Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė M. O. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš M. O. nukentėjusiosios M. V. naudai priteista 3861,11 litų turtinei ir 60000 litų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 4360,65 litų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas M. B. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 4 d. apie 2 val. nakties daugiabučio namo ketvirto aukšto laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų ir aiškaus žmogaus negerbimo, rankomis į krūtinę pastūmė nukentėjusįjį D. V. , dėl to šis nugriuvo ant laiptų bei atsitrenkė galva ir kūno dešine puse į laiptų pakopų plokštumas patirdamas galvos dešinės pusės sumušimą. Tokiu būdu M. O. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir po minkštaisiais smegenų dangalais 2009 m. balandžio 8 d., 00 val. 15 min. D. V. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais M. O. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį D. V. .

Be to, M. O. nuteistas ir už tai, kad kartu su M. B. , tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje t. y. 2009 m. balandžio 4 d. apie 2 val. nakties, daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų ir aiškaus žmogaus negerbimo, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties D. V. nukritus nuo M. O. pastūmimo, M. O. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sudavė ranka ir alkūne po vieną kartą į krūtinės ir galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam D. V. kraujosruvą poodyje kaktos kairėje ir odos nubrozdinimą krūtinės kairėje ties vidurine pažastine linija šonkaulių srityje, o M. B. nukentėjusiajam tyčia sudavė viso apie vienuolika smūgių ranka ir kojomis į galvos, kaklo, krūtinės, plaštakų, juosmens, klubo sritis, taip padarydamas nukentėjusiajam D. V. kraujosruvą akies vokuose ir paakyje, muštinę žaizdą dešinio antakio išorėje, odos nubrozdinimą dešinio paakio išorėje, odos nubrozdinimą ties dešinio apatinio žandikaulio kampo priekiniu kraštu, smulkius odos nubrozdinimus smakro dešinėje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje apatinėje dalyje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą nosies kairiame sparnelyje, smulkų nubrozdinimą kaklo priekyje, kraujosruvą kaklo dešinėje, susiliejančius odos nubrozdinimus juosmens viduryje dešinėje, odos nubrozdinimą dešinio klubo išorėje, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis abiejose plaštakose. Tokiais veiksmais M. O. ir M. B. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. O. ir jo gynėjas prašo nuteistojo M. O. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegijos manymu, Šiaulių apygardos teismas pilnai, visapusiškai, betarpiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p., ką nepagrįstai nuteistasis ginčija apeliaciniame skunde. M. O. šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., tačiau nuteistasis šioje dalyje nuosprendžio neskundžia.

Iš nuteistojo M. O. apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. O. nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis tyčia nužudė nukentėjusįjį D. V. dėl chuliganiškų paskatų. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusįjį pastūmė, nes įvykio metu šalia buvęs M. B. pradėjo šaukti, jog pas nukentėjusįjį pamatė peilį. Šiais savo veiksmais nesiekė D. V. mirties, t. y. nukentėjusįjį nužudė dėl neatsargumo. Šie nuteistojo M. O. apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis M. O. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jis su draugais M. B. , R. G. ir V. B. gėrė pas R. B. alų. Apie 2 val. nakties sugalvojo nueiti pas save į namus pasiimti cigarečių. Lipant laiptais žemyn, prieš save pamatė D. V. . Šis kažką murmėjo. Nuteistasis, prasilenkdamas su nukentėjusiuoju, pastarąjį abiem rankom pastūmė, kadangi išsigando, kad nukentėjęs neišsitrauktų peilio, be to, buvo kruvinu veidu. Nuo pastūmimo nukentėjęs nukrito ant laiptų, bet galvos nesusitrenkė, rankomis atsirėmė į grindis. Kai nukentėjusysis kėlėsi, jis jam ranka ir alkūne sudavė į krūtinę ir kaktą, nuo smūgio nukentėjęs vėl nukrito. Po to M. B. nukentėjusiajam sudavė apie porą kartų (t. 2, b. l. 175-176). Nors nuteistasis neigia, kad nukentėjusysis D. V. po jo pastūmimo griūdamas atsitrenkė galvą į kietą paviršių, tačiau tokius jo parodymus paneigia baudžiamojoje byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Taip, liudytojas R. G. , buvęs su nuteistuoju įvykio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad nuteistajam M. O. pastūmus nukentėjusįjį, pastarasis griuvo nuo laiptų, trenkėsi nugara ir galva į sieną. Po to, liudytojas pradėjo traukti M. O. nuo D. V. , kad nuteistasis toliau nemuštų nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 151-152, t. 2, b. l. 150-151). Šiuos savo parodymus liudytojas R. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 153-157). Tokius liudytojo parodymus apie kūno sužalojimo mechanizmą, sukėlusio D. V. mirtį, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 43), teismo medicinos ekspertizės akto išvados (t. 1, b. l. 62-70). Iš minėtų išvadų matyti, kad D. V. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir po minkštaisiais smegenų dangalais. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. D. V. mirtis įvyko 2009-04-08, 00 val. 15 min. gydymo įstaigoje. Galvos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs masyvia kraujosruva momens smilkinio srityje, lydima galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimais po smegenų dangalais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastui. Labiausiai tikėtina, kad D. V. mirtį sukėlusį galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po dangalais, kraujosruvą dešinio momens- smilkinio srityje, odos nubrozdinimus dešinės pusės paakio išorėje, juosmens, klubo srityje patyrė griūdamas nuo laiptų ir atsitrenkdamas galvos bei kūno dešine puse į laiptų pakopų briaunas ar plokštumas. Kiti D. V. kūne nustatyti sužalojimai yra paaiškinami smūgių sudavimu rankomis ar kojomis. Smūgių gavimo metu D. V. galėjo būti sėdimoje padėtyje. M. B. ir M. O. suduoti smūgiai rankomis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, neturėjo įtakos D. V. mirčiai. D. V. kūne nustatyti daugybiniai sužalojimai - muštinė žaizda veide, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos veide, kakle, liemens, plaštakų srityje, neturėjo įtakos jo mirčiai. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Minėtas medicinos ekspertizės išvadas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. bei papildomai paaiškino, kad esminis sužalojimas, t. y. galvos dešinės pusės sumušimas atitinka bylos aplinkybes – griuvimą nuo laiptų. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti sėdint.

Todėl kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertinęs šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei išsamiai juos aptaręs ir išanalizavęs nuosprendyje, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis M. O. tyčia stumdamas nukentėjusįjį D. V. nuo laiptų, neabejotinai suprato, kad nuo tokio jo pastūmimo nukentėjusysis gali nukristi ant cementinio grindinio ir būti sunkiai sužalotas. Šiuo atveju nukentėjusysis nuo M. O. pastūmimo nukrito ir galvos dešine puse atsitrenkė į cementinį paviršių, buvo sunkiai sužalotas ir ligoninėje mirė. Taigi darytina išvada, kad įvykio metu nuteistasis M. O. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmai šiomis aplinkybėmis gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors tokių padarinių (nukentėjusiojo mirties) nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Todėl kolegijos manymu, nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 str.). Be to, nuteistojo tyčios kryptingumą sužaloti nukentėjusįjį rodo ir vėlesni nuteistojo veiksmai. Taip, nuteistasis M. O. po nukentėjusiojo pastūmimo ir nukritimo toliau smurtavo D. V. atžvilgiu, sudavė keletą smūgių į galvą bei krūtinę, ir tik liudytojui R. G. nutraukus jį nuo nukentėjusiojo, nuteistasis baigė smurtinius veiksmus. Tuo metu kitas nuteistasis M. B. taip pat smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, nes išsigando, jog šis gali turėti peilį, be to M. B. pradėjo šaukti ,,peilis“, paneigti bylos medžiaga. Kaip matyti iš nuteistųjų M. O. , M. B. , liudytojo R. G. , buvusio konflikto metu, parodymų, jie pas nukentėjusįjį D. V. jokio peilio nematė. Iki teisminio tyrimo metu M. O. apklaustas tyrėjo (t. 1, b. l. 175-176) bei ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 178-179) neparodė, kad nukentėjusysis D. V. būtų turėjęs peilį arba būtų girdėjęs ką nors kalbant apie peilį. Kitas nuteistasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjo taip pat neparodė, kad nukentėjusysis D. V. būtų turėjęs peilį arba būtų girdėjęs ką nors kalbant apie peilį (t. 2, b. l. 29-30). Tik apklausiamas papildomai pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nukentėjusysis kažką minėjo apie peilį, tačiau D. V. nieko rankose neturėjo (t. 2, b. l. 33-34). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis M. O. taip pat neparodė, kad nukentėjusysis D. V. turi ar ką nors kalbėjo apie peilį (t. 2, b. l. 175-176). Nuteistasis M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat neparodė, jog matė pas nukentėjusįjį peilį ir paaiškino, kad nukentėjusysis kažką murmėjo apie peilį. Be to iš M. B. parodymų matyti, kad jis pats niekam nesakė, kad pas nukentėjusįjį peilis, tik girdėjo apie tai kažką kalbant patį nukentėjusįjį. Todėl mano, kad šiuos nukentėjusiojo žodžius galėjo girdėti ir kiti įvykio metu buvę nuteistasis M. O. , liudytojai R. G. , Ž. R. . Tačiau jie tokių nuteistojo M. B. parodymų nepatvirtino. Taigi, kaip matyti iš anksčiau pateiktos nuteistųjų M. O. , M. B. , liudytojų R. G. , Ž. R. parodymų analizės šie parodymai apie peilio buvimą pas nukentėjusįjį itin prieštaringi ir nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Todėl ši versija vertintina kaip nuteistojo M. O. bei M. B. gynybinė versija, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis D. V. atrodė agresyviai, nes jo veidas buvo sužalotas ir dėl šios priežasties išsigandęs nuteistasis taip pat galėjo pastumti nukentėjusįjį ir vėliau suduoti kelis smūgius