Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-870-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-18
Bylos Nr.
2S-870-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07068-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
Aukštaitijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 870 - 252 - 2012

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07068-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.3; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Aukštaitijos kredito unijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8174-400/2012 pagal pareiškėjo Aukštaitijos kredito unijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Valentinai Žydelienei, R. D. dėl skolininko pakeitimo, kuratoriaus paskyrimo ir vykdomosios bylos atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė pakeisti antstolės V. Žydelienės vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/00413 skolininkę R. J. R. D., paskirti R. D. kuratorių ir įpareigoti antstolę vykdomąją bylą atnaujinti. Nurodė, kad vykdymo eigoje buvo areštuotas R. J. priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriai mirus antstolė vykdomąją bylą sustabdė. Paaiškėjo, kad po R. J. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarinę kontorą kreipėsi R. D., kurios dabartinė gyvenamoji vieta nėra žinoma.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2012 m. spalio 23 d. pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus prašymo trūkumus – pateikti įrodymus, kad po R. J. mirties palikimą priėmė R. D., taip pat pateikti teismui duomenis apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. Žydelienę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, kuratoriaus paskyrimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo Aukštaitijos kredito unijos pareiškimą dėl skolininko pakeitimo, kuratoriaus paskyrimo ir vykdomosios bylos atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad pareiškėjas iki nustatyto termino visų esminių pareiškimo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis kreipėsi į antstolę V. Žydelienę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, kuratoriaus paskyrimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo reikalaujamas aplinkybes patvirtintų pareiškime prašoma išreikalauti iš antstolės vykdomoji byla. Be to, prašymas antstolei ir pareiškimas teismui dėl skolininko pakeitimo, vykdomosios bylos atnaujinimo kartu apima ir prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo, todėl spręstinas kartu vienoje byloje. Atsisakydamas priimti prašymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir kuratoriaus skyrimo, teismas be pagrindo atsisakė spręsti ir skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo klausimą. Neteisingai aiškinant ir taikant procesines teisės normas, pareiškėjui užkirstas kelias tolesnei vykdomosios bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuoja skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys (pareiškimas), kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu(pareiškimu) (CPK 5 str. 1 d.). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tokie patys reikalavimai yra keliami ir procesiniam dokumentui, kuris nagrinėtinas CPK XLI skyriaus tvarka. Spręsdamas kiekvieno pateikto ieškinio ( pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį ( pareiškimą). Taigi iš esmės ieškinio(pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio(pareiškimo) dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio(pareiškimo) yra neaiškus pareiškėjo (ieškovo) reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Pirmosios instancijos teismas 2012-10-23 nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas Aukštaitijos kredito unija iki nustatyto termino nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad kreipėsi į antstolę V. Žydelienę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo bei kuratoriaus paskyrimo ir tai laikė trūkumo nepašalinimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese prašė išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolės, kurioje yra visi būtini duomenys skolininko pakeitimui ir paveldėjimo bylą iš notaro, kurioje yra duomenys apie skolininkės mirtį ir asmenį, kuris kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Todėl teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priėmė 2012-10-09 nutartį trūkumams pašalinti, nes pagal pareiškėjo prašymą privalėjo išsireikalauti duomenis iš antstolės ( vykdomąją bylą) ir notarės paveldėjimo bylą. Akivaizdu yra tai, kad pareiškėjas negali gauti pats minimų bylų, todėl teismo nurodymas, kad jis turėjo pateikti įrodymus, jog kreipėsi į atitinkamus pareigūnus su prašymu pateikti vykdomąją ir paveldėjimo bylas, yra aiškiai nepagrįstas. Be to, pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą pridėjo antstolės V. Žydelienės raštą, kuriame yra nurodyta, kad vykdomoji byla patvarkymu 113/11/413 (2011-06-23) yra sustabdyta, yra gautas notarės raštas, kad po R. J. mirties dėl mirusios turto paveldėjimo kreipėsi R. D., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. ( b.l.5) Teismo vertinimu, pirmos instancijos teismui formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 13 str.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 596 straipsnio nuostatos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nenumato pareiškėjo pareigos kreiptis į antstolę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ar kuratoriaus paskyrimo atskirai nuo pareikšto prašymo. CPK 626 str. 1 d. 1 p. pagrindu antstolis privalomai turi sustabdyti vykdomąją bylą, mirus skolininkui. Vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindus numato CPK 628 straipsnis, kuriame numatyta, kad vykdomoji byla gali būti atnaujinama tiek išieškotojo, skolininko ar paties antstolio iniciatyva. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas nurodydamas šį trūkumą nesilaikė CPK 628 straipsnio nuostatų ir laikė tai esminiu pareiškimo trūkumu, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.

Kadangi pareiškimas iš esmės yra suformuluotas pakankamai aiškiai, todėl teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog Aukštaitijos kredito unija nepašalino pareiškimo trūkumų. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė