Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis, teistas:

1) 2009-04-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 25 paroms arešto, 2009-06-23 atlikęs bausmę;

2) 2009-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 1 mėnesiui, paskirtas elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba mokytis, taip pat uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis D. B. 2010-10-20, apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, priėjęs prie A. S. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Pastarajam nesutikus, prikišo prie veido dujų balionėlį, t.y. daiktą, pritaikytą sužaloti žmogų, ir taip grasindamas tuoj pat panaudoti dujų balionėlį, dar kartą pareikalavo atiduoti telefoną bei iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė K. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5200“, 220 Lt vertės.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-10-20, po pietų, prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, jis priėjo prie pažįstamo A. S., pasiūlė parūkyti. Jis matė, kad A. S. turi du mobiliojo ryšio telefonus, todėl paprašė, kad jam duotų vieną telefoną. Nukentėjusysis telefono nedavė, todėl jis, norėdamas pagąsdinti, išsitraukė dujų balionėlį, pagrasino dujų balionėliu prikišęs jį A. S. prie veido ir pareikalavo duoti mobiliojo ryšio telefoną, sakydamas: „pridaužysiu, jei neduosi“. A. S. telefono nedavė, tuomet jis pats išsitraukė iš A. S. kelnių kišenės telefoną „Nokia“. Telefone buvusią SIM kortelę jis atidavė ir įsidėjo savo. Po dviejų dienų policijos pareigūnai telefoną ir dujų balionėlį paėmė. Gailisi dėl to, ką padarė.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2010-10-20, po pamokų, būnant prie mokyklos, prie jo priėjo kaltinamasis, kurį anksčiau buvo matęs keletą kartų, nusivedė jį už kampo ir liepė atiduoti telefoną, sakydamas: „atiduok telefoną, nes kitaip sudaužysiu galvą“. Jis atsakė, kad telefono neatiduos. Tada kaltinamasis išsitraukė dujų balionėlį, prikišo jį jam prie veido ir vėl liepė atiduoti telefoną. Jis labai išsigando, tačiau vis tiek nedavė telefono, tada kaltinamasis pats iš jo kišenės ištraukė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5200“. Telefono vertė apie 200 Lt, jį jam buvo nupirkusi mama. Telefone buvusią SIM kortelę kaltinamasis grąžino. Jis turėjo du telefonus. Kaltinamajam jis nesipriešino, nes bijojo, pagalbos nešaukė, kadangi aplinkui nebuvo žmonių. Telefonas jam grąžintas.

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2010-10-20, jai būnat mieste, paskambinęs jos sūnus A. S. pranešė, kad iš jo atėmė telefoną „Nokia“. Sūnus jai papasakojo, kad jam prie veido kaltinamasis buvo pridėjęs dujų balionėlį. Ji su sūnumi nuvyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą. Sūnus sužinojo kaltinamojo pravardę ir kad jis gyvena vaikų namuose. Telefonas jai buvo grąžintas, telefonas „Nokia“ kainavo 200 Lt. Jokių pretenzijų kaltinamajam ji nereiškia.

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą, vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja I. B. parodė, kad kaltinamasis bėgdavo iš globos namų, nelankė vidurinės mokyklos, vartoja alkoholinius gėrimus, rūko.

Iš 2010-10-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje kaltinamąjį D. B., kuris 2010-10-20 pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamąjį jis atpažino pagal veido bruožus, veido formą, nosį (b.1. 12-16).

Iš 2010-10-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis D. B. pateikė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“ IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 24).

Iš 2010-10-26 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5200“ IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-27).

Iš 2010-10-29 daiktų parodymo atpažinti protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis A. S. iš jam pateiktų atpažinimui telefonų atpažino savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“ (b.l. 28-29).

Iš 2010-10-29 pakvitavimo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5200“ grąžintas nukentėjusiajai K. S. (b.l. 30).

Aptarti įrodymai: kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiųjų parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, daiktų parodymo atpažinti protokolas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, prikišęs prie veido ir grasindamas nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti daiktą, pritaikytą sužaloti žmogų – dujų balionėlį, pagrobė iš nukentėjusiojo turtą už 220 Lt. Pats kaltinamais pripažino, kad pagrobė iš nukentėjusiojo telefoną, grasino jam žodžiais ir, norėdamas įbauginti, prikišo nukentėjusiajam prie veido dujų balionėlį. Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žo­džiu, ges­tais, aki­vaiz­džiu de­monst­ra­vi­mu, užuo­mi­no­mis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. D. B. grasino nukentėjusiajam A. S. dujiniu balionėliu, t.y. akivaizdžiai demonstruodamas rankoje dujų balionėlį, reikalavo atiduoti telefoną. Gra­si­ni­mas buvo re­a­lus. Gra­si­ni­mas lai­ko­mas re­a­liu, kai jis eg­zis­tuo­ja ob­jek­ty­viai, ne­ap­si­ri­bo­jant tik nu­ken­tė­ju­sio­jo su­vo­ki­mu. Nu­ken­tė­ju­sy­sis re­a­laus gra­si­ni­mo ap­lin­ky­bes su­vo­kia ver­tin­da­mas už­puo­li­ko fi­zi­nį pra­na­šu­mą, nu­si­kal­ti­mo įran­kių, su­tei­kian­čių ar su­da­ran­čių to­kio pra­na­šu­mo įspū­dį, tu­rė­ji­mą, už­puo­li­mo ne­ti­kė­tu­mą ir gra­si­ni­mui pa­lan­kią si­tu­a­ci­ją. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta atokioje vietoje, kaip parodė nukentėjusysis A. S. – nusivedus nukentėjusįjį už mokyklos kampo, kai aplink nebuvo žmonių, asmens, kuris rankoje turėjo dujų balionėlį, teismas daro išvadą, kas šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės su­kū­rė A. S. si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra bau­gi­nan­ti, ke­lian­ti ne­ri­mą ir sau­gu­mo trū­ku­mą. Nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje turimą dujų balionėlį, jis tai suprato kaip grasinimą, be to, grasinimas buvo išreikštas ir žodžiais, jis išsigando dujų balionėlio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. visiškai įrodyta. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kaip įbauginimo priemonę naudojant daiktą, specialiai pritaikytą kūnui sužaloti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ nurodė, kad specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Tai gali būti bet kokie ūkinės ar buitinės paskirties daiktai, perdirbti ir pritaikyti šiam tikslui. Jais taip pat laikomi mechaniniai purškikliai, aerozolinės priemonės su ašarinėmis ar nervus paralyžiuojančiomis dujomis, kibirkščiuojantys ar sukeliantys elektrošoką įrenginiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo nepilnamečiams pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama į D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinė, sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: yra nepilnametis, du kartus teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas du neišnykusius teistumus. Visa tai charakterizuoja jį kaip asmenį, nenorintį keisti gyvenimo būdo ir linkusį nusikalsti, nedarantį jokių išvadų. Atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo. Klaipėdos vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorės kaltinamasis vertinamas neigiamai, nes praleidinėjo pamokas, nesimokė, ne kartą buvo paieškomas kaip dingęs iš globos mamų. Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą – vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja I. B. parodė, kad D. B. bėga iš globos namų, vartoja alkoholinius gėrimus, rūko. Savanaudišką nusikaltimą kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusius teistumus, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. 3 d., teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nepilnamečiui kaltinamajam D. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nes yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nustatant bausmės trukmę kaltinamajam D. B., atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į pagrobto turto vertę, į tyčinę kaltę, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – yra nepilnametis, nesimoko. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalto nepilnametis, dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, už nusikaltimą skirtina žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2009-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Bausmę skirtina atlikti nepilnamečių pataisos namuose. D. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. l d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi—prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2009-11-17 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje pakeisti į suėmimą, suimti jį teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.