Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovams K. Ž., advokato padėjėjui T. P., atsakovo atstovei J. M. - Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilokta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad 2010-10-18 pareiškėjui buvo išduota licencija Nr. duomenys neskelbtini verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-kebabinėje (kavinėje duomenys neskelbtini), adresu duomenys neskelbtini, Vilnius (prekybos alkoholiniais gėrimais būdą nustatant „Vartoti vietoje ir išsinešti“, prekybos laiką nustatant „Visą parą“, prekybos vietą nustatant „Kavinė-kebabinė duomenys neskelbtini, Vilnius“). 2015-04-18 apie 14.34 val. prie pareiškėjo parduotuvės ir Kavinės automobiliu Opel Zafira (v.n. (duomenys neskelbtini) atvažiavo keturi asmenys - A. M. (g. (duomenys neskelbtini)), S. D. (g. duomenys neskelbtini), J. N. (g. (duomenys neskelbtini)) ir J. T. (g. (duomenys neskelbtini)). S. D. įėjo į Kavinę, po 1-2 minučių į Kavinę įėjo J. T., kuris paėmė 0,5 l „Utenos Pllsner“ alaus skardinę ir priėjo prie kasos atsiskaityti. Tuo metu Kavinėje kasininku dirbęs M. B. paklausė J. T. ar jis gali parodyti asmens tapatybės dokumentą. J. T. pasakė, kad gali ir pradėjo asmens tapatybės dokumento ieškoti piniginėje. Neradęs pasakė, kad asmens tapatybės dokumentą paliko automobilyje. Kadangi J. T. į Kavinę atvyko automobiliu, atrodė kaip pilnametis, o be to, ir savo aktyviais veiksmais siekė sudaryti pilnamečio asmens įspūdį, todėl kasininkas buvo suklaidintas dėl J. T. amžiaus ir dėl to pastarajam pardavė minėtą skardinę alaus.

Pažymi, kad jaunuoliai specialiai ruošėsi pareiškėją išprovokuoti jiems parduoti alkoholinius gėrimus. Tą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus surinkta ir atsakovui kartu su 2015-05-13 raštu Nr. 10-S-123653 siųsta medžiaga. Ši medžiaga patvirtina, kad asmenys sąmoningai siekė įtikinti pareiškėją parduoti tuo metu nepilnamečiui J. T. alkoholinį gėrimą. Alkoholinių gėrimų pirkimą organizavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys A. M.. Jis ir kiti minėti jaunuoliai prie pareiškėjo Kavinės stiklinių durų privažiavo automobiliu, kad pareiškėjo darbuotojai akivaizdžiai matytų, jog jaunuoliai naudojasi automobiliu, kas rodo juos esant pilnamečius. Alkoholinio gėrimo pirkimas buvo pavestas (duomenys neskelbtini) gimusiam J. T., kuriam tuo metu (2015-04-18) iki pilnametystės buvo likusios tik 9 dienos. Alkoholio pirkimas buvo nufilmuotas paslėpta kamera, vaizdo įrašas patalpintas www.voutube.com/watch?v=dUUyL 7GKEA portale, vėliau aprašytas žiniasklaidoje, todėl policijos institucija, atlikusi tyrimą, visą medžiagą persiuntė atsakovui, kuris surašė 2015-07-15 protokolą Nr. ATK2-107 dėl AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimo ir 2015-08-13 priėmė skundžiamą Nutarimą.