nukentėjusiajam. Ši nuteistojo M. O. versija taip pat nepagrįsta ir vertintina kaip gynybinė siekiant pateisinti smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį. Kaip matyti iš teismo medicinos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 62-70) bei teismo medicinos eksperto J. R. apklausos teisme (t. 2, b. l. 192-193), visi nukentėjusiojo D. V. patirti sužalojimai buvo padaryti vienu laiku, kai buvo sužalota galva. Objektyvių medicininių požymių, kad kiti nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti skirtingu metu, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog nuteistasis M. O. parodė, jog matė sužalotą kairę veido pusę, matė kraujosruvą kairėje nukentėjusiojo akyje. Tuo tarpu iš teismo medicinos ekspertizės akto seka, kad nukentėjusiojo kairės akies sužalojimų nekonstatuota, sužalojimai nustatyti dešinėje akyje. Todėl apygardos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai atmetė nuteistojo M. O. versiją, kad nukentėjusysis D. V. galėjo būti sužalotas iki įvykio.

Kolegijos manymu, apygardos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, teisingai nustatė įvykių eigą bei faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. O. nusikalstamus veiksmus padarė dėl chuliganiškų paskatų. Kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, chuliganiškų paskatų buvimą nuteistojo M. O. bei M. B. veikoje rodo tai, kad nusikalstami nuteistųjų veiksmai nebuvo nukentėjusiojo D. V. išprovokuoti, tarp nuketėjusiojo ir nuteistųjų nebuvo jokio konflikto, todėl viešoje vietoje smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo jokio reikalo, juolab nuteistasis M. O. ir M. B. su nukentėjusiuoju iki įvykio nepažinojo vienas kito. Iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad kai kurie sužalojimai D. V. vertinami kaip savigynos požymiai, atsiradę nukentėjusiajam rankomis užsidengiant nuo suduodamų smūgių. Todėl niekuo nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ginantis nuo agresyvių pačio nukentėjusiojo veiksmų. Apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. O. nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Šiaulių apygardos teismas nuteistajam M. O. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 8 p., padarymą paskyrė tinkamą bausmę, ką nepagrįstai ginčija nuteistasis apeliaciniame skunde.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam M. O. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis M. O. padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. kvalifikuotą tyčinį nužudymą (BK 128 str. 2 d. 8 p.), kas sukėlė negrįžtamas ir nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį. Kaip asmenybė M. O. charakterizuojamas neigiamai, linkęs smurtauti, baustas administracine tvarka, oficialiai niekur nedirba. Apygardos teismas pagrįstai nuteistojo M. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 9 p.), nuteistojo M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl apygardos teismas, įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, pagrįstai paskyrė nuteistajam M. O. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą šio įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kolegijos manymu, byloje nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo panaikinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 9 p. ( veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apygardos teismas, svarstydamas šį klausimą, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. O. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo paaiškinamas nemotyvuotas, agresyvus nuteistojo elgesys, be jokios aiškios priežasties stumiant nukentėjusįjį D. V. nuo laiptų ir vėliau suduodant kartu su M. B. nevienkartinius smūgius visiškai nepažįstamam D. V. . Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis M. O. buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Kaip matyti iš pačio nuteistojo M. O. , kito nuteistojo M. B. , liudytojų R. G. , Ž. R. parodymų, jie visi kartu iki įvykio pas R. B. gėrė alų, apie 2 val. nakties jis nusprendė nueiti namo ir pasiimti cigarečių. Savo namo laiptinėje sutiko anksčiau nepažįstamą nukentėjusįjį D. V. , kur ir įvyko konfliktas, smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, pats nuteistasis M. O. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad įvykio metu nuo išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs, draugai buvo blaivesni už jį, todėl kitaip mąstė ir konflikto metu sustabdė nuteistąjį nuo tolimesnio smurto D. V. atžvilgiu (t. 1, b. l. 178-179). Todėl apygardos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 9 p.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistajam M. O. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje išdėstytas bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Taip pat, apygardos teismas tinkamai subendrino bausmes, paskirtas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., nepažeisdamas BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. reikalavimų, ir nustatė tinkamą galutinę subendrintą bausmę.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmesti.