Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nutraukė 1971-12-08 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu J. K.. Iškeldino atsakovą R. K. su visa šeima (taip nurodyta sprendime) iš užimamų ieškovui priklausančių tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sprendimo įvykdymą šioje dalyje atidėjo iki 2008-08-01 d. Priteisė iš J. K. ir R. K. po 100 Lt žyminio mokesčio ir po 3,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendime nurodė šias nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinius argumentus ieškiniui tenkinti.

Nurodė, kad netenkintinas atsakovų reikalavimas taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį (b.1.101) ir tuo pagrindu netenkinti ieškinio, kuris yra trys metai ir kuris prasidėjo 1993-05-17 d., kai iš tarnybos buvo atleistas atsakovas J. K. ir ieškovui apie pažeistą teisę buvo (tapo) žinoma tuo pat metu. Sprendime nurodė, kad reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių, todėl tokiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo. Todėl šis atsakovų prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad bylos duomenimis (b.1.5-24,75) nustatyta, jog ginčo patalpos priklauso valstybei, kurias patikėjimo teise valdo ieškovas. Iš šalių paaiškinimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad visos patalpos yra specialiosios paskirties, nes tai yra gaisrinė. Iš 1971-12-08 d. nuomos sutarties (b.1.43-45) matyti, kad J. K. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, susidedančios iš 2 kambarių ir virtuvės 29,12 kv.m. ploto, esančios (duomenys neskelbtini), o šiuo metu užima bendrą 61,03 kv.m. patalpų plotą (b.1.112). Atsakovo J. K. paaiškinimais nustatyta, ką patvirtina ir byloje esantys dokumentai (tarnybos lapo kopija, b.1.25-26), kad J. K. nuo 1966-04-01 d. dirbo Biržų Valstybinėje priešgaisrinės priežiūros inspekcijoje inspektoriumi, šiose pareigose jam tebedirbant, 1971-12-08 d. su juo buvo sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebegalioja į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Pagal šią taisyklę ginamos tik tos teisės, kurios buvo įgytos netekusio galios teisės akto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-102/2006).Nurodė, kad Atsakovo J. K. argumentai , kad jį 1993-05-17 d. atleidus iš tarnybos ir išėjus į pensiją, jis įgijo teisinę apsaugą dėl to, kad tuo metu galiojusio CK 363 str. 3 p. buvo įtvirtinta garantija, jog iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti asmenys iškeldinami tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, nepagrįsti. Su atsakovu J. K. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta 1971-12-08 d. Tuo metu šiuos civilinius teisinius santykius reglamentavo 1964 m.CK 318-365 straipsnių normos. Šio kodekso 320 str. 1 d. nustatė, kad tarnybinės patalpos suteikiamos piliečiams, kurie dėl savo darbinių pareigų rūšies turi gyventi darbovietėje arba tarnybiniame pastate. Tuo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1968-05-22 d. nutarimas, kuriuo buvo patvirtintos Taisyklės dėl suteikimo tvarkos ir naudojimosi tarnybinėmis patalpomis, kurio 1 priede buvo nustatytas sąrašas pareigybių ir darbų, į kuriuos priimti darbuotojai turėjo teisę naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis. Tuo tarpu tokia pareigybė, kurioje tuo metu dirbo atsakovas J. K., į šį sąrašą įtraukta nebuvo. Be to, tuo metu galiojusio CK 320 str. 2 d. nustatė, kad gyvenamoji patalpa, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso namas, kuriame ji yra, turėjo būti įtraukiama į tarnybinių tarpą rajono (miesto) vykdomojo komiteto sprendimu ir suteikiama pagal šio vykdomojo komiteto išduodamą specialų orderį. Suteikus tarnybines patalpas, turėjo būti sudaroma rašytinė tipinė tarnybinių patalpų nuomos sutartis, patvirtinta tuo pačiu 1968-05-22 d. nutarimu. Šioje byloje jokių duomenų, kad ginčo patalpos tuo metu galiojusių įstatymų pagrindu būtų buvusios priskirtos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų, byloje nėra. Atsakovo J. K. einamos pareigos tuo metu nebuvo įtrauktos ir į sąrašą pareigybių ir darbų, į kuriuos priimti darbuotojai būtų turėję teisę naudotis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis. Taip pat ir iš pačios 1971-12-08 d. nuomos sutarties turinio negalima daryti išvados, kad J. K. būtų buvusios suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad dėl šių visų byloje nustatytų aplinkybių negali būti taikomos teisės normos reglamentuojančios tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį režimą. Teismas nustatė, kad patalpos, kuriose gyvena R. K. šeima, kurią sudaro tretysis asmuo, jo žmona R. K. ir 2 jų nepilnamečiai vaikai, nėra atskirtos nuo kitų gaisrinės patalpų, nes į jas patenkama per tą patį vienintelį įėjimą į gaisrinę, o visas patalpas jungia tas pats koridorius. Nustatė, kad atsakovas J. K. ginčo patalpose nebegyvena nuo pat jo atleidimo, kai suėjo nustatytas amžius, kuris nuo tada nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise jam priklausančioje sodyboje (b.1.114 ir b.l.51). Šią aplinkybę patvirtino liudytojai B. K. ir S. V., tai iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas nurodydamas, jog jis iš tiesų nuolat gyvena savo sodyboje (duomenys neskelbtini), nuo to laiko, kai buvo atleistasis tarnybos. CK 6.576 str. reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Išvardintais įrodymais pripažino nustatyta, kad atsakovas J. K., su kuriuo 1971-12-08 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, šiose patalpose nebegyvena nuo 1993 metų, kai buvo atleistas iš tarnybos suėjus nustatytam amžiui, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti šią sutartį yra pagrįstas ir tenkinamas CK 6.609, 6.610 str. pagrindu. Atsakovo J. K. argumentai apie tai, kad jis ginčo patalpose laiko dalį savo dokumentų, kartais užsuka pas sūnų ir dėl to laikytina, kad jis gyvena šiose ginčo patalpose atmetami, nes gyvenamosios patalpos nuomos tikslas įstatymo prasme yra suteikti nuomininkui gyvenamąsias patalpas naudoti jas gyvenimui. Ginčo patalpos yra specialiosios paskirties pastatas - gaisrinė ir jos reikalingos jos tarnybos tiesioginių funkcijų įgyvendinimui, nes ieškovui patalpų trūksta, todėl prašo iškeldinti atsakovą R. K. su šeima iš šių tarnybinių patalpų, kuris šiose patalpose su šeima gyvena. Jo su Biržų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba nesieja jokie santykiai. 2007-01-16 d, raštu ieškovas atsakovą R. K. įspėjo, kad jis turi išsikelti iš užimamų tarnybinių patalpų (b.1.28). Nurodė, kad esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą R. K. su visa šeima iš gaisrinės pastato nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, yra pagrįstas ir tenkinamas CK 6.610 str. pagrindu. Nurodė, kad tenkina atsakovo teismo posėdyje pareikštą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iš dalies, kadangi R. K. šeimoje auga du mažamečiai vaikai (b.1.78-79), todėl atsakovui turi būti suteikta galimybė išsinuomoti kitą tinkamą gyvenimui būstą (sprendimo įvykdymas atidedamas iki 2008-08-01 d. - CPK 271 str.). Iš atsakovų, kaip pralaimėjusios bylą šalis, priteisė žyminį mokestį bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.).