Skunde teigiama, jog pareiškėjas įvykdė AKĮ 18 str. 5 d. nustatytą reikalavimą, pirkėjui J. T. priėjus prie kasos ir padėjus alaus skardinę kasininkas paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą. Pareiškėjo manymu, kasininkas buvo sąmoningai suklaidintas paaiškinus, kad dokumentą J. T. paliko automobilyje. Jis nesuprato, jog alkoholinius gėrimus parduoda nepilnamečiui asmeniui, t.y. šiuo atveju nėra pareiškėjo tyčios parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniam negu 18 metų asmeniui. Pardavėjas buvo įsitikinęs, kad alkoholinius gėrimus (alų) parduoda pilnamečiam asmeniui, nes J. T., atrodė, kaip pilnametis, buvo storai apsirengęs vėsaus sezono drabužiais, į prekybos vietą atvyko automobiliu, buvo beveik pilnametis ir elgėsi taip, kad pareiškėjo kasininką įtikintų esant pilnamečiu. J. T. siekė įsigyti alkoholinių gėrimų, vien tam, kad įrodytų, jog nepilnametis gali juos nusipirkti, ir tam atitinkamai ruošėsi. Iš policijos įstaigos atsakovui perduotojoje medžiagoje esančio video matoma, kad J. T. su kitais asmenimis pareiškėjo Kavinėje pirko alkoholinius gėrimus vykdydami „eksperimentą“, o ne įprastam vartojimui. J. N. 2015-05-04 paaiškinime aiškiai užfiksuotas tokio „eksperimento“ tikslas - „kad visi pamatytų, jog alkoholis parduodamas nepilnamečiams ir įrodyti, kad degalinių atstovai meluoja“, tai rodo neabejotiną minėtų asmenų siekį išprovokuoti pareiškėją parduoti J. T. alkoholinių gėrimų. J. T. bandydavo įtikinti, kad yra pilnametis, nurodydavo, kad jo amžių patvirtinantis dokumentas paliktas šalia stovinčiame automobilyje. Tokie veiksmai laikytini provokuojančiais pareiškėją parduoti jam alkoholinius gėrimus, t.y. padaryti AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. numatytą teisės pažeidimą.

Pareiškėjo argumentus, kad jo veiksmuose nėra tyčios, atsakovas vertina kritiškai ir nurodo, jog pagal AKĮ nuostatas, už šio įstatymo pažeidimą atsako juridinis asmuo. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiui asmeniui pareiškėjo vardu ir interesais. Tą patvirtina byloje esantys duomenys, pardavimo fakto neginčija ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d 3 p pažeidimą. Alkoholinių gėrimų pardavimas nepilnamečiui asmeniui buvo pareiškėjo diskrecija.

AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. dispozicijoje įtvirtina formali pažeidimo sudėtis, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų paduoti nepilnamečiui. Nutarime nurodyti dokumentai ir bylos medžiaga patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai nepilnamečiui buvo parduoti, todėl pareiškėjo valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nepilnametį, ypač kai pareiškėjas turi teisę reikalauti pateikti amžių įrodantį dokumentą. Pareiškėjo atstovo (kasininko) M. B. atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs nutarimas, jame neginčytinai nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiui.

Mano, jog Pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo išprovokavimo nepagrįsti. Šiuo atveju nei policija, nei kitos institucijos neskatino ir neprovokavo pareiškėjo padaryti AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą, dėl ko priimtas Nutarimas galimai taptų neteisėtai ir nepagrįstai priimtu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015-08-13 nutarimo Nr. ATK2-95/15, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą skirta 289 EUR bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja V. M. 2015-04-22 pareiškėjo darbuotojui M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.12P-29461641-15, dėl to, jog 2015-04-18 apie 14.34 val., degalinėje Vilokta, esančioje Vilniuje, duomenys neskelbtini, kasininkas M. B., pardavė nepilnamečiui J. T. alkoholinį gėrimą – alų „Utenos Pilsner“ 0,5 l (skardinėje) (b.l. 52). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015-05-13 raštu Nr.10-S-123653 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ Departamentui buvo pateikta medžiaga apie pareiškėjo kasininko M. B. padarytą ATPK 164 str. numatytą pažeidimą (b.l. 48). Pagal pateiktą, o taip pat atsakovo surinktą medžiagą, atsakovas 2015-07-15 pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-107 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. numatyto pažeidimo padarymo, pažymėdamas, kad nustatė, jog UAB „Vilokta“, kavinėje – kebabinėje, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo parduoti alkoholiniai gėrimai asmenims jaunesniems negu 18 metų; Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2015-04-18, apie 14.34 val., Įmonei priklausančioje kavinėje, Įmonės darbuotojas M. B., veikdamas Įmonės naudai ir Įmonės interesams, nepilnamečiui J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) už 0,89 Eur pardavė alkoholinį gėrimą – vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Utenos Pilsner“ (b.l. 44-45). 2015-08-13 Departamentas priėmė byloje ginčijamą nutarimą Nr. ATK2-95/15, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą skirta 289 Eur bauda (b.l. 80-84).

Pažymėtina, jog minėtų faktinių aplinkybių – pareiškėjui UAB „Vilokta“ priklausančioje kavinėje – kebabinėje, esančioje adresu duomenys neskelbtini, Vilnius, 2015-04-18 apie 14.34 val., pareiškėjo darbuotojas M. B. nepilnamečiui J. T. pardavė alkoholinį gėrimą –pareiškėjas skunde neginčija. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, kad nesutikimas su Departamento 2015-08-13 nutarimu grindžiamas tuo, jog pareiškėjo darbuotojas laikėsi visų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, neįtarė, kad alkoholį parduoda nepilnamečiui asmeniui; nepilnametis atvyko automobiliu, atrodė kaip pilnametis (amžius maksimaliai artimas pilnametystei), siekė sudaryti pilnamečio asmens įspūdį, todėl pareikėjo darbuotojas buvo suklaidintas dėl jo amžiaus; pareiškėjas buvo išprovokuotas parduoti alkoholinį gėrimą nepilnamečiui.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 4 d. (bylai aktuali 2014-11-06 įstatymo Nr. XII-1308 redakcija) numato, kad už šio įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 5 d. (bylai aktuali 2011-12-23 įstatymo Nr. XI-1911 redakcija) numatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu nurodyta šio straipsnio 4 d. 3 p., privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai, nagrinėjant analogiško ir panašaus pobūdžio (pvz. dėl pažeidimų pagal Tabako kontrolės įstatymą) bylas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. analogiškas Tabako kontrolės įstatymo nuostatas nurodė, jog „šiuo teisniu reguliavimu yra nustatyta, kad tabako gaminius (nagrinėjamu atveju alkoholinius gėrimus) parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, bet kurio asmens ar jis yra sukaukęs 18 metų ar nėra jo sulaukęs. Nustatytas kriterijus - kai kyla abejonių - reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent kuriai abejonei reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Šiuo atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų , o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius (nagrinėjamu atveju alkoholinius gėrimus) asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu pardavėjas – įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais, privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkamą elgesio modelį, kad tabako gaminiai (nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai) nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų“(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1099/2009).

Nesutikdamas su atsakovo nutarimu pareiškėjas nurodo, jog jo darbuotojai laikėsi visų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, pareigą reikalauti asmens dokumento įvykdė, nes paprašė nepilnamečio J. T. pateikti asmens dokumentą. Šis sąmoningai nurodė, kad asmens dokumentą paliko automobilyje ir taip suklaidino darbuotoją.

Peržiūrėjus prie administracinės bylos pridėtą vaizdo medžiagą matyti, kad tamsią striukę apsivilkęs jaunuolis paima skardinę alaus ir prieina prie kasos. Darbuotojui paprašius asmens dokumento, jaunuolis pasižiūri į piniginę ir pasako, jog paliko mašinoje. Po šių žodžių pardavėjas jam atiduoda grąžą ir parduoda pirkinį (alaus skardinę) (administracinės bylos priedas kompiuterinė laikmena). Nors pareiškėjas teigia, jog nepilnametis atvyko automobiliu, buvo storai apsivilkęs, elgėsi kaip pilnametis, todėl darbuotojas buvo įsitikinęs, jog alų parduoda pilnamečiam, tačiau iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, jog vaikinas buvo jauno amžiaus ir vien ši aplinkybė sudarė pareigą pardavėjui reikalauti asmens dokumento. Pareiškėjo darbuotojas asmens dokumento pareikalavo, kas leidžia daryti išvadą, jog jam kilo pagrįstų abejonių dėl šio asmens amžiaus, tačiau pareiškėjo darbuotojas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 5 d. numatytos imperatyvios nuostatos – atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus, jei toks abejones sukėlęs asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento. Byloje nėra ginčo, jog nepilnamečiam asmeniui alkoholiniais gėrimai (alaus skardinė) buvo parduoti. Pareiškėjo teiginiai, jog nepilnametis atvyko automobiliu nėra pagrįsti, nes vaizdo įrašu, A. M., S. D., J. N. ir J. T. paaiškinimais (b.l. 54,55,56,57) nustatyta, jog automobilį vairavo A. M.. Jis, kaip ir J. N., į degalinę nebuvo užėję, o liko laukti prie parduotuvės lango stovinčiame automobilyje, sėdėdamas vairuotojo vietoje. Iš atsakovo surinktos bylos medžiagos (2015-06-03 rašto „Dėl vaizdo įrašo pateikimo“, b.l. 65, 2015-06-04 atsakovo atsakymo, b.l. 64) matyti, jog pareiškėjas prekybos vietoje vykdė vaizdo stebėjimą, kas taip pat leidžia spręsti, jog pareikėjo darbuotojas turėjo galimybes įsitikinti, ar alų pirkęs asmuo iš tikro vairavo automobilį.

Skunde taip pat nurodoma, jog pareiškėjo kasininkas M. B. nesuprato, kad alkoholinius gėrimus parduoda nepilnamečiui asmeniui, todėl šiuo atveju nėra pareiškėjo tyčios parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniam negu 18 metų asmeniui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2009-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009). Nagrinėjamu atveju alkoholinį gėrimą nepilnamečiui pardavė pareiškėjo darbuotojas (kasininkas - pardavėjas) vykdydamas darbo sutartyje numatytas funkcijas (b.l. 69). Įvertinus minėtus išaiškinimus konstatuotina, kad pareiškėjo darbuotojo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Šis pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, kas reiškia, kad tiek pareiškėjo, tiek ir jo darbuotojo, pažeidimo kvalifikavimui neturi įtakos konkreti kaltės išraiška. Pareiškėjui, kaip alkoholio produktais prekiaujančiam asmeniui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kad būtų užtikrinta įstatymo nuostata - alkoholinius gėrimus parduoti tik pilnamečiams asmenims. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbuotojo pažeidimas yra konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-7206-536/2015 (b.l. 47).

Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, jog pareiškėjas buvo išprovokuotas parduoti alkoholinį gėrimą nepilnamečiui. Pareiškėjas nurodo, jog J. T. ir kiti asmenys alkoholinius gėrimus pirko ne įprastam vartojimui, o vykdydami „eksperimentą“, kas savaime rodo jų siekį išprovokuoti pareiškėją bei kitus asmenis paduoti J. T. alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo skunde pateikiami teiginiai apie „siekį išprovokuoti kitus asmenis“ nėra susiję su nagrinėjama byla, kurioje vertintinas konkretus pareiškėjo (jo darbuotojo) padarytas pažeidimas. Pareiškėjo skundo teiginiai apie J. T. ir kitų asmenų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog šie asmenys sugalvojo patikrinti, ar degalinėse galima (ar sunku) nepilnamečiams įsigyti alkoholinį gėrimą (alų) (S. D. paaiškinimas, b.l. 55), niekaip neįtakoja pareiškėjo darbuotojo veiksmų. Vaizdo medžiaga nustatyta, kad J. T. į parduotuvę įėjo vienas, su pareiškėjo darbuotojų taip pat bendravo vienas. Vien ta aplinkybė, kad J. T. nurodė, jog asmens dokumentas yra paliktas automobilyje, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai provokacija. Pareiškėjo darbuotojo valioje buvo identifikuoti pareiškėją kaip nepilnametį ir atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus, jei jis nepateikia jo amžių liudijančio dokumento. Tokius išorinius požymius, kaip jaunas šio asmens amžius, turėjo pastebėti pareiškėjo darbuotojas. Pardavėjas paaiškinime nurodė, jog nebuvo iki galo principingas ir nepalaukė, kol asmuo atneš pilnametystę įrodantį dokumentą (b.l. 58), kas leidžia spręsti apie tai, jog pareiškėjo darbuotojas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai.

Pareiškėjo skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-207/2009), jog valstybės institucijos negali provokuoti asmens, jį įtikinėti, prašyti ar naudoti kitus veiksmus, kurie gali daryti įtaką jo apsisprendimui, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju minėti asmenys veikė su institucijos žinia. Byloje nėra duomenų, jog tai atsakovo vykdyta akcija. Vien ta aplinkybė, jog vienas iš asmenų (A. M.) yra atsakovo darbuotojas, nepatvirtina veikimo su atsakovo žinia.

Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus dydį reglamentuoja minėto įstatymo 34 str. Už įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms numatyta bauda nuo 289 Eur iki 868 Eur. Atsakovas ginčijamu nutarimu pareiškėjui skyrė minimalią baudą, nustatęs, jog pareiškėjas tyrimui nekliudė, kas laikytina lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas skundžiamu Departamento nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad ginčijame Departamento 2015-08-13 nutarime Nr. ATK2-95/15 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vilokta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.