Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

VISMANTĖ VARABAUSKAITĖ, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), , Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvena (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. V. 2016 metų vasario 6 dieną, apie 23.42 val., J. T. gatvėje, ties namu Nr. 42, Panevėžyje, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, nes teisės vairuoti nėra įgijusi, vairuodama automobilį “Opel Tigra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 129 punktų reikalavimus– būdama apsvaigusi nuo alkoholio-jai nustatytas 1,23 promilių girtumas, viršydama gyvenvietėje leistiną maksimalų važiavimo greitį ir mieste važiuodama ne mažesniu kaip 70 km/h greičiu, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, dėl neatidumo laiku nepastebėjo dešinėje J. T. gatvės pusėje stovinčių automobilių, siekdama išvengti atsitrenkimo į juos, darė staigų manevrą į kairę pusę, ko pasekoje automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į gatvės bortelį, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Tigra“ keleivės K. K. sveikata-jai nustatyti odos nubrozdinimai veido srityje, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje, dešinės pusės kryžkaulio lūžis, dešinės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, dešinio žandinio ančio sienelės lūžis.

Kaltinamoji V. V. kalta, padariusi nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiąją pažinojo apie du, tris mėnesius. Iš vakaro su nukentėjusiąja baliavojo pas Jogailę, grįžo namo. Kitą dieną jai paskambino K. K.. Ji buvo namuose su draugu M.. Buvo negera, K. pakvietė atvažiuoti pas ją atsipagirioti. Ji K. pasakė, kad yra su draugu. K. pakvietė atvažiuoti abu. Ji nuvažiavo iki parduotuvės „Vasaris“, nupirko butelį, kelias skardines alaus. Važiavo su automobiliu Opel Tigra, kuris priklauso jai. Vairavimo teisių neturėjo. Nuėjo pas K. K., išgėrė visi. Jos gėrė alų, o vyrai-brendį. Alaus išgėrė keletą skardinių. Pritruko gėrimų, nuėjo su K. iki parduotuvės ir dar nusipirko. Grįžę toliau baliavojo. Nebeturėjo cigarečių. Ji pasisiūlė K. palydėti iki parduotuvės. K. sutiko. Draugas M. jai padavė „flešiuką“, kad pasileistų muziką. Įsėdo į mašiną, K. paleido kažkokią tai dainą, važiavo iki naktinės parduotuvės. Nežinojo kaip iki jos nuvažiuoti, K. jai rode kelią. Nusipirko cigarečių, grįžo atgal. K. paleido muziką, važiuodamos dar gėrė. Važiuojant ji pasižiūrėjo į K., K. pasakė važiuoti atsargiai, nes mašina. Mašina stovėjo, ji jos nenorėjo kliudyti, suko į kairę pusę, užšoko ant bortelio, trenkėsi į stulpą. Greitis buvo apie 70 km/h. Nesuvaldė automobilio, buvo plikledis, slidu. Labai gailisi, K. atsiprašo. Bandė išlipti, paklausė K. ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad jai labai skauda. Dar ten būdama, ji pradėjo atsiprašinėti. K. pasakė, kad viskas gerai. Atsimena kaip vyras su šunimi iškvietė policiją, greitąją. Ją policininkai nuvedė iki greitosios, o K. ištraukė ugniagesiai. Abi kartu buvo ligoninės priėmimo skyriuje. Ją pirmą atvežė, vėliau atvežė K.. Ji jos atsiprašė gal dešimt kartų, dar vienoje palatoje kartu gulėjo. Jos mama joms abiems nešdavo valgyti, atnešdavo žurnalų. Atrodo sutarė, kad viskas bus gerai, jog viską išspręs draugiškai. Bet gavosi taip, kaip gavosi. Įvykio metu jos automobilis buvo nedraustas. Blogai vertina savo poelgį. Dabar neturi automobilio ir jo nereikia, daugiau tikrai taip nesielgs, dabar mokosi. Daugiau tokių cirkų nebebus. Gyvena su globėja D. K. ir jos vyru. Ją jie augina nuo 4 mėnesių. Per vasarą dirbo, iki 18 metų mama gaudavo už ją po 150 eurų, dabar mokosi, vėl gaus po 150 eurų. Kiek galės, tiek mokės kiekvieną mėnesį nukentėjusiajai. Yra lankiusi vairavimo kursus, laikė teises, kai buvo 17 metų, bet „Regitroje“ neišlaikė, išvažiavo dirbti į užsienį. Grįžo iš Anglijos 2015 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, užsidirbusi pinigų. Užsiregistravo „Regitroje“, kad pabaigti laikyti teises, nes buvo mokyklinius egzaminus išsilaikiusi. Pinigų turėjo, todėl nusipirko anksčiau mašiną. Iš pradžių tėtis važinėjo su jos mašina. Po to ji pasiėmė. Globėja net nežinojo, kad ji nusipirko mašiną. Vėliau ji pasakė, kad tėtei nupirko. Dar pasakė, kai išsilaikys teises, tada ji važinės. Tėčio mašina buvo sudegusi, ji norėjo jam padovanoti. 2016 metų sausio mėnesį jau buvo bausta už vairavimą be teisių. Rakteliai būdavo padėti stalčiuje. Bauda nesumokėta. Buvo bausta už girtavimą. Buvo kaime, ten susimušė du žmonės, ji buvo kaip liudininkė, bet ir jai davė pusti į alkotesterį. Mamai nesakė, kad važiuoja į kaimą baliavoti, tuo metu nuslėpė, nesakė, kad vairuoja be teisių. Administracinę baudą galvoja sumokėti dalimis. Dažnai negeria. Iki teismo neatlygino nei kiek žalos, bandė tartis, bet nesusitarė. Dabar gal sutiktų nukentėjusiajai sumokėti 1000 eurų. Žino, dėl ko pareikštas ieškinys, jį skaitė. Dėl to, kad išgėrusi važiavo cigarečių. Abi nutarė važiuoti cigarečių. Buvo pokalbis žinutėmis, telefonu, nukentėjusioji parašė, kad jai reikia tiek ir tiek pinigų. Gulėjo vienoje palatoje su K., bendravo labai gražiai. Ji jos atsiprašė gal 10 kartų. Sutarė, kad sumokės jai 3000 eurų. Po to, kai išėjo iš ligoninės, K. nepaskambino gal savaitę, o paskui, kai paskambino, K. pasakė, jog kitą dieną jai reikia 500 eurų. Ji tiek pinigų neturėjo. Ji buvo taip pat sužalota, jai buvo lūžęs gaktikaulis. Išvadas padarė, po įvykio alkoholio nebevartoja. Su nukentėjusiąja dabar nėra jokių ryšių, susipyko. Po to įvykio nebuvo bausta už alkoholio vartojimą. Nėra daugiau jokių ikiteisminių tyrimų pradėtų jos atžvilgiu. Gyvena pas motiną, jos klauso.

Be kaltinamosios V. V. visiško prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji K. K. parodė, kad kaltinamąją iki įvykio pažinojo apie pusantro-du mėnesius. Telefonu susitarė susitikti su V.. V. atvažiavo kartu su draugu M. į svečius. Atsivežė alkoholinių gėrimų-alaus, brendžio. Susėdo visi prie stalo. Neužfiksavo kas, kiek, ko gėrė. Po 23.00 valandos su V. išėjo parūkyti į balkoną. Ji pasakė, kad baigėsi jos cigaretės. Ji paklausė, ar gali ją palydėti nusipirkti. Pasakė, kad nėra būtino reikalo, nes pas ją yra dar trys pakeliai. Bet ji buvo užsispyrusi ir prašė, kad važiuotų kartu. Ėjo link mašinos. Manė, kad ji gali vairuoti. Jos išvažiavo. V. labai greitai važiavo, o ji prašė važiuoti lėčiau. Nusipirko cigarečių naktinėje parduotuvėje, apsisuko, važiavo atgal. Ji važiavo labai greitai, pamatė, kad mašinos priekyje stovi, suriko, tada V. suko vairą į kairę pusę, buvo slydimas ir trenkėsi į stulpą. Paskui viskas buvo kaip per miglą. Matė kažkokį vyrą su šunimi. Nelabai suprato kas darėsi. Paskui labai skaudėjo, per veidą bėgo kraujas, visur sumušta buvo. Ją išlaisvino ugniagesiai iš automobilio. Jas paguldė į vieną palatą su V.. Gulėjo kartu gal tris paras. Ji niekada nėra atsiprašiusi jos, kai gulėjo ligoninėje. Reiškia civilinį ieškinį. Prašo 5100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Po avarijos liko trumpesnė koja, skausmai kryžkaulio, nugaros srityje, bijo garsų, mašinų, su draugais ribotas bendravimas. Po ligoninės bandė kažkiek bendrauti su V., bet ji pasakė, kad teisme išsiaiškins. Tą vakarą, kai V. su draugu atvažiavo pas ją, jai V. pasirodė įtartina, ji keistai bendravo, atrodė, kad ji jau prieš tai buvo išgėrusi. Ką V. gėrė prie stalo, ji neužfiksavo, dar buvo energetinio gėrimo. Ji nebuvo tikra, ar V. išgėrusi, todėl ir važiavo su ja. Ji nežinojo, ar V. turi vairuotojo pažymėjimą. Manė, kad ji gali vairuoti. Jas su V. siejo draugystė, stengėsi būti draugėmis, bendrauti. Ligoninėje ji gulėjo 17 dienų. Iki sužalojimo dirbo glazūruotoja. 111 dienų nedirbo po sužalojimo. Dabar dirba toje pačioje įmonėje, tą patį darbą, tik dirba lėčiau. Sunku kelti koją, sunkiau pritūpti. Koja tapo trumpesnė 1 cm. Visą gyvenimą turės nešioti padelį. Tas padų dėvėjimas sukelia nepatogumų, jei jo neįsidės, tada iškrips stuburas. Su kaltinamąja dėl žalos atlyginimo bandė tartis. Buvo tai po avarijos. Ji pasakė V., kad atlygintų žalą. V. atsakė, jog ji turi už butą sumokėti jai 100 eurų. Ji nežino kodėl V. sako, jog ji prašė 3000 eurų, ji to neatsimena. Kaltinamosios mama buvo vieną kartą atnešusi į ligoninę cepelinų ir žurnalų. Su V. sutarė, kad kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Ji pasakė, kad sumokės 100 eurų už butą, kur ji gyvena. Neprimena, ar V.i rašė žinutes, ar kalbėjo telefonu apie žalos atlyginimą. Ji pradėjo tą pokalbį. Paprašė jos pinigų, sumos nenurodė. V. pasakė ko iš jos nori, pasiūlė sumokėti 100 eurų už butą. Nesusitarė. Apie 3000 eurų sumą kalbos nebuvo. Tik šiandien išgirdo atsiprašymą. Ji net nesisveikina, nusisuka praeidama. Ji už V. yra vyresnė, jai 27 metai. Tą vakarą ji vartojo alkoholį, gėrė, buvo du vyrai, trys moterys. V. atvažiuoti ji pakvietė. Ji atvažiavo su savo draugu M., kurio pavardės nežino. Dar buvo trys pakeliai cigarečių namuose, jie buvo jos su draugu, bet V. norėjo vis tiek važiuoti. Ji važiavo su V., manė, kad ji bus atsakingesnė, galvojo, jog ji persigalvos. Pažįsta V. tikrą mamą. Su ja bendravo. Pažįsta V. vieną seserį. Su V. kartu iki įvykio važiavo gal tris kartus. Ji galvojo, kad V. turi teises, jog ji gali vairuoti. Automobilyje, kai važiavo, grojo muzika, neįvardintų, jog šoko. Įjungė muziką, tada važiavo, V. lėkė, o ji sakė važiuoti lėčiau. Ėmė „flešą“, nes jai jį davė. Tame „fleše“ galėjo būti daug kas, galėjo būti ir filmų. Ji pripūtė 0.82 promiles. Bandė atkalbėti V., jog nevažiuotų, bet kartu važiavo ir ji. Važiuojant gėrė alų. Ar išeidamos pasiėmė po skardinę alaus, neatsimena. Ji galvojo, kad V. pasiėmė energetinį gėrimą. Pasakyti tiesą yra nepatogu, gėda, sutinka.

Iš 2016-04-07 Panevėžio apskrities VPK administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 75-76) matyti, kad V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 123 str. 5 d. už tai, kad 2016 m. vasario 6 d., Panevėžyje, J. T. gatvėje, vairavo automobilį „Opel Tigra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano (b.l. 4-9) matyti, kad automobilis „Opel Tigra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nuvažiavęs nuo kelio ant pietrytinio J. T. gatvės šaligatvio, stovi priekine dalimi į vakarų pusę. Nuo automobilio galinio dešinės pusės rato iki J. T. g. pietrytinio krašto 2 m, nuo dešinės pusės priekinio rato iki to paties gatvės krašto 0,5 m, nuo automobilio galinio dešinės pusės rato iki J. T. gatvės pastato Nr. 42 pietvakarės sienos ištisinės 2,5 m. Automobilis „Opel Tigra“ dešiniu šonu atsitrenkęs į elektros stulpą. Oro sąlygos – tamsus paros metas, įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas, kelio dangos būklė–šlapia.

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo (b.l. 11-14) matyti, kad automobilio „Opel Tigra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suskaldytas priekinis stiklas, deformuotas dešinės pusės slenkstis, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, stogas, prakiurusios priekinės padangos, sulaužyti abu priekinio stiklo valytuvai, išsiskleidusios oro pagalvės.

Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 44-47) matyti, kad automobilio „Opel Tigra“ stipriai apgadinta automobilio dešinė pusė, kuri nuo smūgio sustumta į vidinę pusę, dešinėje pusėje deformuotas priekinis sparnas, įlenktas slenkstis, deformuotas priekinis statramstis, atliekant gelbėjimo darbus, nupjautos priekinės durys, deformuotas variklio dangtis, sudužęs ir iškritęs priekinis stiklas, deformuotas stogas priekinėje dalyje, prakirstos priekinės dešinės ir kairės pusės rato padangos, iššovusios salono oro pagalvės, apgadinti variklio skyriaus mechanizmai.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 338/2016(05) (b.l. 35-36) matyti, kad K. K. nustatyti odos nubrozdinimai veido srityje, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje, dešinės pusės kryžkaulio lūžis, dešinės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, dešinio žandinio ančio sienelės lūžis-sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1006/2016(01) (b.l. 31) matyti, kad V. V. kraujyje rasta 1,23 promilės etilo alkoholio.

K. K. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 16/3496 įrašo (b.l. 32-33) matyti, kad alkoholio prietaiso parodymai yra 0,85 promilės.

Iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ rašto Nr. 01-1-06124-16 (b.l. 51) matyti, kad AB ESO dėl sugadintos oro linijos atramos civilinio ieškinio nereikš.

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties pažymos „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ (b.l. 53) matyti, kad 2016 m. vasario 6 d., 19.00-00.00 val., buvo silpna rūkana, 22.55-23.13 val., buvo silpna dulksna.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro informacijos (b.l. 20) matyti, kad automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-02-06 nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2016-09-12 rašto Nr. S-9200-(4.11.) b.l. (158-159) matyti, jogdraudikų biuras K. K. atlygino 2900 Eur neturtinės ir 354.20 Eur turtinės žalos.

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji V. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d., kuri įrodyta.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareišktas 927.02 Eur civilinis ieškinys už K. K. suteiktas gydymo paslaugas tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios V. V..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. K. byloje pareiškė 5100 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos. Padarytą žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl po avarijos patirtų sužalojimų buvo nedarbinga 111 dienų, 17 dienų gulėjo ligoninėje, persirgo plaučių uždegimu, ilgai negalėjo vaikščioti, vėliau vaikščiojo su vaikštyne ir ramentais, nuo 2016-03-29 iki 2016-04-18 buvo taikytas reabilitacinis gydymas Likėnų sanatorijoje. Po įvykio ilgai jautė galvos, kojų, nugaros, pilvo skausmą, sunku dirbti, turi daryti pertraukas, dėl traumos koja tapo trumpesnė 1 cm, dėl to patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, dikomfortą.

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata–asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata–natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama, siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai–tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės–tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Jeigu pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine, ar netyčine veika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Šioje byloje nukentėjusiajai padaryta žala jos asmens sveikatai, jos sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Teismas, vertindamas kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į žalą, padarytą nukentėjusiojo asmens psichinei sveikatai. Nukentėjusioji po įvykio tapo nervinga, blogai miegojo.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo ir į tai, kad juo dėl jos galėjo kilti ir daug sunkesni padariniai ir kaltinamoji tai turėjo suprasti, kaltinamoji nedirba, mokosi, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies bei priteisiamas iš kaltinamosios V. V. nukentėjusiajai K. K., kadangi draudikų biuras atlygino nukentėjusiajai 2900 Eur dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinanti apllinkybė yra tai, jog ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji V. V. padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padariusi nusikalstamą veiką, įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tad yra visi įstatymo numatyti pagrindai atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti (LR BK 40 str.). Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes, jos veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, laiduotoja skirtina kaltinamosios globėja D. K.. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

VISMANTĘ VARABAUSKAITĘ nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 281 str. 2 d., atleisti pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Laiduotoja paskirti D. K., nustatant laidavimo terminą dvejiems metams.

Išaiškinti V. V., jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Be to, jeigu būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo, apie tai pranešant teismui.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Priteisti iš V.s V. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, į.k. 191351679, a.s. LT217300010002484333, AB “Swedbank”, banko kodas 73000, 927.02 Eur už K. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš V. V. K. K. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. V. 6.20 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą šiame teisme.