Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
1S-447-926/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42117-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
N. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-926/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42117-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. M., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės moksleivio, nedirbančio, nevedusio, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. M. (toliau – N. M.) kaltinamas tuo, kad jis, būdamas nepilnametis, 2019 m. spalio 2 d. apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiais M. B., A. M., D. K. ir L. B., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajam R. V. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, pagrobė svetimą turtą – R. V. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi a2litle“, 150 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą, rudos spalvos piniginę su joje buvusiais dokumentais bei raktų ryšulį, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis N. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019 m. spalio 2 d., 01.05 val.

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam N. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 2 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi kaltinamajam taikomosios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 2 d.

5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi kaltinamajam taikomosios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 31 d.

6. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam taikomosios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 1 d.

7. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam taikomosios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d.

Šalies argumentai

8. Skunde apygardos teismui kaltinamasis N. M. prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

8.1. Kaltinamojo teigimu, būdamas laisvėje jis tinkamai vykdė jam skirtus įpareigojimus, visuomet išėjęs į laisvę grįždavo į tą pačią aplinką, kuri, kaltinamojo teigimu, skatino jo nusikalstamą elgesį. Šiuo metu jis grįžtų gyventi ne į vaikų namus, kur gyveno iki šiol, bet pas savo močiutę, kur turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, su močiute gyvenantis senelis jį apmokytų dirbti ir jis galėtų pradėti dirbti apmokamą darbą. Prašo atkreipti dėmesį, jog jis niekada nesislapstė nuo jo atžvilgiu nagrinėtų baudžiamųjų bylų, į teisiamuosius posėdžius visuomet atvykdavo. Šiuo metu jam jau pakankamai ilgą laiką jam yra taikomas suėmimas, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės vis dar nepradėtas.

9. Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti kaltinamojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

10. Išnagrinėjus teismui pateiktą bylos medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos kaltinamajam neišnykę, todėl suėmimo taikymo terminas pratęstinas. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

11. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, ar pratęsiamas jų taikymo terminas, tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jie iš esmės pripažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodymų patikrinimas vietoje, įvykio vietos filmuota medžiaga, nukentėjusiojo sužalojimą patvirtinantys duomenys iš gydymo įstaigų, teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto ir kiti bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu ar kitų kardomųjų priemonių skyrimu. Skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos terminą), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį, o šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje duomenų, leidžiančių manyti, kad N. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka.

12. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

13. Griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam N. M. taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Abejoti šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančius duomenis, pagrindo nėra.

14. N. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už šio nusikaltimo įvykdymą N. M. gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis yra nevedęs, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu darbo neturėjo, oficialių pajamų – taip pat. Bylos duomenimis, kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą bei mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau, kaip matyti iš pateiktų duomenų, iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, kaltinamasis nuolat bėga, joje geru ir pavyzdingu elgesiu nepasižymi. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokie darbiniai, mokslo ar šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo kaltinamojo slapstymosi, N. M. nagrinėjamu atveju nesieja. Nors kaltinamasis teigia, jog gyventi paleistas į laisvę jis grįš pas savo močiutę, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, dėl močiutės girtavimo ir vaikų nepriežiūros N. M. buvo atsidūręs (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kas sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamojo gyvenamosios vietos pasikeitimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui analizuojamu atveju neturėtų. Duomenų, patvirtinančių, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis pradės dirbti, byloje nėra, o pasikliauti vien tik jo teiginiais apie būsimą darbą, pagrindo nėra.

15. Praeityje kaltinamasis buvo teistas ne kartą, o šiuo metu jam inkriminuojamą veiką galimai įvykdė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes reikalauja vertinti itin atidžiai. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai įtarti, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio jo elgesio padarinys. Įvertinus šias aplinkybes, neabejotina, jog N. M., praeityje teistas ne vieną kartą, tokiu būdu neabejotinai žinodamas teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes, būdamas laisvėje vis tik gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Aukščiau aptartų aplinkybių visumoje neabejotina ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto suėmimo taikymo pagrindu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje išdėstytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas N. M., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą, praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio iki suėmimo neturėjo, jo galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su finansinės naudos siekimu, dėl ko pagrįstai manytina, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Daryti priešingą išvadą atsižvelgiant į kaltinamojo praeitį, aplinkybes, jog jis įvykdė ankstesniais nuosprendžiais teismo jam skirtus įpareigojimus, pagrindo nėra. Akivaizdu, kad buvę kaltinamojo teistumai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto.

17. Tokiu būdu, pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nėra. Ji paliekama nepakeista, kaltinamojo N. M. skundą atmetant. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje galimybės nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutarė:

kaltinamojo N. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė