- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- I1-933-809/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06934-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2024-06-23 apie 16.00 val. Vilniaus kalėjime antrame korpuse kameroje Nr. 5 buvo sužalotas kaukėtų pareigūnų. Mano, kad tokiu būdu buvo siekiama pareiškėją atgrasyti nuo sukčiavimo ateityje. Vilniaus apygardos prokuratūroje tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Po tokių veiksmų pareiškėjas patyrė tiek fizinius, tiek psichologinius išgyvenimus, net bandė nusižudyti. Neleistina tokia situacija, kuomet pareigūnai, sužaloję pareiškėją išvengtų atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba, LKT), atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Dėl 2024-06-20 vykusios bendros planinės kratos nurodo, kad atsižvelgiant į Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pateiktą informaciją, pagal gautus Vilniaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundus ir pareiškimus apie galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-0-00402-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2024-06-20 nuo 6.45 val. iki 17.00 val. Tarnybos Prevencinė grupė (toliau – ir PG) padedama Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST) Operatyvaus reagavimo kontratakos komandos (toliau – ir ORKA), organizavo Vilniaus kalėjimo Reabilitacijos korpuso gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-4 aukšte laikomų nuteistųjų bei 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendrąją planinę kratą bei nuteistųjų turimų daiktų svėrimą. VST pareigūnai turėjo užtikrinti tiek pareigūnų, tiek pačių nuteistųjų saugumą (tame tarpe ir nuteistųjų išvedimą iš gyvenamųjų patalpų į pasivaikščiojimo kiemelius), o LKT Prevencinės grupės pareigūnai, kartu su Vilniaus kalėjimo darbuotojais, atliko
patalpų kratas bei apžiūras. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu bei 212 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu.
Dėl pareiškėjo savęs žalojimo sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo nurodo, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti ir tai patvirtina ne vienas savęs žalojimo atvejis. 2024-05-25, apie 14.18 val., 2-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 4 nuteistasis A. N. aštriabriauniu daiktu tyčia susižalojo sau kairės rankos dilbį (autoagresija). Vilniaus kalėjime nuteistajam A. N. buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Nuteistajam taip pat buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Atvykę GMP medikai teikė nuteistajam A. N. būtinąją medicinos pagalbą. Nuteistasis A. N. kategoriškai atsisakė vykti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Siekiant atlikti būtinus veiksmus suicidinio elgesio prevencijai, nuteistasis 2024-06-06 kviestas suicidinio elgesio rizikos įvertinimui, būtinos psichologinės pagalbos suteikimui. Nuteistasis A. N. atsisakė psichologo individualaus priėmimo. Suicidinio elgesio riziką labiausiai didina autoagresyvių veiksmų istorija, kontakto su psichologu vengimas, galimas pagalbos nepriėmimas, vengimas konstruktyviai spręsti iškilusius sunkumus, neidentifikuoti apsauginiai veiksniai. Atsižvelgiant į tai, buvo pasiūlyta atsižvelgti į nuteistojo priežiūros ypatumus ir iki 2024-09-06 sustiprinti nuteistojo priežiūrą. 2024-06-18, apie 13.00 val. A. N. buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame apie 14.08 val. tyčia susižalojo sau kairės rankos dilbį. Nuteistajam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. 2024 m. birželio 20 d. (įvykio diena), 17.15 val. A. N. buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros darbuotojų ir buvo išrašyta „Sužaloto asmens apžiūros pažyma“ Nr. 77, kurioje buvo nurodytas kūno sužalojimų pobūdis – dešinio dilbio dvi paviršutinės ir viena gili, 4 cm ilgio žaizdos, taip pat dešinio kelio sąnario paviršiaus odos nubrozdinimas. Paciento (A. N.) žodžiais, susižalojo pats apie 16.45 val., gyvenamojoje kameroje Nr. 5, priežasties nenurodė. Atsižvelgiant į 2024-06-20 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo įrašus, pareiškėjui minėtą dieną buvo suteikta būtinoji pagalba 22.48 val. pagal anamnezę, pareiškėjas skundėsi dešinio dilbio žaizdomis, dešinio kelio nubrozdinimu. Atlikus apžiūrą, buvo nustatyta, kad tiksli traumos data ir laikas yra 2024-06-20, 17.00 val. Užfiksuota, kaip traumos aplinkybės buityje, pobūdis – netyčinis. Traumos mechanizmas: sužalojimas aštriu daiktu. Paciento teigimu, dilbį susižalojo peiliuku, dešinį kelį susižalojo griuvęs ant asfalto. Specialioji – objektyvioji apžiūra: dešinio dilbio šoniniame paviršiuje stebimas nubrozdinimas. Kraujotaka, motorika, jutimai pėdoje nesutrikę. Sužalojimo pobūdis, kuris buvo nustatytas – nubrozdinimas, žaizda pjautinė. Pareiškėjui buvo taikytas gydymas: skubios pagalbos skyriuje suteikta pagalba – tvarstis, nuskausminimas, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Pateiktos rekomendacijos.
Dėl 2024-06-20 buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir surašyta tarnybinio tyrimo išvada dėl A. N. kūno sužalojimų. Nuteistajam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu. Savo paaiškinime A. N. nurodė, kad: „būdamas Vilniaus kalėjime 2024-06-20 (izoliatoriuje), kuriame net neturiu būti, kadangi, esu nuteistas pusiau atviro rėžimo sąlygoms, bet esu laikomas ne pagal man priskirtomis sąlygomis, tai yra apie 16 valandą buvau 5 kameroje ir ruošiau maistą, staiga atsidarė durys, ir pamačiau šios įstaigos darbuotoją, jo vardo nežinau, pavardė Miliukas, ir staiga įbėgo keturi kaukėti šarvuoti pareigūnai ar kas jie tokie ir pradėjo mušti mane bei kameros nuteistuosius šaukė, liepė bėgti ilgu koridoriumi į lauką, ten mažiausiai valandą liepė plačiai skėsti kojas, bei iškelti aukštyn rankas, ir būnant tą laiką lauke kaukėti asmenys kas 5, 10 minučių prieidavo iš nugaros ir smūgiuodavo man bei kitiems asmenim, ir vienas iš kaukėtų asmenų pareigūnų ar kas ten jie tokie, tik mačiau ant jų aprangų užrašus orka iškart kilo baimė, ir vienas iš tų orkų trenkė man per nugarą bei spyrė į koją tuomet kritau ant žemės ir susižalojau koją. Tada grįžęs į kamerą paėmiau peiliuką ir susipjausčiau dešinį dilbį kad pradėčiau kraujuoti ir mane nuvežtų į ligoninę kurioje viską papasakojau ten medikam, kas vyksta Vilniaus kalėjime“ (kalba netaisyta). Pažymi, kad tokie pat sužalojimai buvo fiksuoti ir vėliau: 2024-10-03, 2024-10-07, 2024-10-21.
LKT nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami
įrodymai.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Viešojo saugumo tarnyboje 2024-06-18 gautas LKT raštas Nr. 1S-3923 ,,Dėl bendrų prevencinių priemonių įgyvendinimo“, kuriame nurodyta, kad 2024-06-20 nuo 06.30 val. Vilniaus kalėjime (Rasų g. 8, Vilnius) bus atliekamos kratos/apžiūros nuteistųjų gyvenamosiose, buitinėse ir pagalbinėse patalpose bei lauko teritorijoje. Rašte nurodyta, kad siekiant užtikrinti stabilią Vilniaus kalėjimo kriminogeninę situaciją bei tinkamą priežiūros priemonių įgyvendinimą (viešosios tvarkos palaikymą), prašoma skirti Viešojo saugumo tarnybos pajėgas (nuo 30 iki 50 pareigūnų) dalyvauti atliekant kratas/apžiūras. Minėtu raštu informuojama, kad planuojama atlikti pratybas, kurių metu bus įtvirtinami nuteistųjų saugaus išvedimo iš gyvenamųjų kamerų į bendras patalpas, lydėjimo kalėjimo teritorijoje, saugios aplinkos užtikrinimo įgūdžiai.
Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai 2024-06-20 padėjo LKT Prevencinei grupei vykdant Vilniaus kalėjime (Rasų g. 8, Vilnius) kratas/apžiūras. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pajėgų pasitelkimo metu buvo pavienių nepaklusimo LKT pareigūnams atvejų, atsisakymas palikti gyvenamąsias patalpas, kur buvo planuojama atlikti kratas. LKT paprašė Tarnybos pajėgų padėti atlaisvinti patalpas, kuriose nuteistieji nevykdė LKT pareigūnų nurodymų. Patalpos buvo operatyviai atlaisvintos, nuteistieji palydėti į pasivaikščiojimo kiemelius ir ten saugomi Tarnybos pajėgų, kol LKT pareigūnai jų gyvenamosiose patalpose atliko kratas. Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad tarnybos metu specialiosios priemonės bei koviniai veiksmai naudoti nebuvo.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00402-24 metu LKT pareigūnai liudijo, kad 2024-06-20 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai specialiųjų priemonių ir fizinės prievartos kalinamųjų atžvilgiu nenaudojo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl galimai saugumo neužtikrinimo bausmę atliekančiam asmeniui. Tačiau LKT atsiliepime nepasisakė dėl skundo pagrindo - skundžiamo neužtikrinimo saugumo sąlygų (neveikimo). Nurodo, kad abejones kelia tai, A. N. ir M. T. kreipėsi tik po kelių dienų nuo aptariamų įvykių, o nuteistasis H. N. nors ir teigia, kad pareigūnai įėję į kamerą jį stipriai pastūmė ir jis matė, kaip A. N. smogia į pakaušį, o Ž. P. buvo sugriebtas, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo H. N. minėto įvykio metu gyvenamojoje kameroje Nr. 5 net nebuvo. Taigi, nors ir nuteistųjų bei suimtojo pareiškimuose ir skunduose išdėstyti teiginiai apie tai, kad 2024-06-20 Vilniaus kalėjime jie buvo sumušti kratose dalyvavusių pareigūnų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie šiuos teiginius patvirtintų. Be to, pareiškėjas yra linkęs pats save žaloti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Tarnybos pareigūnų veiksmais. Institucijos neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad neužtikrinus pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugų laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Pareiškėjo teigimu, būtent Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmai, pasireiškę mušimu per atliekamą kratą, sąlygojo pareiškėjo teisių pažeidimą bei sukėlė pareiškėjui fizinę ir emocinę žalą, kurią prašė kompensuoti pinigais.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad Vilniaus kalėjime 2024-06-20 nuo 6.45 val. iki 17.00 val. Tarnybos Prevencinė grupė, padedant Viešojo saugumo tarnybos (VST) Operatyvaus reagavimo kontratakos komandos (ORKA), organizavo Vilniaus kalėjimo Reabilitacijos korpuso gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų, 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-4 aukšte laikomų nuteistųjų bei 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendrąją planinę kratą bei nuteistųjų turimų daiktų svėrimą. VST pareigūnai turėjo užtikrinti tiek pareigūnų, tiek pačių nuteistųjų saugumą (tame tarpe ir nuteistųjų išvedimą iš gyvenamųjų patalpų į pasivaikščiojimo kiemelius), o LKT Prevencinės grupės pareigūnai, kartu su Vilniaus kalėjimo darbuotojais, atliko
patalpų kratas bei apžiūras. Pareiškėjo teigimu, būtent tuo metu jis ir buvo sužalotas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.
Iš į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00402-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Pagrindas – Vilniaus kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų skundai dėl 2024-06-20 atlikto patikrinimo – pareigūnų grubaus ir nekorektiško elgesio su nuteistaisiais patikrinimo metu. Ikiteisminis tyrimas buvo užbaigas Vilniaus apygardos prokuratūros 2025-12-31 nutarimu – ikiteisminį tyrimą nutraukti. Prokuratūra, įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00402-24 metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad tyrimo metu nėra gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2024-06-20 nuo apie 15.20 val. Vilniaus kalėjimo 2-ojo korpuso 1-ajame aukšte vykusioje kratoje dalyvavę Viešojo saugumo tarnybos ar Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tokią išvadą prokuratūra priėmė įvertinusi tyrimo apimtį ir tyrimo metu gautus duomenis (pareiškimus pateikusių asmenų ir patikrinime dalyvavusių pareigūnų apklausa), gyvenamajame korpuse (koridoriuje) ir vidiniame kiemelyje įrengtų stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų 2024-06-20 vaizdo įrašus, pareiškimus pateikusių nuteistųjų medicininius dokumentus, bei atsižvelgusi į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Apibendrindama prokuratūra nurodė, kad nors nuteistųjų bei suimtojo pareiškimuose ir skunduose išdėstyti teiginiai apie tai, kad 2024-06-20 Vilniaus kalėjime jie buvo sumušti kratose dalyvavusių pareigūnų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kurie šiuos teiginius patvirtintų ir būtų pagrindas BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavojingų veikų prasme vertinti, jog pareigūnai 2024-06-20 Vilniaus kalėjime atlikdami kratas nuteistųjų (suimtųjų) patalpose, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo (arba nepanaudojo) priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui ar peržengė įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribas, arba pažeidė teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jų kompetenciją, teises ir pareigas, kas leistų pagrįsti kokias savo pareigas tarnautojai atliko netinkamai arba jų neatliko. Taip pat nebuvo gauti jokie duomenys apie Lietuvos kalėjimų tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų padarytą žalą, kuri galėtų būti vertinama kaip didelė (BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienas iš būtinųjų objektyviųjų požymių). Nutarime, be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad Viešojo saugumo tarnybos Operatyvaus reagavimo kontratakos komandos pareigūnai kelis kartus stumtelėdami, pliaukštelėdami ar priliesdami delnu į nugara paragina koridoriumi bėgančius nuteistuosius, taip pat, kad kelis kartus kliudo nuteistiesiems bėgti pakišant kojas ar gąsdindami smūgiuoti, tačiau, kadangi vaizdo įrašai yra be garso, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti kokio pobūdžio bendravimas vyko tuo metu tarp nuteistųjų ir pareigūnų, taip pat, ar patys nuteistieji laiku ir tinkamai vykdė pareigūnų teisėtus reikalavimus. Nors tokius veiksmus prokuratūra nevertino kaip pavojingus BK prasme, tačiau atkreipė į tai dėmesį atskiromis rekomendacijomis. Taigi, kaip nustatyta iš tyrimo metu surinktos medžiagos, pareigūnų pavojingos veikos (piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo) bei didelės žalos nei Tarnybai, nei pareiškimus pateikusiems asmenims nebuvo nustatyta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus vertinant jam pareigūnų veiksmais padarytos žalos aspektu pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktui konstatuoti neabejotinai, įrodymų prasme, reikšmingas Vilniaus apygardos prokuratūros atliktas ikiteisminis tyrimas ir jo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Nors pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl to, kad jis buvo sužalotas patikrinimą atlikusių pareigūnų, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tokie faktai nebuvo nustatyti, o pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino, kad sužalojimai atsirado pareigūnų fizinių veiksmų pagrindu. Be to, kaip paaiškinime nurodė ir pats pareiškėjas, jis pats 2024-06-20 peiliuku susipjaustė dešinį dilbį, kad pradėtų kraujuoti ir jį nuvežtų į ligoninę kurioje viską papasakotų medikams.
Vertinant atlikto tyrimo apimtį (apklausos, vaizdo medžiagos peržiūra ir pan.) ir išsamumą, darytina išvada, kad pareiškėjas tik bendrais teiginiais apibūdinęs vykusio patikrinimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodė. Pareiškėjas jokiais argumentais ar rašytiniais įrodymais neįrodė pareigūnų veiksmų, jo atžvilgiu, neteisėtumo, neadekvataus elgesio patikrinimo metu ir pareiškėjo sumūšimo. Todėl teismas, įvertinęs į bylą pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, neturi teisinio pagrindo pareiškėjo argumentų vertinti kaip pagrįstų, atitinkamai įvertinus ir pačio pareiškėjo polinkį į savęs žalojimą.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išnagrinėjus administracinę bylą, nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš pataisos institucijos pareigūnų netinkamo veikimo, yra neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais neįrodė institucijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.