Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O.E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodo Įstatymo 50 straipsnio 1¹ dalį, pagal kurią Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno technologijos universitetas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 3 d. Sprendimo Nr. 25S236801, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760273095, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, pateikė Departamentui 2023 m. gegužės 27 d. prašymą Nr. 2305-LLGK-3296 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (leidimo laikinai gyventi keitimas) tuo pagrindu, jog yra studentas. Kartu su 2023 m. gegužės 27 d. prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė KTU tarpininkavimo raštą Nr. 20230511-084492, kuriuo KTU prašė pareiškėjui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi 2 metams studijų pagrindu (užsienietis priimtas studijuoti pagal studijų programą (programas)). KTU tarpininkavimo rašte Nr. 20230511-084492 nurodoma, kad pareiškėjo surinktų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus kiekis – 48, ir pateikta papildoma informacija, kad pareiškėjas studijuoja KTU (duomenys neskelbtini) anglų kalba dėstomą vientisųjų studijų programą (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Įsakymas Nr.D0920190153); (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. D0920220134 studentas kartoja kursą, todėl keičiasi numatoma studijų pabaiga; numatoma studijų pabaiga – 2025 m. birželio 30 d.

Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi studijų KTU pagrindu Nr. 760273095 (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas), galiojusį iki 2025 m. gruodžio 30 d.

KTU pateikė Departamentui tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20250903-130436, kuriuo prašė pareiškėjui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi iki (duomenys neskelbtini) studijų pagrindu (užsienietis priimtas studijuoti pagal studijų programą (programas)). KTU tarpininkavimo rašte Nr. 20250903-130436 nurodoma, kad pareiškėjo surinktų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus kiekis – 30; taip pat pateikta papildoma informacija, kad pareiškėjas kartoja kursą, todėl keičiasi numatoma studijų pabaiga – (duomenys neskelbtini).

Universitetas 2025 m. lapkričio 5 d. Departamentui atsakė, kad pareiškėjas per 2023 – 2024 metus surinko 33 kreditus, o 2025 m. lapkričio 6 d. pateikė informaciją, kad pareiškėjas 2022 – 2023 metais surinko 24 kreditus, 2024 – 2025 metais – 30 kreditų.

Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760273095, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 30 d., nes asmuo yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad įvertinus KTU pateiktą informaciją, nustatyta, kad asmuo per pastaruosius vienerius studijų metus surinko 30 kreditų, t. y. asmuo per pastaruosius vienerius studijų metus surinko mažiau nei 40 studijų kreditų, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Paaiškino, kad asmens nurodyta priežastis, dėl kurios surinkta tik tiek studijų kreditų (turėjo (duomenys neskelbtini) problemų), vertinama kritiškai, kadangi asmuo, pas (duomenys neskelbtini) lankėsi (duomenys neskelbtini), o kursą kartoja jau antrą kartą ir jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Sprendime, atsižvelgiant į tai, kad asmuo faktiškai nestudijuoja ir yra nepažangus, studijuoja nuo (duomenys neskelbtini) m, o nuo 2022 m. kartoja kursą, dirba, padaryta išvada, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kad asmuo piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis, ir kad jo tikslas yra ne studijos, o siekis formaliai atitikti UTPĮ nustatytus reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir taip įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

Konkrečius užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato UTPĮ 50 straipsnio 1 dalis. Šioje normoje yra ne tik aptarti bendrieji tokių leidimų panaikinimo pagrindai (pvz., leidimo gavimas apgaulės būdu; grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; nelegalios migracijos grėsmė; kt.), tačiau ir atskirai įtvirtinti specialieji pagrindai, taikomi nustačius, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo išduotas konkretus leidimas laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tokių specialiųjų pagrindų nustatymas nėra savitikslis, o jų taikymas negali būti automatiškas. Kiekvienas toks specialusis leidimo laikinai gyventi pagrindas privalo būti susietas su konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, turi būti individualizuotas, tinkamai pagrįstas (pvz., LVAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2509-520/2025).

Vienas iš tokių specialiųjų pagrindų yra įtvirtintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatant, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių. Vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1¹ dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.

UTPĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatuota, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į KTU (duomenys neskelbtini) vientisųjų studijų programą „(duomenys neskelbtini)“, anglų kalba. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, studijuodamas KTU, 2022 – 2023 metais surinko 24 kreditus, o 2024 – 2025 metais – 30 kreditų. Pareiškėjas šio fakto neginčija, todėl byloje dėl to ginčo nėra.

