greitosios medicinos pagalbos ligoninės, esančios Šiltnamių g. 29, Vilniuje, esančioje visuomeninio transporto stotelėje įlipo į minėto maršruto autobusą. Autobuse žmonių nebuvo labai daug. Dar buvo laisvų vietų atsisėsti. Autobusas buvo didelis, kaip sujungtas iš dviejų. Ji atsisėdo autobuse per vidurį. Toje pačioje stotelėje į autobusą įlipo jaunas vaikinas. Jis buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų. Vaikinas buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu. Vaikino veido ji neįsidėmėjo, atpažinti jo negalėtų. Jis atsisėdo priešais ją. Šiek tiek, trumpai pasėdėjęs, jis persėdo į kitą autobuso šone esančią laisvą vietą, taip pat priešais ją. Po kelių minučių į autobusą įlipo uniformuoti policijos pareigūnai. Jie priėjo prie vaikino, kuris sėdėjo priešais ją, uždėjo jam antrankius ir išsivedė iš autobuso. Matė, kad iš autobuso galo, policijos pareigūnai išsivedė dar du panašaus amžiaus vaikinus. Už ką juos sulaikė ji nežino. Matė, kad policijos pareigūnai kažko ieškojo autobuso gale, ten kur sėdėjo du vaikinai ir apieškojo aplink autobuso sėdynę, kur sėdėjo prieš ją sėdėjęs vaikinas, kurį taip pat sulaikė policininkai. Po to vienas iš policijos pareigūnų garsiai paklausė autobuso keleivių, gal kas matė mobiliojo ryšio telefoną. Ji apsidairė aplink save ir pamatė, kad tarp sėdynės ir autobuso šono, kur pirmą kartą atsisėdo įlipęs vaikinas, kurį sulaikė policija, yra įkištas mobiliojo ryšio telefonas. Ji paėmė tą mobiliojo ryšio telefoną ir pasakiusi pareigūnui, kad rado, padavė jam. Koks tai buvo telefonas, ji nematė, nes tik paėmusi iškarto padavė policijos pareigūnams. Matė, kad telefone buvo kamera, daugiau nieko neįsidėmėjo. Telefonas buvo užkištas už tos sėdynės, kur pirmą kartą atsisėdo sulaikytas vaikinas, nes kaip jau minėjo, jis po to persėdo į kitą vietą, t.y. priešais ją į kitą autobuso šoną. Kada vaikinas užkišo ten mobilaus ryšio telefoną, ji nepastebėjo. Taip pat nematė, ar kai jis ėjo atsisėsti į tą vietą, turėjo ką rankose ar ne. Ji tiesiog į tą vaikiną nekreipė jokio dėmesio, jo neapžiūrinėjo. Kada atsirado mobiliojo ryšio telefonas tarp sėdynės ir autobuso šono, pasakyti negali, nes apsidairė ir apžiūrėjo tą vietą, kur rado telefoną tik tada, kai pareigūnai paklausė ar kas nematė mobiliojo ryšio telefono. Įlipusi į autobusą, ji pati kalbėjo savo mobiliojo ryšio telefonu, todėl nekreipė jokio dėmesio į aplinką ir aplinkinius. Paėmę mobiliojo ryšio telefoną bei užsirašę jos asmens duomenis, policijos pareigūnai iš autobuso išlipo. Daugiau apie minėtą įvykį ji nieko pasakyti negali (b.l. 32-33).
Apklausto pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojo S. V. parodymais (LR BPK 291 str.), kad jis šiuo metu dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiuoju patruliu. 2009 m. gegužės 26 d. jo darbo metu, jam patruliuojant kartu su patruliu A. P. , gavo pranešimą, kad viešojo transporto sustojime „Lazdynai“, Erfurto g., Vilniuje, trys vaikinai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iš nepilnamečio. Pranešime buvo nurodyta kaip įtariamieji buvo apsirengę, tuos požymius jis surašė tarnybiniame pranešime, dabar jau neatsimena. Pranešant apie minėtą įvykį, buvo nurodyta, kad tie vaikinai nubėgo link „36 –osios“ vidurinės mokyklos. Važiuojant Oslo g., Vilniuje, viešojo transporto sustojime „Ligoninė“, pastebėjo panašius vaikinus. Jie bėgo iš po požeminės perėjos ir įlipo į 29-ojo maršruto autobusą. Jis su savo kolega sustabdė autobusą ir lipę į jį sulaikė tris asmenis, kurie prisistatė: J. Č. , P. J. ir R. L. . Taip pat jie nurodė gimimo datas ir gyvenamąsias vietas. Tai jis nurodė savo tarnybiniame pranešime. Paklausus sulaikytų vaikinų, kur yra pagrobtas telefonas, jie pasakė, kad nežino, jie jo neturi. Tuomet jis įlipo atgal į autobusą ir apžiūrėjo vietas, kur sėdėjo sulaikyti asmenys. Taip pat paklausė kitų keleivių, ar jie nematė niekur mobiliojo ryšio telefono. Viena keleivė – B. V. rado užkištą telefoną ir jį jam padavė. Telefonas buvo „Samsung“. Telefoną minėta moteris rado ten, kur sėdėjo J. Č. . Visus sulaikytus vaikinus pristatė į 7PK (b.l. 34-35).
Kaltinamieji P. J. ir J. Č. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 81-84, 101-105).
M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2593/09 (01) nurodyta, kad E. M. padaryta žaizdelė lūpoje, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 26-27).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. M. atpažino P. J. kaip jį apiplėšusį asmenį (b.l. 69-72).
Nenustatyta, kad nukentėjusieji E. M. , I. M. , liudytojai R. L. , E. M. , B. V. , S. V. , dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius P. J. ir J. Č. . Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamųjų P. J. ir J. Č. kaltės įrodymais.
Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.
P. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 124, 125-129, 136, 138, 139).
J. Č. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 113, 114-115, 137, 138, 140).
P. J. buvo laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka 2009-05-26 d. 17.10 val. (b.l. 65), paleistas 2009-05-28 d. 13.50 val. (b.1. 85).
P. J. 2009-05-28 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 86).
J. Č. buvo laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka 2009-05-26 d. 17.20 val. (b.1.91), paleistas 2009-05-28 d. 13.50 val. (b.l. 106).
J. Č. 2009-05-28 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 107).
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. J. , nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo P. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas kaltinamajam P. J. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas. Jis iš karto ikiteisminio tyrimo pareigūnams prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos padarė tinkamas išvadas, linkęs taisytis.
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam P. J. arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui.
Taip pat ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. Č. , nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia įgijo turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 189 str. 1 d. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo J. Č. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d.
Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas kaltinamajam J. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas. Jis iš karto ikiteisminio tyrimo pareigūnams prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės rodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos padarė tinkamas išvadas, linkęs taisytis.
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam J. Č. laisvės apribojimą, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareikštas civilinis ieškinys dėl 25 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas, realus, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamieji neprieštaravo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai teisines nuostatas priteistina iš kaltinamojo P. J. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 str. str., teismas
nusprendė:
pripažinti P. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ir paskirti trisdešimties parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Į P. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. (dvi paras), kas atitinka dvi arešto paras ir šia dalimi jam sumažinti arešto bausmę.
P. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
pripažinti J. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d. už turto įgijimą žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu ir paskirti šešiems mėnesiams laisvės apribojimą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigojant: nuo 6.30 val. iki 21.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų lygiomis dalimis per penkis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į J. Č. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. (dvi paras), kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas ir šia dalimi jam sumažinti laisvės apribojimo bausmę.
Priteisti iš P. J. 25 Lt (dvidešimt penkių litų) turtinės žalos atlyginimo I. M. naudai ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo E. M. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o P. J. ir J. Č. nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.