Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. liepos 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 306¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), t. y. tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu A. B. bei šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 39¹ straipsnio nustatyta tvarka), V. O., T. T. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. K., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, yra vedęs ir turi mažamečių vaikų, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą ir 4 ha žemės, kurią dirbdamas jis gauna pajamų. A. K. paskyrus suėmimą, nebus tinkamai atlikti ūkio darbai, todėl šeima atsidurs sunkioje materialinėje padėtyje. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis atliko tik pagalbinį vaidmenį inkriminuotuose nusikaltimuose, t. y. jis buvo pasamdytas vairuotoju bei dalyvavo tik dviejuose epizoduose. Nusikaltimai galimai buvo padaryti 2010 m., nuo to laiko A. K. daugiau nenusikalto. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis gali daryti kitus nusikaltimus. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis visada atvykdavo šaukiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno. A. K. neatvyko į teisiamąjį posėdį tik vieną kartą, kai jis negavo transporto priemonės. Kaltinamasis gailisi dėl šios aplinkybės ir pasižadėjo ateityje nustatytu laiku atvykti į teisiamuosius posėdžius. Gynėjas taip pat pabrėžia, kad kitas teisiamasis posėdis byloje yra paskirtas tik 2014 m. rugsėjo 29 d. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dabartiniu metu nėra jokio teisinio pagrindo taikyti A. K. suėmimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra paties A. K., kitų kaltinamųjų S. A. ir S. G., liudytojų D. Š., T. T. parodymai, specialistų išvados bei kiti duomenys, nurodyti kaltinamajame akte. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą.

Byloje nustatyta, kad A. K. iki suėmimo taikymo buvo paskirtos kelios švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, tačiau kaltinamasis ne vieną kartą be pateisinamų priežasčių neatvyko į paskirtus teisiamuosius posėdžius, kas sutrukdė bylą nagrinėti teisme. A. K. paskutinį kartą neatvyko į 2014 m. balandžio 8 d. teisiamąjį posėdį, nors jis buvo pasirašytinai informuotas apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką (t. 60, b.l. 136). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje konstatavo, jog apygardos teismas pagrįstai pakeitė kaltinamajam, kuris neatvyko į 2014 m. balandžio 8 d. teisiamąjį posėdį, taikytas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą (t. 61, b.l. 131-133). Taigi, A. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nepavyko užtikrinti, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą, aplinkybės, leidžiančios manyti, jog jis nesilaikys švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių sąlygų, nepasikeitė. Įvertinus A. K. elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu iki suėmimo, taip pat tą aplinkybę, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje ir jis iki suėmimo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, pripažintina, kad yra pagrįstas manymas, jog A. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl kaltinamajam suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. A. K. gynėjo skunde akcentuojamas kaltinamojo gyvenamosios vietos turėjimas, šeiminė padėtis, legalių pajamų gavimas, teistumų neturėjimas ir jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu nesumažina iki minimumo tikimybės, jog A. K. nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Šiuo atveju A. K. vaidmuo galimai padarytose nusikalstamose veikose nėra esminė aplinkybė, patvirtinanti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam netaikant griežčiausios kardomosios priemonės. Sprendžiant klausimą dėl A. K. suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, neturi įtakos ta aplinkybė, kad byloje kitas teisiamasis posėdis vyks po dviejų mėnesių, nes kiekvienas teisiamasis posėdis suderinamas atsižvelgiant į teismo, prokuroro ir kaltinamųjų gynėjų užimtumą, o šioje byloje dalyvauja didelis skaičius kaltinamųjų bei jų gynėjų.

A. K. gynėjo skundo argumentai, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys kitus nusikaltimus, nenagrinėjami, nes skundžiama nutartimi suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu nebuvo pratęstas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Be kaltinamojo A. K. teisės į laisvę suvaržymo šiuo atveju nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suimtojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą atmesti.