Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickatei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovui adv. Sergejui Milovui, nukentėjusiajai V. B. išnagrinėjęs E. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016-04-10, apie 22.46 val., Vilniaus g. 17 – Lentvario g. Grigiškėse, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,61 promilių girtumas. Vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankirtoje, važiuodamas iš šalutinio kelio nevažiavo greitėjimo juosta, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Opel Vectra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B., ir su juo susidūrė. Eismo įvyko metu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą kito žmogaus sveikatai, sugadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 112, 154 punktų reikalavimus, ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.,

Apklaustas teisme E. K. pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku savo automobilio „ Peugeot 607, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Įvykio metu jis gėrė alkoholinius gėrimus automobilių stovėjimo aikštelėje. Jo automobiliu važinėjosi kartu buvę asmenys, kuris konkrečiai vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį jis nežino, nes šių asmenų nepažįsta. Kai išgirdo automobilių trenksmą jis su visais nubėgo pažiūrėti. Nukentėjusiajai jis nesiūlė tartis. Nei V. B. , nei nukentėjusios jis nepažįsta. Bylos tyrimo metu E. K. nurodė analogiškas aplinkybes, kad automobilio jis nevairavo ( b.l. 30).

Teisme apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2016-04-10, važiavo kartu su broliu į Kauną automobiliu„Opel Vectra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ties Grigiškėmis pateko į autoįvykį. Pažeidėjas išvažiavo iš Grigiškių šalutiniu keliu ir į juos atsitrenkė. Automobilį „ Peugeot 607“ vairavo vienas asmuo, po įvykio atbėgo daugiau žmonių ir tą automobilį jie nustūmė. Jos brolis iškart po įvykio nuėjo aiškintis su pažeidėju. Brolis sakė, kad jį pažįsta iš matymo. Tas vairuotojas niekur nėjo, liko stovėti prie jų, jis buvo girtas, siūlė 1000 Eur. Iš brolio žodžių ji sprendžia, kad automobilį „Peugeot“ vairavo ir pinigus siūlė būtent E. K..

Teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad įvykio metu automobilį vairavo jo sesuo V. B.. Važiuojant pro Grigiškes iš Lentvario posūkio išlėkė automobilis „ Peugeot“ ir į juos atsitrenkė. Automobilį vairavo jam iš matymo pažįstamas E. K.. Jo vardo tuo metu nežinojo. Pažinojo jį iš matymo, nes tai jo sugyventinės brolio sesers buvęs vaikinas. Iškart po įvykio jis pribėgo prie automobilio ir matė, kad už vairo sėdėjo E. K., jis buvo vienas, išlipęs svirduliavo, matėsi, kad yra neblaivus. Jis prašė padėti jam nustumti automobilį nuo autostrados, bet paskui atbėgo jo draugai ir automobilį nustūmė apie 100 metrų nuo įvykio vietos į šalutinę gatvę. K. siūlė 1000 eurų, kad nebūtų kviečiama policija. Autostrada buvo apšviesta. Matomumas buvo geras.

Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. B. parodė, kad patruliavimo metu gavo pranešimą apie tai, kad Grigiškėse , Vilniaus g. įvyko autoįvykis , kurio metu sužeistas žmogus , o kaltininkas pasišalino. Atvykus į vietą rado automobilį „ Peugeot“, kuris buvo patrauktas nuo įvykio vietos apie 200 metrų. Automobilyje buvo vienas asmuo, daugiau asmenų nebuvo, jis sėdėjo už vairo. Jis paaiškino, kad automobilio nevairavo , prie parduotuvės su kompanija vartojo alkoholį. Ką jis aiškino apie tai kaip atsirado automobilyje liudytojas neprisiminė, nurodė, kad visas aplinkybes jis nurodė savo tarnybiniame pranešime. Iš liudytojo V. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. negalėjo paaiškinti, kaip atsirado automobilyje, vairuotojo sėdynėje ( b.l. 8).

Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą jis bendravo su nukentėjusiosios broliu. Jis paaiškino, kad į juos atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis. Automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, bet iškart po to atbėgo3-4 jaunuoliai ir tą automobilį nustūmė atgal į Lentvario g. Automobilio „ Peugeot“ vairuotojas paaiškino, kad jis su pažįstamais išgėrinėjo prie parduotuvės, jo pažįstami važinėjosi su jo automobiliu ir vienas iš jų sukėlė avariją. Po įvykio jie mašiną nustūmė ir pabėgo, o jis liko prie automobilio. Nukentėjusioji sakė, kad nepastebėjo kas vairavo. Kiek atsimena tą vakarą nebuvo nustatyta kas vairavo automobilį.

Iš esmės analogiškas aplinkybes A. S. nurodė savo tarnybiniame pranešime (b.l. 6).

Teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad nukentėjusios V. B. ir jos brolio V. B. neatsimena., neatsimena ar po įvykio juos apklausė.

Liudytojas L. K. parodė, kad atsimena įvykį 2016-04-10. Sekančią dieną po įvykio pagal tarnybinius pranešimus nustačius liudytojus, šie asmenys jam pateikė paaiškinimus. Jie buvo atvykę, tačiau dėl didelio užimtumo jų iškart apklausti negalėjo, todėl jiems buvo pateikta paaiškinimo forma ir pasakyta, kad jie paaiškinimus gali pateikti ir elektroniniu būdu. Kaltininkas taip pat rašė paaiškinimą. Kiek jis atsimena jis nurodė , kad neatsimena kas vairavo automobilį , nes buvo neblaivus.

Teisme apklaustas liudytojas P. Š. parodė, kad įvykio jis neatsimena. Paiškino, kad jei įvykio metu nukenčia žmogus , asmenys visada važiuoja į Mėnulio g. esančią policijos įstaigą ir ten rašo paaiškinimus. Parodžius liudytojui E. K. paaiškinimą, liudytojas nurodė, kad paaiškinimą iš jo žodžių rašė jis nes E. K. buvo neblaivus ir atsisakė pildyti paaiškinimą. Su jo užpildytu paaiškinimu E. K. sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo faktas ir E. K. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), nukentėjusios V. B. ir liudytojų V. B., A. S., V. B.. V. S. paaiškinimais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis (b.l. 2,6,7,8-9) eismo įvykio aplinkybėmis užfiksuotomis eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 10, 11), iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Automobiliui „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobiliui „ Opel Vektra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinės kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. K. kraujyje, paimtame 2016-04-11, 00.50 val. rasta 2,61 promilės alkoholio (b.l. 40), specialisto paaiškinimu, iš kurio nustatyta, kad V. B. įvykio metu padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 19) , kitais byloje surinktais duomenimis, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir iš kurių matyti, kad eismo įvykis kilo dėl E. K. kaltės.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus neturi pagrindo netikėti teisme apklaustų nukentėjusios, liudytojų, policijos pareigūnų paaiškinimais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms, kurios papildė viena kitas ir neprieštaravo tarpusavyje bei byloje surinktiems duomenims. E. K. parodymus, kad automobilio jis nevairavo, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. E. K. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas V. B. tiek tyrimo metu , tiek apklausiamas teisme kategoriškai teigė, kad autoįvykį sukėlusį automobilį „ Peugeot 607“ v/n (duomenys neskelbtini) vairavo jam iš matymo pažįstamas E. K., nurodė aplinkybes, kurioms esant jie susipažino. Nukentėjusioji V. B. taip pat parodė, kad jos brolis iškart atpažino automobilį vairavusį asmenį. Tai, kad E. K. stengiasi išvengti atsakomybės patvirtina ir tas faktas , kad po įvykio atbėgę K. pažįstami jo automobilį patraukė iš įvykio vietos ir pats K. V. B. siūlė nekviesti policijos ir susitarti už 1000 eurų. Byloje nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad liudytojas V. B. galėtų būti suinteresuotas šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes.

E. K. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., kadangi jis, vairuodamas automobilį neblaivus, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė autoįvykį , kurio metu V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.

E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog E. K. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o nustatytas 2,61 promilių neblaivumas daugiau nei penkis kartus viršijo leistiną normą. E. K. praeityje ne kartą baustas už šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b.l. 31-38.). Šiuo atveju, svarbu tai, kad pažeidėjas ne pirmą kartą baudžiamas už vairavimą esant jam neblaiviam, o tai rodo, kad E. K. nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, nėra linkęs laikytis teisės normų, ankstesnės nuobaudos nebuvo pakankamai efektyvios, nes jis ir toliau akivaizdžiai ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, padarė itin šiurkštų tyčinį pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. K. skiriant ATPK 127 str. 3 d.. sankcijoje numatytą baudą, didesnę nei sankcijoje numatytas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir skirti 1250( vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16057538635. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 309 str. 1 d., 313 str. 3 d.).

3) jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).

4) jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.