Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-18 · Byla Nr. 1K-418-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
1K-418-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Vainauskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1K-418-628-2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkricio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant itariamojo T. J. gynejui adv. B. C., prokurorei Juratei Karcinskienei, teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo T. J. gynejo adv. B. C. skunda del 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarties, kuria itariamajam T. J. kardomosios priemones suemimo terminas pratestas dviems menesiams, skaiciuojant nuo 2010 m. spalio 28 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

2010 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartimi itariamajam T. J. pratestas kardomosios priemones suemimo terminas dviems menesiams, skaiciuojant nuo 2010 m. spalio 28 d. Nutartimi konstatuota, kad yra pagristas pagrindas manyti, jog itariamasis budamas nesuimtas darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

T. J. itariamas tuo, kad jis, 2010-08-27, apie 5.57 val., veikdamas kartu su S. C., D. S., K. K. prie baro „Paradize“, esancio adresu Ukmerges g. 246, Vilniuje, kai S. C. sudave viena karta kumšciu L. M. i veida, taip išmušdamas jai iš ranku mobiliojo ryšio telefona Nokia 1208, po ko jai emus begti S. C. pasivijes ja Ukmerges gatveje sugriebe pastarajai už plauku, bei ja nutempe vel prie Ukmerges g. 246, Vilniuje, pastato, kur toliau jis su S. C., D. S. ir K. K. sudave gulinciai L. M. kojomis i ivairias kuno vietas ne mažiau 15 smugiu, po to, iš L. M. rankineje esancios pinigines pagrobe 150 litu grynais, jos vardu išduota vairuotojo pažymejima - 50 Lt vertes, jos vardu išduota asmens tapatybes kortele - 80 Lt vertes, bei išmete jos rankineje buvusius asmeninius daiktus bande pabegti, bet visi buvo sulaikyti policijos pareigunu. Del nusikalstamu T. J. ir kitu asmenu veiksmu nukentejusioji L. M. patyre 280 Lt dydžio turtine žala.

Šiais savo veiksmais tomas T. J. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d.

Itariamasis T. J. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-08-27. 2010-08-28 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas nutartimi T. J. paskyre kardomaja priemone – suemima dviems menesiams. Sprendimas paskirti itariamajam suemimo termina motyvuojamas tuo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., suemimas taikytinas, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui itariamojo T. J. gynejas adv. B. C. prašo 2010-10-18 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartimi pratesta kardomaja priemone – suemima panaikinti ir paskirti T. J. švelnesne kardomaja priemone. Nurodo, kad pratesiant itariamojo T. J. suemimo termina, buvo pažeisti LR BPK 122 str. 7 d. reikalavimai, kur nustatyta, kad suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str. Teismo nutartis formali ir nemotyvuota. Apelianto isitikinimu, vien prielaidos ir speliones, kad T. J. gali buti priklausomas nuo narkotiniu medžiagu, todel neturedamas darbo bei kito legalaus pragyvenimo šaltinio, budamas laisveje siekdamas isigyti narkotiniu medžiagu gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, nesuteikia pagrindo manyti, kad taip ir bus. Juolab, kad tokie bylos duomenys neatitinka tikroves. Nera duomenu apie tai, kad T. J. vartoja narkotikus ar yra irašytas i narkologine iskaita. Tuo paciu pažymi, kad darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio neturejimas taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. buvima. Pažymi, kad T. J. yra jauno amžiaus, turi gyvenamaja vieta, juo rupinasi tevai ir jis neturi jokiu problemu del išlaikymo, atkreipiant demesi i tai, kad anksciau iki sulaikymo T. J. mokesi ir dirbo. Be to, gynejo isitikinimu, teismas nepagristai ignoravo tai, kad T. J. nuo pirmos apklausos pripažino savo kalte ir padejo tyrimui atskleisti jo bei kitu asmenu padaryta nusikalstama veika, taip pat nukentejusiajai iš dalies atlygino padaryta žala.

Skunde atkreipiamas demesys ir i tai, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nukentejusioji, itariamieji ir liudytojai jau buvo apklausti, visi tyrimai atlikti, todel laikyti T. J. suimta daugiau nebera pagrindo.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, o prokurore – skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu daroma išvada, kad pagrindas ir salygos pratesti itariamajam A. J. suemima buvo. Itariamojo T. J. gynejo skundas atmestinas.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.

Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.

Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad T. J. galejo padaryti jam inkriminuojama veika. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais – paties itariamojo T. J. bei kitu itariamuju S. C., K. K., D. S. parodymais, nukentejusiosios L. M. bei liudytojo V. K. parodymais, ivykio vietos ir daiktu apžiuros protokolais, specialistu išvadomis, tarnybiniu pranešimu bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Priimdamas nutarti ir pratesdamas itariamajam T. J. kardomaja priemone suemima apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad jis gali daryti nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

Suemimas gali buti taikomas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad itariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Priešingai skundo argumentams, pagrista manyma, kad asmuo gali daryti bent viena iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybes: itarimas keliu nusikaltimu padarymu, itariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. T. J. pareikštas itarimas del nusikalstamos veikos, kuri patenka i LR BPK 122 str. 4 d. numatytu nusikaltimu saraša, padarymo. To pakanka, kad suemimas butu tesiamas šiuo pagrindu. Taciau, skunda nagrinejancio teismo nuomone, nemažiau svarbu ir tai, kad budamas jauno amžiaus iki sulaikymo itariamasis nesimoke ir nedirbo, neturejo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, anksciau teistas už viešosios tvarkos pažeidima. Tuo paciu pažymetina, kad inkriminuota nusikalstama veika jis galimai padare bendrininkaudamas su kitais itariamaisiais, nukentejusiosios atžvilgiu pavartojus fizini smurta. Be to, byloje yra duomenu, kad itariamasis T. J. buvo ne karta traukiamas atsakomyben už neteiseta disponavima narkotine medžiaga, šiuo metu jo atžvilgiu taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d. Tai, kad byloje yra duomenu, jog T. J. vartoja, nors, kaip teigia pats itariamasis, ir nereguliariai, narkotines medžiagas – kanapes, o jam buvo pareikštas itarimas del turtinio pobudžio nusikaltimo padarymo, leidžia teismui pagristai manyti, jog galimai minetas nusikaltimas padarytas del savanaudišku tikslu, kad gauti lešu igyti narkotines medžiagas. Nurodytos aplinkybes dave pagrindo teismui pagristai manyti apie itariamojo polinki daryti nusikalstamas veikas. To pakanka, kad itariamojo atžvilgiu butu taikomas suemimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Aukštesniojo teismo manymu, šis pagrindas nustatytas pagristai.

Tokiu budu pritartina apylinkes teismo išvadoms, kad kardomosios priemones – suemimo taikymas kaltinamajam T. J. byloje butinas, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Itariamojo argumentai, jog jis gyvena kartu su tevais, yra ju išlaikomas, anksciau iki sulaikymo mokesi ir dirbo, nepaneigia suemimo paskyrimo ir jo termino pratesimo pagristumo.

Esant aukšciau aptartam LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suemimo taikymo pagrindui, o taip pat salygoms, t.y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutare:

atmesti itariamojo T. J. gynejo B. C. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarti.

Nutartis neskundžiama.

Teiseja Sigita Vainauskiene