- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-834-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00887-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 93-483, kuriuo nuteistajam R. G. (toliau – R. G.) buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. G. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 6 d.
1.1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistas galutine su kitais nuosprendžiais subendrinta 2 m. 5 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausme.
1.2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu R. G. paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
1.3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) a) p., nuteistas su kitais nuosprendžiais subendrinta galutine 2 m. 2 mėn. ir 20 d. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu atidėtas 2 m.
1.4. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atidėtas 2 m.
1.5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam skirta 20 MGL (2600 litų) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-483 nutarta taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi šis Komisijos nutarimas patvirtintas.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-483, kuriuo nuteistajam R. G. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
3.1. Prokurorės teigimu, R. G. taikyti lygtinį paleidimą nebuvo teisinio, formalaus pagrindo, nes iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. išvados matyti, jog jis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Per plano vykdymo laikotarpį du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už apsvaigimą.
3.2. Skunde pabrėžiama, jog lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Prokurorės teigimu, nuteistasis R. G., neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Nors jis yra skatintas 11 kartų, pataisos namuose dirba, pagal pateiktus vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo juos padengė, tačiau nėra nustatytas pagrindas manyti, kad būdamas paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apie tai spręstina iš atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Prokurorė sutinka su teismo vertinimu, kad nuteistasis keitėsi teigiama linkme, tačiau matyti, jog nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė: socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyti kriminogeniniai veiksmai – ankstesni teisės pažeidimai, taip pat mąstymas ir elgesys. Ankstesni teisės pažeidimai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei.
3.3. Prokurorė nurodo, jog R. G. daromų nusikalstamų veikų pobūdis yra įvairus, o skirtų bausmių vykdymo atidėjimas ir jo metu taikyti įpareigojimai nepakeitė jo kriminogeninių nuostatų. Be to, paskutinį nusikaltimą R. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, tačiau netgi laisvės atėmimo bausmės metu, žinodamas nustatytas vidaus tvarkos taisykles, jas pažeidė svaigindamasis. Nuteistajam taip pat buvo atimta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų.
3.4. Prokurorės įsitikinimu, nuteistojo R. G. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys šiuo atveju neatsveria neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti.
3.5. Skunde pabrėžiama, kad iki lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje posėdžio R. G. buvo neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 13 dienų jam paskirtos galutinės 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kai tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnio nuostatose, yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl pakartotinai nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
4. Nuteistasis R. G. atsiliepimu į prokurorės skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-2068-548/2018.
Motyvuojamoji dalis
4.1. Atsiliepime į skundą nuteistasis nurodo, jog teismas detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą ir pagrįstai nusprendė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.2. Nuteistasis taip pat nurodo, jog prokurorė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pateiktus motyvus. Jo teigimu, prokurorės nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių yra neteisinga, nes byloje esantys duomenys visapusiškai paneigia prokurorės teiginius.
4.3. R. G. teigimu, tiek Komisija, tiek teismas motyvuotai bei pagrįstai nurodė, kodėl jam yra taikytinas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, todėl prokurorės skundas turi būti atmestas.
Prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės skundas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems bausmę atliekantiems asmenims, kurie: 1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir 3) kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nevertintinos.
6. Iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 20 d. išvados apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. 62-3931 matyti, kad viena iš rekomendacijų nuteistajam nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nors išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vykdo reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistajam, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. liepos 28 d. 2 kartus buvo taikytos nuobaudos dėl įkalinimo įstaigos nustatytų vidaus taisyklių pažeidimo, t. y., 2016 m. vasario 10 d. jam buvo taikyta nuobauda dėl uždraustų daiktų gaminimo, įgijimo ar laikymo, o 2016 m. liepos 28 d. – dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. Bylos duomenimis paskutinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o ta aplinkybė, jog net ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje jis vartojo alkoholinius gėrimus, leidžia daryti išvadą, jog R. G. nesiėmė visų būtinų priemonių savo elgesiui gerinti. Taigi individualaus socialinės reabilitacijos plano nuteistasis pilna apimtimi nevykdo, o tai reiškia, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nėra pagrindo. Minėta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių nevykdymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokurorės skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio modelius, sprendimo būdus. Būtent tai padėtų nuteistajam ateityje adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, išėjus iš pataisos namų. Šiuo atveju, nesant formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, apygardos teismas, nustatęs pagrindą pripažinti, kad, lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 93-483 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.