Teismas pažymi ir tai, kad Migracijos departamentas, vykdydamas UTPĮ 50 straipsnio 1¹ dalį, kreipėsi į Universitetą. Minėta, kad Universitetas Departamentui paaiškino, kad pareiškėjui šiek tiek sunkiau sekasi mokytis, bet jis deda daug pastangų; dėl projektavimo modulių turėjo du kartus kartoti kursą, bet susiėmė ir mokosi. Pareiškėjas Departamentui taip pat pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kursai buvo kartojami dėl streso, kurį tuo metu patyrė; su tuo susiję sunkumai turėjo įtakos pareiškėjo studijoms, todėl nusprendė kreiptis pagalbos į (duomenys neskelbtini); nuo to laiko pareiškėjo savijauta pagerėjo, ir jis galėjo sutelkti dėmesį į studijas, jausdamas motyvaciją ir atsinaujinusį stabilumą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, pareiškėjas skundžiamo Sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, priėmimo metu neatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas buvo surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir Įstatymo 50 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka Departamentas nenustatė pateisinamų priežasčių, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad per paskutinius studijų metus (2024 – 2025 mokslo metais) nesurinko 40 studijų kreditų, nes kartojant ketvirto studijų kurso septintą semestrą objektyviai galėjo iš viso surinkti tik 30 studijų kreditų ((duomenys neskelbtini) “ modulio dalyką pareiškėjas gali studijuoti tik rudens semestre ir tik po to, kai išlaiko modulį „(duomenys neskelbtini)“). Taip pat nurodo, kad ieškodamas priežasčių, dėl kurių neišlaiko studijų modulio „(duomenys neskelbtini) “ (dabartinis pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“), kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus dėl surinktų studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Pareiškėjas 2025 m. spalio 8 d. paaiškinimuose aplinkybių, susijusių su kreipimusi į (duomenys neskelbtini), nesusiejo su esama situacija, o tik abstrakčiai nurodė, kad kursai buvo kartojami dėl streso, kurį tuo metu patyrė; sunkumai turėjo įtakos pareiškėjo studijoms, todėl nusprendė kreiptis pagalbos į (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui lankymosi pas (duomenys neskelbtini) ar kitu metu buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taip pat, kad buvo nustatyta su (duomenys neskelbtini) sveikata susijusių aplinkybių (diagnozių), dėl kurių pareiškėjas negalėjo mokytis. Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas galimai patyrė stresą dėl studijų, taip pat tai, kad lankėsi pas (duomenys neskelbtini), savaime nelaikytina pateisinama priežastimi nesurinkti reikalaujamo kreditų skaičiaus. Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 8 d. paaiškinimuose skunde nurodytų aplinkybių apie objektyvią galimybę per paskutinius studijų metus surinkti tik 30 studijų kreditų, Departamentui nenurodė. Tokių aplinkybių nenurodė ir Universitetas 2025 m. spalio 7 d. Departamentui pateiktame atsakyme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo suteikta galimybė ne tik Universitetui, bet ir pareiškėjui teikti paaiškinimus, todėl pareiškėjas turėjo teisę teikti visus, jo manymu, reikšmingus ir su ginču susijusius įrodymus, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei Universitetas savo paaiškinimuose nepateikė motyvuotų objektyvių pateisinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėjas surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Pareiškėjui ir Universitetui nenurodžius paaiškinimuose tokių aplinkybių, Departamentas pagrįstai ir teisėtai Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas be pateisinamų priežasčių surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus.

Pareiškėjas teigia, kad jam Lietuva yra ne tik valstybė, kurioje jis siekia įgyti magistro išsilavinimą, bet ir jo socialinių interesų centras – pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m., daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus palaiko romantinius santykius su M.S., nuo (duomenys neskelbtini) jie kartu nuomojasi būstą, (duomenys neskelbtini) susižadėjo, o (duomenys neskelbtini) yra numatyta registruoti jų civilinę santuoką. Teismas vertina, kad nurodyti argumentai niekaip nepatvirtina, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad išduodamas leidimas laikinai gyventi atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką pagrindu turi būti siejamas išimtinai su mokymosi tikslo konkrečioje mokymosi įstaigoje įgyvendinimu – t. y. užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo todėl, kad jo pastovus gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas mokymosi tikslams įgyvendinti. Teismas pastebi ir tai, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tai, kad pareiškėjas dirbo, o ne skyrė viso savo dėmesio studijoms, turėdamas sunkumų su jomis, leidžia pagrįstai abejoti jo pagrindiniu buvimo Lietuvoje tikslu. Papildomai šiuo aspektu sutiktina su Departamento atsiliepimo motyvais, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi, nepaisant to, kad 2022 – 2023 studijų metais pareiškėjas kartojo trečiojo kurso penktąjį studijų semestrą, teismas pastebi, kad iš kartu su 2023 m. gegužės 27 d. prašymu pateikto KTU tarpininkavimo rašto Nr. 20230511-084492 matyti, kad Universitetas nurodė, jog pareiškėjo surinktų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus kiekis – 48. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išduodant Leidimą laikinai gyventi, Departamentas neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2022 – 2023 studijų metais buvo surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O.E. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.