Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1243-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
2A-1243-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02933-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Insita“
Atsakovas
UAB „Palangos valda“
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1243-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02933-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8., 114., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Laima Gerasičkinienė ir Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Insita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Insita“ ieškinį atsakovui UAB „Palangos valda“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja L. D.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB Insita“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam iš atsakovo UAB „Palangos valda“ priteisti 11 300 Lt skolos už tarpininkavimo paslaugas. Nurodė, kad 2009-04-27 jis ir atsakovas pasirašė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jis atsakovui suteikė paslaugų už 11 300 Lt. 2009-07-09 jis atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią atsakovas turėjo apmokėti per vieną dieną, tačiau atsakovas už paslaugas nesumokėjo.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui UAB „Insita“ iš atsakovo UAB „Palangos valda“ priteisė 11 300 Lt skolos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Palangos valda“ pateikė prieštaravimus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesuteikė jam paslaugų pagal sudarytą tarpininkavimo sutartį, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti sutartyje numatytą atlyginimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog patalpų pirkėją – D. R. D. įmonę, surado būtent ieškovas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą panaikino, ieškovo UAB „Insita“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2009-04-27 tarp UAB „Palangos valda“ ir UAB „Insita“ buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Palangos valda“ pavedė, o tarpininkas – UAB „Insita“ įsipareigojo parduoti užsakovui priklausančią patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo parduoti patalpą už ne mažiau kaip 328 000 Lt, surasti pirkėją per dvi savaites, kad tarpininkui neįvykdžius įsipareigojimų nustatytu laiku, sutartis bus nutraukiama. 2009-05-15 UAB „Palangos valda“ pardavė, o (duomenys neskelbtini) įmonė nupirko poilsio paskirties negyvenamąją patalpą – poilsio apartamentus nuo 2-17 iki 2-20, esančius (duomenys neskelbtini), už 328 000 Lt, 2009-07-24 patalpos ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktu turtas perduotas (duomenys neskelbtini) įmonei. Teismas taip pat nustatė, jog 2009-05-11 UAB „Palangos valda“ sudarė tarpininkavimo sutartį su L. D. dėl tarpininkavimo parduodant poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009-04-27 sutartimi ieškovas įsipareigojo surasti pirkėją poilsio patalpoms Palangoje, kuriam atsakovas galėtų parduoti poilsio patalpas, o atsakovas įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą, t. y. kad šalys susitarė tiek dėl paslaugų teikimo, tiek dėl rezultato – buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo už 328 000 Lt per dvi savaites, sprendė, jog ieškovo pateiktas 2009-05-15 pirkimo pardavimo sutarties projektas nepripažintinas sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi pagal teismų praktiką būtinas pirkimo-pardavimo sutarties elementas yra suderinta šalių valia, pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, atlygis numatytas būtent už galutinio tikslo pasiekimą, todėl tik tarpininkavimo sutarties sąlygų įvykdymas yra pagrindas reikalauti šalių sutarto atlyginimo. Teismas, remdamasis tuo, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant –pagrindinę) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kad tarp šalių sudarytos sutarties įvykdymas turėtų būti laikomas sutartimi sulygto rezultato pasiekimas, o būtent, turto preliminarios ar pirkimo pardavimo sutarties sudarymas ir apmokėjimas už perkamą turtą (sutarties 3.2. p., 3.3. p.), įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ne ieškovas, o trečiasis asmuo surado pirkėją minėtoms patalpoms Palangoje. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog atsakovui neatsirado pareiga mokėti ieškovui už paslaugas, kurių ieškovas jam nesuteikė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Insita“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė CK 6.193 str. taisykles dėl sutarčių aiškinimo. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jis apie tai, kad surastas pirkėjas, atsakovą informavo vos po dviejų dienų po tarpininkavimo sutarties pasirašymo, atsakovas su patalpų pirkėju sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notaras patvirtino jo atsakovui pateiktą sutarties projektą, bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog patalpų pirkėjas už perkamas patalpas atsiskaitė). Atsižvelgiant į tai, kaip atsakovas aiškina sutarties tekstą (su šiuo pirkėju atsakovas sudarė patalpos prikimo-pardavimo sutartį už ne mažesnę kaip 328 000 Lt kainą), o tai atitinka ir jo išreikštą valią šiuo klausimu, teismas, pažeisdamas sutarties aiškinimo taisykles, nepagrįstai traktavo, jog patalpų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti jis su pirkėju ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad paslaugas suteikė ne jis, o trečiasis asmuo. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų, nes jis ieškinyje nurodė, jog, vykdydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovo, paslaugas suteikė, analogiškus paaiškinimus jo atstovas ir jo kviesti liudytojai davė teismo posėdžio metu. Teismo sprendime neužtenka apsiriboti vien tik mechaniniu įrodymų išvardijimu, motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi būti pateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę, iš šios sprendimo dalies turi būti aišku, kodėl vienas ginčui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas- nenustatytomis, o tai leidžia nustatyti, ar teismas tinkamai kvalifikavo ginčo santykį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo reikalavimą, netinkamai vykdė šią pareigą. Teismas nors sprendime ir paminėjo jo pateiktą 2009-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties projektą, tačiau jo nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio tai, kad paslaugas atsakovui suteikė jis, sutarties projektas, kurį jis pateikė atsakovui ir kuris vėliau notaro buvo patvirtintas. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikė nesąžiningai jo atžvilgiu, o teismas, atmesdamas ieškinį, gynė nesąžiningos šalies interesus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Palangos valda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirkėją D. R. D. sudaro L. D., su ja jis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, jis tarpininkavimo sutarties pagrindu sumokėjo L. D. atlyginimą už tinkamai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Kadangi tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens su juo sudarytose tarpininkavimo sutartyse tinkamas paslaugų suteikimas yra siejamas su rezultato pasiekimu- pirkėjo suradimu, su kuriuo vėliau būtų sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl fakto, kurio iš dviejų tarpininkų iniciatyva buvo surastas pirkėjas jo nekilnojamajam turtui. Teismas sprendime pasisakė, kad paslaugų suteikimo faktą, kaip sudėtinį juridinį faktą, galima konstatuoti tik konstatavus, kad ieškovas iki 2009-05-11 surado patalpų pirkėją ir su šiuo pirkėju jis (atsakovas) sudarė patalpos pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. teismas tinkamo tarpininkavimo paslaugų suteikimo faktą ir pareigos jam atlyginti už šias suteiktas paslaugas atsiradimą siejo su pirkėjo atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui suradimu iki 2009-05-09 ir vėlesniu pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo surasto pirkėjo ir jo sudarymu. Teismas sprendime nepasisakė dėl tariamos iš tarpininkavimo sutarties kylančios ieškovo pareigos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju. Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde pripažino, kad tarpininkavimo sutarties tikslas buvo tarpininkavimo paslaugų suteikimas, kurių pagrindu būtų sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas sprendime pasisakė, kad paslaugos pagal tarpininkavimo sutartį būtų laikomos tinkamai suteiktomis ir jam atsirastų pareiga už jas sumokėti atlyginimą, kai jis sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju. Vertindamas bylos esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kuria pirkėjai buvo parduotas jo nekilnojamasis daiktas, buvo L. D. veiklos ir pastangų rezultatas, todėl pripažino, kad L. D., o ne ieškovas tinkamai sukeikė jam tarpininkavimo paslaugas. Kadangi ieškovo pateikiamas tarpininkavimo sutarties aiškinimas iš esmės atitinka sutarties aiškinimą, kurį pateikė teismas, ieškovui nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad liudytojų parodymai buvo analizuojami ir buvo pateiktas šių įrodymų vertinimas, teismas pripažino, kad jie nepagrindžia, jog nekilnojamojo turto pirkėjas buvo surastas būtent ieškovo veiksmais. Teismas pagrįstai nelaikė tinkamu įrodymu ieškovo į bylą pateikto 2009-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties projekto, nes šis projektas nepatvirtino ieškovo tarpininkavimo paslaugų suteikimo fakto. Pats faktas, kad ieškovas turėjo šios sutarties projektą, nepatvirtina teiginio, kad pirkėja buvo surasta ieškovo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis tinkamai suteikė jam (atsakovui) tarpininkavimo paslaugas bei kad pirkėja atsakovo nekilnojamajam turtui buvo surasta ieškovo iniciatyva. Ieškovas neįrodė jo ir trečiojo asmens nesąžiningumo, t. y. nepaneigė sąžiningumo prezumpcijos, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Insita“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį dėl 11 300 Lt skolos priteisimo pagal 2009-04-27 ieškovo ir atsakovo sudarytą tarpininkavimo sutartį. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-04-27 ieškovas ir atsakovas sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip už 328 000 Lt, surasti pirkėją per dvi savaites (sutarties 1 p., 3 p.) (b. l. 2). Dėl to paties objekto pardavimo atsakovas su trečiuoju asmeniu 2009-05-11 sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią poilsio paskirties negyvenamąją patalpą-poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), L. D. įsipareigojo už atlyginimą tarpininkauti parduodant (b. l. 110). Minėtas nekilnojamasis daiktas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) 2009-05-15 už 328 000 Lt (b. l. 52-63). Ieškovas reikalauja jam iš atsakovo priteisti užmokestį už suteiktas paslaugas- 11 300 Lt (sutarties 4.1 p.), kadangi jis prievolę surasti pirkėją atsakovo nekilnojamajam turtui įvykdė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog (duomenys neskelbtini) įmonė negali būti laikoma ieškovo surastu pirkėju, todėl atsakovui neatsirado pareiga mokėti ieškovui už paslaugas, kurių ieškovas jam nesuteikė.

Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.193 str. taisykles dėl sutarčių aiškinimo, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikė nesąžiningai, o teismas, atmesdamas ieškinį, gynė nesąžiningos šalies interesus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Pagal CK 6.716 str. 1 d. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje ginčo, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta tarpininkavimo sutartis yra paslaugų teikimo sutartis, nėra.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog jis sutinka su tuo, kaip atsakovas aiškina jo ir atsakovo sudarytą sutartį, t. y. kad teisė reikalauti sutartimi sulygto atlyginimo atsiranda, jei jis iki 2009-05-11 suranda patalpos pirkėją už ne mažesnę kaip 328 000 Lt kainą ir pirkėjas visiškai atsiskaito su atsakovu pagal patalpos-pirkimo pardavimo sutartį, o teismas, pažeisdamas sutarties aiškinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, jog patalpų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti ieškovas su pirkėju ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad paslaugas suteikė ne ieškovas, o trečiasis asmuo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. CK 6.193 str. nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, ir kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutartinių santykių turinį vertino pagal bendruosius sutarčių teisės principus ir tinkamo tarpininkavimo paslaugų suteikimo faktą siejo su pirkėjo atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui suradimu ir vėlesniu pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovo surasto pirkėjo ir atsakovo sudarymu per dvi savaites. Teismas sprendime nepasisakė dėl iš tarpininkavimo sutarties kylančios ieškovo pareigos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju, priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teisėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant - pagrindinę) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kad tarp šalių sudarytos sutarties įvykdymas turėtų būti laikomas sutartimi sulygto rezultato pasiekimas- turto preliminariosios ar pirkimo pardavimo sutarties sudarymas ir apmokėjimas už perkamą daiktą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog patalpų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti ieškovas su pirkėju, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų viseto vertinimą, išdėstytą pirmosios instancijos teismo sprendime, konstatuoja, kad ieškovo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neatliko ieškovo ir atsakovo 2009-04-27 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesurado atsakovo nekilnojamajam daiktui pirkėjo, todėl atsakovui nekyla pareiga ieškovui sumokėti sutartyje numatytą atlyginimą. Ieškovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, jog atsakovui objektą surado ieškovas, t. y. ieškovo direktorius G. J., ir kad šias aplinkybes patvirtino ieškovo atstovas ir ieškovo kviesti liudytojai. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad liudytojas A. P., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės, paaiškino, kad D. buvo L. D. klientė, kad L. D. pasakė apie šią klientę ir kad jai reikalingas objektas Palangoje, kad jis pasiūlė kelis objektus, bet jie netiko, kad L. D. pasakė, jog jis su G. J. objektą jau rado, kad firma surado pirkėjai objektą, kad UAB „Insita“ pardavė D. butą prie bažnyčios (b. l. 145-146), liudytoja I. K. paaiškino, kad ji žinojo, kad D. prašė surasti objektą Palangoje, kad visi ieškojo jai buto, kad jai buvo surastas butas Palangoje, kad objektą Palangoje surado L. D. ir G. J., kad D. buvo L. D. klientė, kad objektą Palangoje surado ne L., o G. J. (b. l. 147-148). Liudytojas G. N. paaiškino, kad jis važiavo į Palangą, kad J. jo paprašė, kad jis užeitų į butą, davė raktus, kad butas, į kurį jis važiavo, buvo Palangoje prie bažnyčios, dėl ko reikėjo pasižiūrėti butą, J. jam nepasakojo (b. l. 148-149). Ieškovo atstovas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ir trečiasis asmuo važiavo apžiūrėti parduodamų patalpų, kartu vyko pas atsakovą, turėjo informaciją apie pirkėją, važiavo apžiūrėti buto Palangoje, fotografavo, susirašinėjo su atsakovu elektroniniu paštu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas atsakovui surado pirkėją- (duomenys neskelbtini). Pats ieškovo atstovas paskutinio teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad dėl objekto jis su R. D. D. nebendravo (b. l. 149). Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad trečiasis asmuo L. D. UAB „Insita“ dirbo nuo 2008-02-26 iki 2008-04-04 (b. l. 79), t. y. tuo metu, kai buvo ieškomas pirkėjas atsakovo nekilnojamajam turtui pirkti ieškovo ir trečiojo asmens darbo santykiai nesiejo, jie veikė kaip du atskiri tarpininkai, siekiantys surasti pirkėją atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui. Atsakovas, teigdamas, kad pirkėją, kuris nupirko nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), surado ne ieškovas, o trečiasis asmuo, pateikė savo atsikirtimus į ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Į bylą yra pateikta kita, 2009-05-11 su trečiuoju asmeniu L. D. sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl tarpininkavimo parduodant tą patį atsakovui priklausantį nekilnojamąjį daiktą (b. l. 110), 2009-05-15 patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas negyvenamąją patalpą-poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) už 328 000 Lt (b. l. 52-66). Į bylą taip pat buvo pateiktas nekilnojamojo daikto pirkėjos - (duomenys neskelbtini) įmonės patvirtinimas apie tai, kad L. D. surado pirkti tinkamą poilsio paskirties negyvenamąją patalpą- poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), ir L. D. patvirtinimas, kad atsakovas su juo atsiskaitė už tarpininkavimo paslaugas, suteiktas parduodant poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonei (b. l. 109). Be to, atsakovas į bylą yra pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad L. D. bendravo su pirkėja, t. y. (duomenys neskelbtini) įmonės direktore D. R. D. dar iki poilsio patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b. l. 90-91, 105), taip pat įrodymus, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo D. R. D., (duomenys neskelbtini) įmonės direktorė, įgaliojo L. D. įregistruoti VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini) įmonės nupirktą poilsio paskirties negyvenamąją patalpą- poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), gauti pažymėjimą apie poilsio paskirties negyvenamosios patalpos įregistravimą, atlikti kitus su registravimu susijusius veiksmus (b. l. 108). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovas surado atsakovui priklausančiam nekilnojamajam daiktui pirkėją, kad jis bendravo su pirkėju, derino pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, o pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą tarpininkavimo sutartį atsakovui pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas kyla tuo atveju, jei ieškovas suranda atsakovui priklausančių patalpų pirkėją, kuris patalpas perka už ne mažiau kaip 328 000 Lt. Ieškovo į bylą pateiktas 2009-05-15 patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties projektas, elektroninis susirašinėjimas (b. l. 12-23, 24-26, 73), nepatvirtina, kad pirkėją, kuris su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, surado ieškovas, šios aplinkybės nepatvirtina ir ieškovo atstovo, liudytojų paaiškinimai, kadangi, kaip jau minėta, ieškovo atstovas ir liudytojai paaiškino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo bendravo, ieškojo tinkamo objekto, kad važiavo apžiūrėti parduodamų patalpų, kartu vyko pas atsakovą, turėjo informaciją apie pirkėją, fotografavo, susirašinėjo su atsakovu elektroniniu paštu, tačiau kartu paaiškino ir tai, kad D. R. D. buvo L. D. klientė. Esant šioms aplinkybės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą ir padarė neišsamias ir nemotyvuotas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių įrodytinumo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teigdamas apie netinkamą įrodymų vertinimą, atsakovas išsamiai neanalizuoja bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų, nenurodo konkrečių jų trūkumų. Iš teismo sprendimo matyti, kad sprendime išdėstytos nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais pagrįsta teismo išvada, įvertinti tiek rašytiniai, tiek kiti bylos įrodymai, įskaitant ieškovo atstovo ir liudytojų paaiškinimus, o neapsiribota tik mechaniniu įrodymu išvardijimu. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra išdėstyti sprendimo motyvai bei įvardinti visi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą (CPK 270 str. 4 d.). Faktinės bylos aplinkybės sprendime taip pat pakankamai išdėstytos ir jų vertinimas pagrįstas juridiniais pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas atsakovui suteikė paslaugas, numatytas ieškovo ir atsakovo sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, šalių nesąžiningumu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nesirėmė, šios aplinkybės neįrodinėjo, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ieškovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, o teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, gynė nesąžiningos šalies interesus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jūratė VaranauskaitėKolegijos teisėjai Laima GerasičkinienėAntanas Rudzinskas