Telšių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei K. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas V. J. parodė, kad buvo pareiškėjos sūnaus M. V. kaimynas, juos siejo draugiški santykiai. M. V. padėdavo savo mamai tiek pinigais, tiek pagalba atliekant įvairius darbus. M. V. prašymu jis padėjo aptverti tvorą pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatyti radiatorius, sutvarkyti santechniką, paruošti malkas šildymui. Už šiuos darbus M. V. atsilygino ir finansiškai. Negali pasakyti, kokio dydžio pinigine parama M. V. remdavo pareiškėją. Žinojo, kad pareiškėja turi dar vieną sūnų, bet jis yra neįgalus, todėl pareiškėjai padėdavo tik M.

Liudytojas S. V. parodė, kad yra pareiškėjos brolis. Paaiškino, kad kol pareiškėjos vaikai buvo maži, jis padėdavo savo seseriai, nes jai vienai buvo sunku juos išlaikyti. Kai sesers sūnus M. paaugo, jis tapo pagrindiniu jos pagalbininku, padėdavo jai tiek darbais, tiek duodant pinigų. Kiek žino, M. padėjo seseriai ir su remontu, įrengiant šildymo sistemą, tveriant tvorą, buvo atidavęs ir savo nuolaidų kortelę, su kuria pareiškėja galėdavo įsigyti maisto. M. jam yra minėjęs, kad pareiškėjai išleidžia apie 1000 Eur. Nors jis gyvena Klaipėdoje, su pareiškėja ir jos sūnumi M. susitikdavo keletą kartų per mėnesį. M. darbo reikalais atvykęs į Klaipėdą paskambindavo ir jie visada susitikdavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens išlaikymo faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad išmoka mokama kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos arba teismo sprendimu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl nelaimingo atsitikimo darbe mirė pareiškėjos R. S. sūnus M. V.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Pareiškėjai nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2025 m. birželio 10 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Pareiškėja nurodo, kad dėl to, jog yra tik iš dalies darbinga, jai nuolat nepakakdavo lėšų pragyvenimui. Laikotarpiu nuo 2019 m. iki sūnaus mirties 2022 m. sausio 17 d. parama ir išlaikymas jai buvo nuolatinis jos pragyvenimo šaltinis ir dvigubai didesnis negu jos gaunama netekto darbingumo pensija.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjos išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktui nustatyti yra būtinas teismo sprendimas.

Bylose dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo teismas turi išsiaiškinti, ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę, jeigu ji teisiškai reikšminga. Bendrąja prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų ir kitokia forma turtinės paramos teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymas gali būti dvejopas. Jis suprantamas kaip visiškas aprūpinimas ar parama. Parama yra ne visiškas, o dalinis asmens aprūpinimas. Jis kaip dar vienas asmens pragyvenimo šaltinis turi būti nuolatinis ir pagrindinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017).

Norint patvirtinti išlaikymo faktą būtina nustatyti jo reikalingumo būtinumą. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad asmens mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Būtina vertinti, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/50 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad po sūnaus M. V. mirties ji nurodytame būste nebegyvena, persikraustė į sūnui priklausiusią nuosavybę. Bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio, pareiškėjai priklausė transporto priemonės – automobiliai Audi A6 ir VW Golf, kuris 2021 m. birželio 27 d. buvo parduotas. Pareiškėjai yra mokama netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio buvo vidutiniškai apie 250 Eur per mėnesį. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio pareiškėja kas mėnesį taip pat gaudavo vidutiniškai apie 20 Eur nedarbo draudimo išmoką. 2020 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjai, kaip socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjai, išmokėta 200 Eur vienkartinė išmoka. Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. sausio 11 d. taip pat matyti, kad 2021 m. liepos mėnesį be gaunamos 260 Eur netekto darbingumo pensijos pareiškėjos pajamas sudarė 103 Eur, pervesti iš kitos pareiškėjos turimos banko sąskaitos. 2021 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pareiškėjai Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėjo 211,86 Eur Covid-19 darbo paieškos išmoką. 2021 m. lapkričio mėnesį papildomas pareiškėjos mėnesio pajamas sudarė Telšių klubo „Šaškių magija” išmokėti 148,85 Eur ir 114,52 Eur vienišo asmens išmoka. 2021 m. gruodžio mėnesį pareiškėja papildomai gavo 28,63 Eur vienišo amens išmoką. Vertinant pareiškėjos gautas pajamas tik pagal byloje esantį jos banko sąskaitos išrašą, matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio pareiškėjos vidutines mėnesio pajamas sudarė apie 265 Eur, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio – apie 272 Eur, nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio – apie 432 Eur. Pareiškėja nepateikė savo turimos ar turėtų banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. birželio mėnesio, todėl teismo vertinimu, byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nurodytu laikotarpiu netekto darbingumo pensija buvo vienintelės pareiškėjos gaunamos pajamos.

Pareiškėja nurodo, kad 2019 – 2021 m. jos vieno mėnesio pragyvenimo išlaidas sudarė 920 Eur, t. y. 450 Eur maistui, skalbimo priemonėms, higienos priemonėms, grožio procedūroms; 120 Eur rūbams ir avalynei; 50 Eur vaistams, vitaminams, papildams; 100 Eur automobilio techninei priežiūrai, degalams ir draudimui; 100 Eur elektros energijai, vandeniui, atliekų išvežimui, mobiliajam ryšiui ir interneto paslaugoms; 100 Eur namo šildymui, aplinkos tvarkymui ir namo priežiūrai. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė. Priešingai, iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. sausio 11 d. matyti, kad kas mėnesį pareiškėja uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignitis” už suteiktas paslaugas sumokėdavo vidutiniškai apie 30 Eur, UAB „Telšių vandenys“ – 10 Eur, AB „Telia Lietuva” – 17 Eur, UAB „Tele2” – 9 Eur. 2021 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja papildomai sumokėjo 35,64 Eur už automobilio draudimą, 2021 m. gruodžio mėnesį – 41,57 Eur už atliekų išvežimą. Byloje nesant įrodymų, kad šie mokesčiai buvo sumokėti už trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, laikytina, kad už šias paslaugas pareiškėja kas mėnesį sumokėdavo atitinkamai 2,97 Eur ir 3,46 Eur. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kas mėnesį pareiškėja už elektros energiją, dujas, vandenį, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas, automobilio draudimą ir atliekų išvežimą sumokėdavo apie 73 Eur. Prie šių mokesčių nepriskaičiuotinos išlaidos už pareiškėjos būsto šildymą, nes byloje, kaip nurodyta prieš tai, nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos būsto šildymo išlaidas kas mėnesį, ir kaip matyti iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo, 2021 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai Telšių rajono savivaldybės administracija išmokėjo 273,18 Eur šildymo išlaidų (kt. kuras) kompensaciją. Nors pareiškėja su ieškiniu pateikė 2016 m. lapkričio 29 d. su UAB „Mokilizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai 3 metų terminui buvo suteiktas 900 Eur vartojimo kreditas, byloje nėra duomenų, kad vartojimo kreditas nustatytu terminu nebuvo grąžintas ir kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio pareiškėja toliau mokėjo mėnesines įmokas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio pareiškėjai kas mėnesį sumokėjus mokesčius, jos banko sąskaitoje būtinųjų poreikių patenkinimui likdavo apie 359 Eur. Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio pareiškėja kas mėnesį atsiskaitydavo banko kortele ir išsigrynindavo pinigų vidutiniškai už 289 Eur, todėl jos banko sąskaitoje kas mėnesį vidutiniškai likdavo apie 70 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje nesant duomenų, patvirtinančių pareiškėjos išlaidas kas mėnesį būtiniesiems poreikiams, bei vadovaujantis protingumo principu, pareiškėjos teiginiai, kad 2019 – 2021 m. jos vieno mėnesio pragyvenimo išlaidas sudarė 920 Eur, vertintini kritiškai ir laikytini neįrodytais. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. sausio mėnesio pareiškėjos gaunamos mėnesinės pajamos buvo beveik pusantro karto didesnės nei 2021 m. nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis (260 Eur), todėl darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu jai nebuvo reikalingas išlaikymas ir ji galėjo patenkinti svarbiausius savo poreikius. Vertinant pareiškėjos gaunamas pajamas ir išlaidas, pažymėtina ir tai, kad 2021 m. birželio 27 d. pareiškėja už 3000 Eur pardavė jai priklausantį automobilį „VW Golf“. Duomenų apie gautas šias pajamas ir jų panaudojimą byloje nėra. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjai sūnus M. V. į jos banko sąskaitą pervedė 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Parama”, tačiau 2021 m. rugpjūčio 13 d. šios lėšos buvo išgrynintos, todėl taip pat nėra galimybės nustatyti jų panaudojimo. Be to, pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 19 d. pati pareiškėja sūnui M. V., mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolinu“, pervedė 150 Eur. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti įrodymais pagrįstą išvadą, kad dėl turimo turto ir gaunamų pajamų pareiškėja visu bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio, neturėjo galimybės patenkinti būtinųjų gyvenimo poreikių ir kad jai buvo būtinas išlaikymas.

Bylose dėl išlaikymo fakto nustatymo, būtina nustatyti, kad teikiamas išlaikymas, kaip parama, buvo ne tik pagrindinis, bet ir nuolatinis asmens pragyvenimo šaltinis. Paramos kaip nuolatinio išlaikymo teikimas gali būti nustatytas tada, kai jis yra tęstinis ir stabilus. Tęstinis paramos teikimas reiškia, kad ji teikiama tam tikrą laiko tarpą. Lietuvos Respublikos įstatymai nereglamentuoja, kokia turi būti paramos teikimo trukmė ar bent minimalus terminas, pagal kurį būtų pagrįsta spręsti, ar teikiamas išlaikymas yra nuolatinis. Pagal šį kriterijų vertinant paramos teikimą reikia atsižvelgti į paramos trukmę ir į jos teikimo pagrindą. Jie turi būti pakankami spręsti, kad parama teikiama esant ilgalaikiam, o ne epizodiniam, atsitiktiniam, vienkartiniam ar trumpalaikiam pragyvenimo išteklių trūkumui. Besitęsiantis (trunkantis) pragyvenimo išteklių nepriteklius teismui gali būti pagrindas spręsti, kad buvo reikalinga nuolatinė parama. Esant tokiems požymiams atskirais atvejais keleto savaičių ar mėnesių paramos teikimas gali būti pakankamas, kad parama būtų pripažinta nuolatine. Antrasis nuolatinio išlaikymo požymis yra stabilumas. Stabilų asmens išlaikymą gali patvirtinti nevienkartiniai paramos teikimo faktai – kasdienis ar periodiškas, nuolatinis lėšų davimas, pagalba jam ar bendra veikla tvarkant bendrą ūkį. Taigi parama turėtų būti teikiama nenutrūkstamai, ištisai ar periodiškais veiksmais (mokėjimais, natūraliu aprūpinimu ar kt.).

Pareiškėja teigia, kad sūnus M. V. laikotarpiu nuo 2019 m. iki savo mirties 2022 m. sausio 17 d. ją visiškai išlaikydavo bei skirdavo jai pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams, vaistams, apmokėdavo mokamas medicinines paslaugas, pirko jai buitinę techniką, nuolat rūpinosi jos turėto automobilio ,,WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu stoviu, einamuoju jo techniniu aprūpinimu. 2019 metais sūnus už savo lėšas įrengė jai naują centrinio šildymo sistemą, 2020 metais aptvėrė jos namo teritoriją, nupirko medieną, dažus, kitas tvoros įrengimui reikalingas medžiagas, pasamdė darbininkus. 2021 m. rugpjūčio 22 d. sūnus jai pervedė 1000 Eur piniginių lėšų, kurios buvo skirtos jos išlaikymui, taip pat jis jai buvo atidavęs savo darbovietės nuolaidų kortelę, į kurią darbdavys kiekvieną mėnesį pravesdavo 30 procentų sūnaus darbo užmokesčio.

Pareiškėja įrodinėdama išdėstytas aplinkybes apie tai, kad sūnus jai teikė visapusišką išlaikymą, į bylą pateikė mokėjimo čekius, iš kurių matyti, kad 2021 m. kovo 26 d., 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. už prekes parduotuvėje ,,Čia” buvo atsiskaityta pareiškėjos sūnaus M. V. darbovietės nuolaidų kortele, 2020 m. spalio 26 d. M. V. banko kortele atsiskaityta už pirktą akumuliatorių, 2021 m. gegužės 4 d. M. V. banko kortele buvo apmokėta už prekes automobilių dalių parduotuvėje ,,Autoaibė”, taip pat už degalus degalinėje ,,Viada” ir paslaugas UAB ,,Telšių techninių apžiūrų centras”. Pateikti čekiai taip pat patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. M. V. banko kortele atsiskaityta VĮ ,,Regitra” už deklaracijos pildymą, UAB ,,Igmonta” už paslaugas ir už prekes parduotuvėje ,,Autoaibė”. Byloje pateikti duomenys, kad 2016 m. ir 2018 m. pareiškėjai buvo atliktos dvi operacijos. Teismas įvertinęs šiuo įrodymus, sprendžia, kad nors pateikti čekiai patvirtina, kad už prekes ar paslaugas savo banko kortele atsiskaitė pareiškėjos sūnus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šios prekes buvo perkamos ar paslaugos buvo teikiamos pareiškėjos naudai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sūnus (duomenys neskelbtini), teismas neginčija, kad 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. už prekes parduotuvėje ,,Čia” pareiškėja atsiskaitė M. V. darbovietės nuolaidų kortele, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šia kortele pareiškėja naudojosi bylai aktualiu laikotarpiu. Pastebėtina ir tai, kad dalis atsiskaitymų automobilių prekių parduotuvėje ,,Autoaibė” atlikti 2021 m. rugpjūčio 20 d., nors 2021 m. birželio 27 d. pareiškėjai priklausantis automobilis ,,WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio technine priežiūra, pasak pareiškėjos, rūpinosi jos sūnus, buvo parduotas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio, jai suteiktas medicinines paslaugas ar vartojamus vaistus.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas, teikiantis pareiškimą teismui dėl išlaikymo fakto nustatymo, pagal šią taisyklę privalo įrodyti išlaikymo faktus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio pareiškėjos sūnus M. V. jai teikė išlaikymą, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis jos pragyvenimo šaltinis. Be liudytojų parodymų, kurie patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018), bei mokėjimo nurodymo, patvirtinančio, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. M. V. į pareiškėjos banko sąskaitą pervedė 1000 Eur, byloje nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad M. V. bylai aktualiu laikotarpiu teikė pareiškėjai visapusišką išlaikymą. Teismo manymu, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjai visą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio, nebuvo būtinas išlaikymas, ir byloje nesant duomenų apie tuo metu buvusią M. V. turtinę padėtį, nes byloje pateikta pažyma patvirtina tik 2017-2018 m. M. V. gautą darbo užmokestį, darytina labiau tikėtina išvada, kad pareiškėjos sūnus padėdavo jai tam tikrais laikotarpiais ir pagal savo finansines galimybes, tačiau tokios paramos negalima laikyti pagrindiniu ir nuolatiniu pareiškėjos pragyvenimo šaltiniu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos argumentai, kad šiuo metu jos gyvenamajam būstui yra reikalingas remontas, ir pateikti duomenys apie dabartinio būsto šildymo išlaidas, šioje byloje yra neaktualūs, nes byloje analizuojamas laikotarpis nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėnesio. Kita vertus, nesant galimybių pareiškėjai atlikti nurodyto būsto remontą, ji gali parduoti savo turimą nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įsigyti kitą, galbūt ekonomiškesnį, būstą, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos pripažintą aplinkybę, kad po sūnaus M. V. mirties jai buvo išmokėta vienkartinė 70000 Eur draudimo išmoka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.