Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl jo tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo, atsakovui A. V. dėl jo tėvystės tam nepilnamečiam vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam iš atsakovo A. V. priteisimo iškeltą civilinę bylą, kurioje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. ji susituokė su D. P. Tačiau apytikriai nuo 2016 m. su D. P. ji nebegyveno santuokinio gyvenimo, turėjo atskiras gyvenamąsias vietas. Apytiksliai nuo 2017 m. ieškovė pradėjo gyventi su atsakovu A. V., vedė bendrą ūkį kaip šeima. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. P. Kadangi pastojo būdama santuokoje su D. P., vaikui buvo suteikta P. pavardė, o sutuoktinis įrašytas kaip sūnaus tėvas. Tačiau atsakovas D. P. sutinka, kad N. nėra jo sūnus, tarp jų nėra jokių santykių, sūnus atsakovo nelaiko tėvu ir jo taip nevadina. N. nuo pat gimimo augo ne su D. P., kadangi ieškovės M. P. ir atsakovo D. P., nesiejo bendras gyvenimas ir buitis, jie gyveno skyriumi. D. P. vardo palikimas sūnaus gimimo įrašuose pažeistų atsakovo interesus, nes jis nepagrįstai turėtų turtinių ir asmeninių pareigų N., nors tarp jų nėra kraujo ryšio ir nėra jokių santykių. Apie sūnaus tikrąjį tėvą žinojo nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini), tačiau įstatymas numato trumpą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, todėl terminą praleido.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad terminas dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo praleistas dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl proceso šalių abejingumo ar aplaidumo, todėl termino atnaujinimas užtikrintų nepilnamečio N. teisę žinoti savo tikrąją kilmę. Ieškovė M. P. nuo pat sūnaus gimimo jį augina, juo rūpinasi, tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės teigimu, sūnaus poreikiams užtikrinti būtų skiriama po 400,00 Eur per mėnesį, iš kurių pusę turėtų skirti atsakovas A. V. Ieškovė supranta abiejų tėvų svarbą vaiko gyvenime, todėl sūnaus bendravimui su tėvu kliūčių nedaro, jos nuomone, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti nereikia, tai gali būti sprendžiama šalių tarpusavio sutarimu. Dėl labai mažo vaiko amžiaus nėra galimybės išsiaiškinti vaiko nuomonės. Pažymima, kad ieškinyje neišsakyta pozicija dėl sūnaus pavardės pakeitimo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovas pateikė išvadą, kad D. P. tėvystės nuginčijimas ir A. V. tėvystės N. P. nustatymas atitinka nepilnamečio interesus, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad vaikas tėvu laiko kitą asmenį, nei jo gimimo įraše nurodytas tėvas, ieškovės nepakankamas teisinis išprusimas laikytinas svarbiomis priežastimis ir ieškinio senaties terminas tėvystės nuginčijimui atnaujintinas.

Kaip matyti iš V. miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė N. P., kurio tėvu įrašytas atsakovas D. P., o motina – ieškovė M. P. Bylos duomenimis, ieškovė M. P. ir atsakovas D. P. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Ši santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-2919-1048/2018. Taigi šis sprendimas įsiteisėjo jau po N. P. gimimo. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Sūnaus gimimo metu teismo sprendimas dėl M. P. ir D. P. santuokos nutraukimo dar nebuvo įsiteisėjęs, taigi D. P. įrašymas gimimo metrikose N. P. tėvu teisiškai pagrįstas.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamu atveju vaikas gimė iki M. P. ir D. P. santuokos pasibaigimo jos nutraukimu, tačiau tai nėra kliūtis nuginčyti tėvystę šioje byloje, nes atsižvelgiant į aplinkybes, šioje byloje nustatytas iš ieškovės ir atsakovų paaiškinimų paaiškinimų ir ekspertizės išvados, spręstina, kad būtent atsakovas A. V. yra biologinis N. P. tėvas. Ieškovė paaiškino, kad nenutraukusi santuokos su D. P. turėjo lytinių santykių su A. V., nuo kurio pastojo. Teismo medicinos specialisto dr. Pauliaus Petrikio (medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini)) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. yra vaiko N. P. biologinis tėvas su 99,999998% tikimybe.

Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuginčyti D. P. tėvystę ir nustatyti, kad A. V. yra nepilnamečio N. P. tėvas, o N. P. yra A. V. sūnus. Ieškovei prašant, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė, N. P. suteiktina tėvo pavardė „V.“.

Kadangi N. P. tėvai kartu negyvena, nustačius tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. CK 3.170 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad tėvai su sūnumi bendrauja savitarpio sutarimu.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pareiga išlaikyti N. P. iki jo pilnametystės tenka tiek berniuko motinai, tiek ir atsakovui – berniuko tėvui A. V. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Pažymėtina, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu 607,00 Eur bruto) išlaikymas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ar atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą. Šioje byloje nenustatyti neeiliniai vaiko poreikiai, dėl kurių jam būtų reikalingas padidintas išlaikymas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių iš tėvo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis, nei ta, kurią vaikui turi teikti motina. Vadinasi, abu tėvai išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia po 400,00 Eur kas mėnesį, pagrindė ir detalizavo šią sumą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o dar 200,00 Eur sūnaus išlaikymui turi teikti pati ieškovė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Akivaizdu, jog procesas šioje civilinėje byloje buvo aktualus visiems proceso dalyviams, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais valstybės patirtos išlaidos dalintinos į tris lygias dalis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei M. P. teikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog valstybė už M. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 168,00 Eur išlaidų. Už neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybės patirtos išlaidos ir gautina žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą suma dalintina į tris dalis ir iš atsakovų priteistina po 81,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo A. V. papildomai priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir jos reikalavimai patenkinti visiškai, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 259, 260, 263, 265, 269, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsnio 1 dalimi ir 395 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) gimusio N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. P. nėra D. P. sūnus.

Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašymo (duomenys neskelbtini) gimusio N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. yra A. V. sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) gimusio N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „P.“ į „V.“.

Nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki pilnametystės su jo motina M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su savo sūnumi N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja savitarpio sutarimu.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiam sūnui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų), mokamomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2020 m. kovo 16 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.