Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-19 · Administracinė byla Nr. AS-146-326-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
AS-146-326-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės registrų centro Šiaulių, P. D.
Trečiasis asmuo
P. D.
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146–326/2009 Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus(kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centras ir valstybės įmonės registrų centro Šiaulių filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – pareiškėja) 2009 m. vasario 6 d. (pagal pašto spaudą) pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą išregistruoti P. D. individualią įmonę (toliau – Įmonė) iš Juridinių asmenų registro ir įpareigoti Registrų centrą panaikinti šį įrašą. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b. l. 3-4).

Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ apie Įmonės likvidavimą sužinojo 2009 m. sausio 6 d. Pareiškėja teigė, jog ji neprivalėjo domėtis ar Įmonė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kadangi teismo sprendimu civilinėje byloje atsakovui P. D. individualiai įmonei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Įmonė negalėjo būti išregistruota iki teismas išspręs bylą. Teismas minėtoje civilinėje byloje siuntė Įmonės adresu procesinius dokumentus, 2008 m. rugsėjo 22 d. ši byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei teismui, nei AB „Lietuvos draudimas“ informacija apie Įmonės išregistravimą nebuvo pateikta. Ši informacija teismui buvo pateikta tik 2009 m. sausio mėnesį nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme. Įmonės likvidatorius P. D. bei kiti asmenys anksčiau neinformavo nei AB „Lietuvos draudimas“ bei teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, kurioje atsakovas yra P. D. IĮ, kad ši Įmonė yra išregistruota. Informacijos apie Įmonės išregistravimą nepateikė ir antstolis Artūras Bložė, pas kurį yra vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Įmonės turtui. Antstolis 2008 m. liepos 17 d. patvarkymu areštavo Įmonės pinigines lėšas, laikomas banko sąskaitose, apie šias priemones informavo AB „Lietuvos draudimas“.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti jos skundą dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimo išregistruoti Įmonę iš Juridinių asmenų registro panaikinimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. ir 2009 m. kovo 3 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminus pašalinti skundo trūkumus (b. l.36-37,54-55). 2009 m. kovo 16 d. (pagal pašto spaudą) pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Registrų centro Šiaulių filialo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą išregistruoti P. D. individualią įmonę iš Juridinių asmenų registro ir įpareigoti atsakovą panaikinti šį įrašą. Taip pat prašė atnaujinti terminą šiam skundui paduoti (b. l. 57-58).

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepimu į patikslintą pareiškėjos skundą prašė teismo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl prašė neatnaujinti skundo padavimo termino.

Paaiškino, kad Juridinių asmenų registro duomenys, šiame Registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita Registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnis). Registro tvarkytojas apie juridinio asmens įregistravimą, jo duomenų ar informacijos pakeitimo įregistravimą skelbia elektroninės formos leidinyje – Registro tvarkytojo interneto svetainėje (Juridinių asmenų registro nuostatų 163 punktas). Kiekvienas asmuo gali susipažinti su registro duomenimis, informacija ir dokumentais įstatymų ir nuostatų nustatyta tvarka (Juridinių asmenų registro nuostatų 6 punktas).

Atkreipė teismo dėmesį, kad nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. (paskelbimo Juridinių asmenų registre) duomenys apie individualios P. D. įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro tapo vieši. Todėl nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad terminas paduoti skundą dėl 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo turėjo būti skaičiuojamas nuo 2008 m. sausio 6 d. Atsakovės manymu, paskutinė diena apskųsti Įmonės išregistravimą iš Juridinio asmenų registro buvo 2008 m. spalio 8 d. Pažymėjo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriame dirba kvalifikuoti asmenys, išmanantys konkrečias veiklos sritis ir būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, nežiūrint į tai, kad buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, siekdama apginti savo interesus, galėjo pasidomėti ar nuo 2007 metų, kai buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, nėra pasikeitę P. D. individualios įmonės duomenys Juridinių asmenų registre. Pažymi, kad nors pareiškėja teigia, kad apie Įmonės išregistravimą ji sužinojo 2009 m. sausio mėn. 6 d., pirminį skundą teismui ji pateikė tik 2009 m. vasario 9 d. Todėl Registrų centro Šiaulių filialo manymu nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja, būdama pakankami atidi ir rūpestinga, siekdama tinkamai ginti savo interesus, negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių per penkis mėnesius pateikti skundo teismui dėl Įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Atsiliepimas

Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodė, iš esmės analogiškus argumentus ir prašė teismo pripažinti, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir neatnaujinti šio termino.

II.

2009 m. kovo 27 d. nutartimi (b.l.67-70,84) Šiaulių apygardos administracinis teismas atmetė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą priimti atsisakė.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2009 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Registrų centro sprendimą išregistruoti P. D. individualią įmonę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti skundą bei nurodė, kad skundas turi būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos kreipimasis į teismą, kuriam byla yra neteisminga, yra jos valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Pažymėjo, kad klaidingas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų suvokimas negali būti pripažįstamas svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi.

Teismas atkreipė dėmes į tai, jog kiekvienas asmuo gali susipažinti su Juridinių asmenų registro duomenims, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinės bylos ieškovė dėl žalos atlyginimo iš atsakovių UAB „Resota“ ir P. D. individualios įmonės, būdama suinteresuota savo interesais, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą aktyviai domėtis atsakovės P. D. įmonės teisine padėtimi. Pažymėjo, jog pareiškėja į teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Registrų centro Šiaulių filialo sprendimo išregistruoti P. D. individualią įmonę iš Juridinių asmenų registro panaikinimo pareiškėja nenurodė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, kad įgyvendindama savo procesines teises buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga.

III.

2009 m. balandžio 7 d. pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas negavus iš Registrų centro informacijos ir dokumentų dėl Įmonės išregistravimo.Vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu, informacija pateikiama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o skundas turi būti pateikiamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išreikalavus informaciją iš Registrų centro paaiškėjo, kad sprendimą dėl Įmonės išregistravimo priėmė Registrų centro Šiaulių filialas.

2. Apie sprendimą išregistruoti Įmonę iš Juridinių asmenų registro AB „Lietuvos draudimas" sužinojo 2009 m. sausio 6 d. Skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktas per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie įmonės išregistravimą dienos.

2009 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo išsiųsti papildomi dokumentai, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas grąžino AB „Lietuvos draudimas" (anksčiau bylos dokumentai nebuvo grąžinti, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl atsisakymo priimti skundą įsiteisėjo 2009 m. vasario 9 d.)

3. Mano, kad sprendimas išregistruoti juridinį asmenį nėra teisės aktas, apie kurį turėtų būti žinoma visiems asmenims. AB „Lietuvos draudimas" neprivalėjo domėtis, ar P. D. IĮ nėra išregistruota, kadangi ši Įmonė iki civilinės bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimo pabaigos negalėjo būti išregistruota.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjos prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo – atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 34 straipsnis), o atmetęs prašymą dėl termino atnaujinimo, atsisakė priimti skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Todėl sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo yra svarbu nustatyti, ar administracinis aktas, kurio apskundimo terminą pareiškėjas praleido, turėjo būti jam įteiktas, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisinių gynimo.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, skunde (prašyme) turi būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat nustato, jog teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kurioms pagrįsti privalo būti pateikti atitinkami įrodymai. Iš šių teisės normų turinio darytina išvada, jog pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą su skundu (prašymu), privalo įrodyti, kada jam tapo žinoma apie galimai jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantį skundžiamą aktą (veiksmą).

Pareiškėja skundžia Registrų centro Šiaulių filialo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą išregistruoti P. D. individualią įmonę iš Juridinių asmenų registro. Šis sprendimas buvo priimtas išsprendus Įmonės likvidatoriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. prašymą (b.l.42-43).

Juridinių asmenų registro 4 straipsnis nustato, kad Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo gali susipažinti su registro duomenimis, informacija ir dokumentais įstatymų ir nuostatų nustatyta tvarka (Juridinių asmenų registro nuostatų 6 punktas). Šios įstatymo nuostatos detalizuotos Juridinių asmenų registro nuostatų (nagrinėjamu atveju aktuali Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr.666 redakcija) XI skyriuje „Registro duomenų skelbimas“ (163-167 punktai). Nuostatai numato, kad Registro tvarkytojas apie juridinio asmens įregistravimą, jo duomenų ar informacijos pakeitimo įregistravimą, taip pat užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo įregistravimą, jų duomenų ar informacijos pakeitimų įregistravimą skelbia elektroninės formos oficialiame leidinyje – Registro tvarkytojo interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Nuostatų 163,166,167 punktai). Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 158 punktą, Registro duomenys, dokumentų kopijos ir informacija teikiami šiais būdais: perduodama automatiniu būdu; išduodamos pažymos; teikiami Registro išrašai, informacija, duomenys, dokumentų kopijos Registro duomenų gavėjo pasirinkimu – raštu, elektroniniu paštu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis; pagal gavėjo pateiktą prašymą išduodami specialiomis aplikacijomis suformuoti Registro duomenų ar informacijos išrašai; atliekami vienkartiniai duomenų ar informacijos apibendrinimai, analizė ar įvairūs statistiniai skaičiavimai pagal gavėjo prašymą. Aptariamų Nuostatų 159 punktas nustato, kad kiekvienas asmuo, nurodęs Registro tvarkytojui juridinio asmens kodą ar juridinio asmens pavadinimą, turi teisę nedelsiant nemokamai gauti žodžiu ir internetu duomenis apie juridinio asmens pavadinimą, kodą, teisinę formą, buveinę (adresą), teisinį statusą, apribotą juridinio asmens veiklą ir išregistravimo datą. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, jam reikalingą informaciją iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo gali gauti nustatyta tvarka nedelsiant ir nemokamai. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nagrinėjamu atveju neturėjo teisės aktais nustatytos pareigos pranešti pareiškėjui apie 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, tuo labiau – įteikti šį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas informaciją teikia remdamasis minėtais specialiaisiais teisės aktais, o ne pareiškėjo atskirajame skunde nurodytu Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste, t.y. sprendžiant, ar pareiškėja skundo administraciniam teismui padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, aplinkybės, jog skundžiamas Registro tvarkytojo sprendimas buvo priimtas esant atitinkamoms bendrosios kompetencijos teismo nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje (CPK 144-152 straipsniai) yra reikšmingos ir į jas atsižvelgtina tik tuo aspektu, kad jos patvirtina, jog pareiškėja nuo 2007 m. liepos mėnesio (ieškinio pateikimo Šiaulių apygardos teismui dėl žalos priteisimo iš atsakovo P. D. individualią įmonės) turėjo pagrindą ir motyvų domėtis šios Įmonės teisine padėtimi, nes pati prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas savo nutartimis patenkino ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 2007 m. liepos 25 d. nutartimi teismas įpareigojo Registrų centrą netenkinti P. D. individualios įmonės likvidatoriaus prašymo likviduoti įmonę iki civilinės bylos išnagrinėjimo (civ. byla Nr.2-430-71/2007, b.l. 17-18), 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė sustabdyti šios Įmonės likvidavimo procesą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2-430-372/2007 (b.l.13-14). Iš 2007 m. spalio 30 d. nutarties matyti, kad šia nutartimi teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš naujo - 2007 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė sustabdyti P. D. individualios įmonės likvidavimo procesą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2-430-372/2007, nes pirmiau paskirtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos (b.l.15-16). 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį P. D. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo atmetė. Sprendime nurodyta, kad įsiteisėjus šiam sprendimui, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (b.l.20-23). Šis Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka (b.l.19). Aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas savo procesinius sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Įmonės likvidavimu, ne kartą keitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, pasinaudodama pirmiau aptartais Juridinių asmenų registro nuostatų punktais, ne tik galėjo, bet būdama atidi ir rūpestinga savo interesų gynėja, turėjo nuolat domėtis, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimai dėl P. D. individualios įmonės atitinka teismo priimtus procesinius sprendimus, ypač po 2008 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo priėmimo, kadangi Juridinių asmenų registro tvarkytojas nėra minimos civilinės bylos šalis. Todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjai turėjo būti itin svarbu žinoti, ar Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavo informaciją apie tai, jog 2008 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui, nes šiame sprendime nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos tik šiam sprendimui įsiteisėjus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji iki 2009 m. sausio mėnesio 7 d. (iš pareiškėjos užklausos Registro centro Šiaulių filialui Nr.3.5-09-23 turinio matyti, kad šioje užklausoje yra rašymo apsirikimas nurodant jos datą – 2008 m. sausio 7 d., b.l.28) atliko kokius nors veiksmus, siekdama išsiaiškinti, ar nėra apsikeitusi P. D. individualios įmonės teisinę padėtis Juridinių asmenų registre. Svarbiomis priežastimis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymų suteikta teise. Tuo tarpu pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji apie Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą sužinojo tik 2009 m. sausio 6 d. dėl pirmiau aptartų aplinkybių vertintina kaip jos pačios nerūpestingumas, t.y. subjektyvi priežastis, priklausiusi jos valios, todėl negali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundo padavimas ne tam administraciniam teismui (nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių) galėtų būti vienareikšmiai vertinamas tik kaip subjektyvi termino praleidimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju ši aplinkybė turi būti vertinama individualiai (atsižvelgiama į keliamo ginčo sudėtingumą, teismų praktikos ginčo klausimu buvimą ar nebuvimą, kt.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu teismas pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo atmeta, skundą (prašymą) priimti atsisakoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad atnaujinti skundo padavimo terminą nėra pagrindo, ta pačia nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pagrįstai ir teisėtai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius