Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Aidai Gaučienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiajam V.R. B., jo atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei Evelinai Džiovenytei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nedalyvaujant VSDFV Kauno skyriaus atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vaikų neturintis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 233 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. L. 2013 m. gegužės 22 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, R. K. g. 42 namo laiptinėje, Kaune tyčia, rankoje turėta lazda ne mažiau kaip po tris kartus smogė V.i R. B. į abi kojas, o pastarajam nuo šių smūgių nukritus ant grindų, tyčia, vieną kartą šia lazda smogė jam į sprandą bei tyčia, vieną kartą smogė jam galvos link, tačiau V.i R. B. dengiantis galvą rankomis, pataikė jam į abi rankas, taip padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, nugaros kairėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešiniame klube, kairės girnelės lūžį, kas sukėlė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d.

V.s R. B. pareiškė 15 000 Lt civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 83-84).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 478,39 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 25-30).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 2832,90 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 32-54).

Kaltinamasis R. L. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. pavasarį, gegužės mėnesio kažkurią dieną apie 17 valandą, būnant namuose, išgirdo triukšmą laiptinėje, lyg durys trenkėsi. Jam atidarius duris, pamatė prie savo buto durų gulintį žmogų. Sklido alkoholio kvapas, žmogus nejudėjo, pamatė alaus butelį. Pagalvojo žmogui padėti, pakėlė jį už pažastų, išnešė jį į kiemą, pasodino prie laiptų. Nepraėjus nė kelioms minutėms, atvažiavo policijos pareigūnai, jam jokių priekaištų nereiškė, nukentėjęs jokių priekaištų nereiškė, buvo budrus. Stovėjo per kelis metrus nuo nukentėjusiojo. Kaip suprato, nukentėjęs išsikvietė greitąją ir atvažiavo greitoji. Kai atvažiavo greitoji, jis nuėjo namo. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su tuo įvykiu, pasakyti negali. Gyvena pirmame aukšte. Išėjo į koridorių, nes išgirdo triukšmą laiptinėje. Kas galėjo sužaloti nukentėjusįjį, negali pasakyti. Kai jį išnešė į kiemą, jis buvo sąmojingas. Jis nesudavė nukentėjusiajam. Policijai nukentėjęs nieko neminėjo, kas jį sumušė, nieko nesakė, ar kaltinamasis, ar kažkas kitas būtų ką padaręs. Kai jį iškvietė į policiją, V. R. B. jam davė dvi dienas iš eilės, skambino į jo telefoną, pasakė, kad rytoj bus namuose, pasakė adresą, liepė atvažiuoti pas jį į namus. Tai buvo penktadienis, paskui šeštadienį paskambino, pasakė neik į namus, jis bus kieme, žolę pjaus. Jam atvažiavus, jis buvo kieme ir jie kalbėjo, kad jam padaryta moralinė žala, nori 10 000 litų, kad nori operuotis kelį. Pasakė jam, kad to nusikaltimo nepadarė ir pinigų neduos. Važiavo norėdamas paklausti, kodėl jis apsipažino, kodėl jį apkaltino. Nežino, kodėl V. R. B. jį apkaltino, gal buvo neblaivus. Gal jį kas kitas sumušė, gal jis nukrito, gal norėjo pasipelnyti, bet policijai jis apie jį nieko nesakė. Jis to nepadarė, todėl nesutiko duoti pinigų. Po to gavo iš policijos pranešimą, neva bandė paveikti V. R. B., kad keistų savo parodymus. Girdėjo A. P. duotus parodymus teisme, bet ką ji ten matė, būdama neblaivi. A. P. parodė, kad jie kartu išgėrinėjo, paskui jį kažkas užpuolė. V. R. B. jo nekaltino iki tol, kol pas jį neatvažiavo policija. Pas nukentėjusiojo mamą paklausė, ar čia gyvena V. R. B.. Ji sakė, kad negyvena, liepė palikti savo telefoną. Gal po savaitės V. R. B. jam paskambino. Jo mamai pasakė savo mobiliojo telefono numerį. Policijoje girdėjo, kaip V. R. B. minėjo tą adresą, iš to žinojo, kur jis gyvena. Važiavo pas V. R. B. išsiaiškinti, jų pokalbis truko kelias minutes. V. R. B. pasakė, ką jis galvoja, apsisuko ir išvažiavo. Daugiau nukentėjusiajam niekada neskambino. Su visais kaimynais sutaria ir su A. P. sutaria normaliai, tik nesutaria dėl tvarkos laiptinėje. Pas A. P. ateidavo išgeriančių žmonių. Su A. P. susipykęs nebuvo, tik nebendravo. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje. Greitosios pagalbos neiškvietė, nematė ant nukentėjusiojo jokių sumušimo žymių, nesimatė nei kraujo, nieko, kad jam būtų kas blogai. Paskui atvažiavo policija, tai galvojo, jeigu blogai, jie patys iškvies.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo Viliaus R. B. parodymais, liudytojų G. J., Ž. C., R. G., J. V., A. P. parodymais, specialistės S. B. parodymais, nukentėjusiojo pareiškimu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, 2013-05-23 specialisto išvada Nr. G 1330/13(02), asmens parodymo atpažinti protokolu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V.s R. B. parodė, kad kaltinamojo prieš tai nepažinojo, nebuvo jo matęs. Išėjo atostogų, turėjo laisvų dienų, nusprendė nueiti pas pažįstamą merginą. Susiskambino, įėjo į laiptinę, durys buvo atdaros. Pradėjo kilti laiptais, išbėgo R. L. su beisbolo lazda, suriko „bomžas“ ir pradėjo jį su beisbolo lazda daužyti. Atsidūrė lauke – prasimerkė, žiūri, kad stovi policijos mašina. Išsikvietė greitąją, jį išvežė. Būtent kaltinamasis jį sumušė, jį atpažįsta. Buvo išgėręs gal bokalą alaus apie 19 val. Aplink žmonių nebuvo. Nesupranta, už ką jam sudavė. Apačioje atgavo sąmonę, kaip ten atsidūrė - nepamena. Gydėsi 2 mėnesius. Jam sulaužyta kelio girnelė, sumušta koja. Pirmą kartą sudavė per kairę koją, paskui į antrą koją. Dar bandė gintis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltinamąjį jis pats pasikvietė pakalbėti, kalbėjo apie pinigus. Kaltinamasis sutiko mokėti 10000 Lt su sąlyga, kad nukentėjusysis prisiimtų kaltę. Reiškia civilinį ieškinį 15 000 litų sumai. Kaltinamasis pastatė jam sąlygas, kad prisiimtų kaltę. Ieškinį sutinka mažinti.

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiuoju gyveno kartu tris metus. Įvykis buvo pernai, vasaros pradžia, išsikvietė taksi, važiavo į sodą – apsipyko, nukentėjusysis gėrė alų. Jis išlipo, o ji nuvažiavo į sodą. Gavo skambutį iš nukentėjusiojo, kad jis sumuštas, ligoninėje – sugipsuota koja, visas mėlynas. Jis pasakojo, kad nuėjo pas savo pažįstamą, nespėjus įeiti pas ją į namus, išėjo vyriškis ir su pagaliu jį sumušė. Sakė, kad merginą visi vadina „Džioly“, jos nepažįsta, jo apie ją neklausinėjo. Nežino, už ką jį sumušė, sakė tiesiog ėjo į svečius tyliai ramiai, nesiplūdo. Buvo išgėręs pusantro butelio alus, iš vakaro gėręs nebuvo. Iki įvykio nešlubavo, sužalotas nebuvo. Po to V. B. tą vyrą atpažino, pasakė, kad tai kaimynas tos, pas kurią jis ėjo.

Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet jis matytas – buvęs kaimynas, adresu Kalantos gatvėje, kur gyveno prieš pusantrų metų su mama ir vaikais. Svečiai lankydavosi pas ją Kalantos gatvėje, išgerdavo, sėdėdavo. 2013-05-22 buvo namuose. Nukentėjusįjį pažįsta, jis buvo pas ją svečiuose, atsigėrė alaus. Gal valandą pabuvo ir išėjo. Girdėjo, kad triukšmas, bet nosies nekišo, matė kad yra atvažiavusi greitoji, policija. Ji buvo neblaivi. Triukšmas buvo, tarpusavyje kažkas ginčijosi. Suprato, kad čia V.s. Nesidomėjo, nebuvo įdomu. Jis yra draugės draugas. Jis buvo pas ją tik vieną kartą. Nepamena, kiek išgėrė. Lyg kaimynas jam kažką sulaužė. Buvo atvažiavusi greitoji. Ji buvo balkone, kai V.s jai paskambino ir pasakė, kad jį užpuolė kaltinamasis, su beisbolo lazda sulaužė lyg. Sakė, kad išsikvietė greitąją ir laukia. Iš dalies patikėjo V.mi. Kaimynas L.as buvo įpykęs, kad pas ją ateina draugai, vartojamas alkoholis. Išleisdama B.ą matė L.ą, jis tada tą pastabą ir davė. B.as buvo išgėręs, bet negriuvinėjo. B.as sakė, kad jį sumušė tas, kur važinėja „BMW“ markės automobiliu, ji suprato, kad tai L.as. BWM turi kaltinamasis vienintelis iš kaimynų.

Liudytojas G. J. parodė, kad dirba vyr. postiniu, adresu Taikos pr. 115, Dainavos PK. Gyvenu Kalantos g. 42 -2. Kaltinamasis yra jo kaimynas. Nukentėjusį matė vieną kartą įvykio metu. Kada buvo įvykis - tiksliai nepamena. Valė langus, kiemas buvo tuščias, kai išgirdo garsą, kaip krintančio žmogaus. Išėjęs pažiūrėti, pamatė lauke gulintį nukentėjusį. Jis buvo gyvas, atsirėmęs į sieną, neblaivus, sumušimų nesimatė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Gal jis nukrito krisdamas, nes buvo neblaivus. Pas juos vaikšto daug neblaivių žmonių. Palaukė, kol atvažiuos greitoji. Pats nukentėjusysis ją išsikvietė. Kaltinamąjį matė vėliau. Medikams nukentėjusysis nieko nepasakojo, jį įsisodino ir išsivežė. Vizualiai kūno sužalojimų nesimatė. A. P. žiūrėjo per langą tuo metu, negali pasakyti ar matė įvykį. Atvyko patruliai G. ir C. – nežino, kas juos iškvietė. Greitoji po 5 minučių atvyko, dar policijos pareigūnų nebuvo.

Liudytojas R. G. parodė, kad yra Petrašiūnų nuovados patrulis. Gal ir teko tada vykti pagal iškvietimą. Kaltinamąjį pažįsta kaip gyventoją. Nukentėjusį mato pirmą kartą. Dėl ko kvietė – nepamena, lyg nieko reikšmingo nebuvo, sumuštų, sužalotų lyg nebuvo. Buvo rašomas tarnybinis pranešimas.

Liudytojas Ž. C. parodė, kad dirba vyr. postiniu. Kaltinamasis gyvena tame pačiame name. Nukentėjusiojo nepažįsta. Prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Gal ir buvo koks įvykis - nepamena. Sumuštų žmonių nematė, kaltinamąjį mato kiekvieną dieną. Nukentėjusiojo tuo metu nematė. Jei būtų rimtas įvykis, atsimintų. Nukentėjusiojo kartu su kaltinamuoju toje pačioje vietoje nematė. Atvykęs į įvykį, nukentėjusiojo nematė. Buvo kaltinamasis su kitu asmeniu, ne su nukentėjusiuoju.

Pareiškime (protokole – pareiškime) V.s R. B. nurodė, kad 2013-05-22 apie 19.00 val. R. K. g. 42 namo, Kaune, laiptinėje, jį sumušė nepažįstamas vyriškis (t. 1, b. l. 3).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. R. B. iš jam pateiktų atpažinti trijų asmenų, atpažino R. L. kaip asmenį, kuris 2013-05-22 apie 19 val. jį sumušė R. K. g. 42 namo laiptinėje (t. 1, b. l. 66-70).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele seka, kad adresu R. K. g.42 kviečiama med. pagalba, 52 m. amžiaus vyras, priežastis nurodyta, - sumušė, užpuolikas tame pačiame pastate, ginkluotas kažkokia lazda, nusiskundimai-draugės kaimynas beisbolo lazda sumušė kojas.(t.1.b.l.11-12)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1330/13(02) nustatyta, kad V.i R. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaros kairėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešiniame klube; kairės girnelės lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku bei kietu buku pailgą formą turinčiu daiktu, kuo galėjo būti lazda, metalinis strypas ar panašiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėjoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės girnelės lūžio V. R. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-22. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame klube, poodinė kraujosruva dešiniame klube galėjo būti padaryta nugriuvus. Kiti išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti lazda, metaliniu strypu, ar kitu panašaus pobūdžio daiktu (t. 1, b. l. 20-21).

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė specialistė S. B. patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, kad V. B. galėjo būti sužalotas gegužės 22 dieną. Jis buvo atvykęs 2013 m. gegužės 23 d. Dar buvo užsakyti papildomi medicininiai dokumentai. Buvo nustatytos kraujosruvos, nubrozdinimai. Vienus sužalojimus, nubrozdinimus galėjo pasidaryti nugriuvus, o kiti galėjo būti padaryti lazda ar kitais pailgos formos kietais daiktais, tokiais kaip lazda. Kad taip pats pasidarytų - tai nebūdinga, bet kategoriškai tvirtinti to negali. Sužalojimai padaryti pasiekiamoje ranka vietoje, bet tai nėra būdinga savęs žalojimui. Sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės girnelės lūžimo. Girnelės lūžis nėra būdingas griuvimui, bet tokie atvejai galimi, bet tada lūžimas būna skeveldrinis. Girnelė lūžta, kai įvyksta didelės energijos trauma. Tik autoįvykio metu kartą taip buvę, daugiau analogiškų atvejų ji neturėjo. Pailgo daikto formos žymių, kadangi koja buvo gipse, ji nematė. Girnelės lūžis buvo nustatytas iš karto po traumos. Žmogus po tokios traumos dar galėjo apsunkintai vaikščioti, bet turėtų būti ryškus skausmas. Aišku kažkiek veikė alkoholis. Lūžis buvo šviežias. Paties sužalojimo vizualiai išoriškai ji nematė. Greitoji matė kraujosruvas ir traumatologas matė, bet nei formų nei spalvų jie neaprašinėjo. Buvo padaryta rentgenograma ir nustatytas lūžis. Po įvykio nukentėjusysis visa laiką buvo stacionare, jis atvežtas į Kauno klinikas ir ten iki lūžio nustatymo buvo ligoninėje.

Įvertinus visus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam lazda, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tuo padarė nusikalstamą veiką, jo nusikalstama veika atitiktų LR BK 138 str. 1 d. Nenustačius, kad įvykis vyktų viešoje vietoje, smūgių sudavimu būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar tai sutrikdytų visuomenės rimtį, viešąją tvarką, kaltinamojo veika iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 22 d. apie 19.00 val. viešoje vietoje, t.y. R. K. g. 42 namo laiptinėje, Kaune, esant menkavertei priežasčiai, kad nukentėjusysis atėjo į šio namo laiptinę, tyčia, rankoje turėta lazda ne mažiau kaip po tris kartus smogė V.i R. B. į abi kojas, o pastarajam nuo šių smūgių nukritus ant grindų, tyčia, vieną kartą šia lazda smogė jam į sprandą bei tyčia, vieną kartą smogė jam galvos link, tačiau V.i R. B. dengiantis galvą rankomis, pataikė jam į abi rankas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Nesurinkus įrodymų dėl viešosios rimties trikdymo, kaltinamasis pagal jam inkriminuojamą BK 284 str. 1 d. išteisintinas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. L. padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėties. Nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad be nukentėjusiojo sužalojimo, R. L. būtų padaręs kokius nors tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų visuomenės negerbimą.

Be to, kaltinamasis R. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, atvažiavęs į namus, esančius Prancūzų g. 38-1, Kaune, pas Vilių R. B., kuris ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00494-13 metu pripažintas nukentėjusiuoju, žodžiu pasiūlė jam 10000 litų už tai, kad jis pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pasakytų, kad susižalojo nukritęs pats, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Taip pat nesurinkta jokių įrodymų, pagrindžiančio kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos, nurodytos LR BK 233 str. 1 d., padarymu. Byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų duomenų visuma neįrodyta, kad kaltinamasis būtų siekęs paveikti nukentėjusįjį, jog šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų ieškojęs būdų, kaip susisiekti su nukentėjusiuoju. Atvirkščiai, pats nukentėjusysis V. R. B. parodė, jog jis pats skambino kaltinamajam, ketindamas susitaikyti.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiojo Viliaus R. B. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, neprieštaraujantys liudytojos A. P. parodymams, kad kaimynas R. L. buvo įpykęs, jog pas ją ateina draugai, išėjus V. R. B. išgirdo triukšmą, V. R. B. telefonu jai pasakė, kad kaimynas, važinėjantis su „BMW“ markės automobiliu, beisbolo lazda jam sulaužė kojas ir jis sėdėdamas ant suoliuko laukia greitosios, ji buvo išėjusi į balkoną ir matė V. R. B.; liudytojo G. J. parodymais, kuriais jis patvirtina, kad valant langus išgirdo krintančio žmogaus garsą, matė tuščiame kieme gulintį nukentėjusįjį, per langą žiūrinčią A. P., atvykusią greitąją pagalbą, taip pat neprieštarauja liudytojų Ž. C., R. G. parodymams - įvykio metu įvykio dieną atvykę pagal iškvietimą jie matė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį bei liudytojos J. V. parodymais, kad iki įvykio nukentėjusysis buvo sveikas.

Nukentėjusiojo parodymai taip pat pavirtinti specialisto išvada, konstatuojant, kad sužalojimai padaryti kietu buku pailgos formos daiktu, specialistės S. B. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad girnelės lūžis nėra būdingas griuvimui, nes tada būtų skeveldrinis lūžimas.

Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, administracine tvarka baustas, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė su teismo skiriamais įpareigojimais.

Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam V.i R. B. neturtinė žala - 8000 Lt. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (LR CK 6.250 str.). Žala priteistina atsižvelgiant į tai, kad ji padaryta dėl nusikaltimo sveikatai, buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis gydėsi, kurį laiką nedirbo. Ieškinys mažintinas atsižvelgiant į tai, kad sužalojimas sunkių pasekmių nesukėlė, pats nukentėjusysis neprieštarauja mažinti ieškinį.

Iš kaltinamojo priteistinos išlaidos nukentėjusiajam už advokato pagalbą (LR BPK 106 str. 2 d.).

Byloje pareikšti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys 2832,90 litų sumai ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys 478,39 litų sumai nenagrinėtini, nes minėti ieškiniai yra regresiniai ir turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. (2014-06-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-269/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 309 str., 115 str., 109 str., 106 str.

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

R. L. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

R. L. pagal LR BK 233 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš nuteistojo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų, t. y. 2316,96 Eur) nukentėjusiajam V.i R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų, 434,43 Eur) išlaidų už advokato pagalbą (LR BPK 106 str.).

Kauno teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikšti civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (BPK 115 str. ).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.