- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-79-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00076-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. P., K. S., E. S., A. N.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl 2013 m. lapkričio 29 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu – paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. S., E. S. ir A. N., tačiau dėl jų teismo nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. S., E. S. ir A. N., 2012 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), per palėpę įsibrovė į A. R. namo negyvenamą dalį, iš kur pagrobė A. R. turtą – 6 vnt. radiatorių, iš kurių 4 vnt. radiatorių po 300 Lt vertės, 2 vnt. radiatorių po 150 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam bendrais veiksmais padarydami 1500 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo paskirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nors ir buvo anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau mano, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Pabrėžia, jog dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir labai gailisi, šį nusikaltimą padarė pakankamai seniai, o po šio nusikaltimo daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Be to, apeliantas nurodo, kad šiuo metu yra vienintelis asmuo, galintis padėti savo šeimai, t. y. motinai R. P. ir sesei M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi motinai po vieno iš sūnų mirties bei skyrybų su tėvu yra pablogėjusi sveikata, sesė M. P. yra dar moksleivė ir negali visapusiškai rūpintis motina, o kiti brolis ir sesuo taip pat negali rūpintis mama dėl užimamų pareigų, gyvenamosios vietos atstumo iki motinos namų bei asmeninių priežasčių (augina mažametį vaiką ir laukiasi antrojo). Tvirtina, kad būdamas laisvėje registruotųsi darbo biržoje, stengtųsi susirasti darbą ir teismui įrodytų, jog pasikeitė, kadangi suprato savo netinkamą elgesį ir žada daugiau nenusikalti. Apeliantas nurodo ir tai, jog nors prieš paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir nebuvo prisiregistravęs darbo biržoje, o taip pat buvo įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sąrašą, tačiau gyveno kartu su mama ir sese, o lėšų pragyvenimui gaudavo dirbdamas atsitiktinius darbus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. P. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas apysunkis nusikaltimas, šis nusikaltimas tyčinis, baigtas), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, ir vieną sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taip pat tinkamai įvertino M. P. asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, kad jis yra recidyvistas, teisiamas penktą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik vienam mėnesiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir turėdamas neišnykusius teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas. Kartu apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad M. P. nebaustas administracine tvarka, neįrašytas priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitoje, niekur nedirbantis, iš Kupiškio darbo biržos išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip asmuo, turintis silpnybę alkoholiui – tampa nevaldomu, neina į darbą, dėl neatsakingų veiksmų turi reikalų su teisėsauga, o nusikalstamos veikos padarymo motyvą nurodė tą, kad reikėjo pinigų pragyvenimui.
Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, papildomai dar įvertino tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą M. P. dar padarė vieną nusikalstamą veiką ir atliko už ją paskirtą 30 parų arešto bausmę, bei padarė pagrįstą išvadą, kad jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo motyvuota, kodėl nėra pagrindo M. P. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina dar ir tai, kad M. P. paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu, kadangi jis prisipažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybės atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog paskirta bausmė yra per griežta, kadangi skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Papildomai pažymėtina tai, jog apeliantui anksčiau skirtos švelnesnės bausmės praktiškai nedarė jokios įtakos jo elgesiui, neskatino keisti gyvenimo būdo bei legaliai gauti lėšas pragyvenimui, dėl ko skirta laisvės atėmimo bausmė ne tik padės sulaikyti M. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau kartu leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.
Taip pat atmetami apelianto argumentai, kad šiuo metu yra vienintelis asmuo, galintis padėti savo šeimai, o būdamas laisvėje registruotųsi darbo biržoje ir stengtųsi susirasti darbą, nors ir taip lėšų pragyvenimui gaudavo dirbdamas pavienius darbus. Aplinkybė, kad apeliantas nori padėti savo mamai ir sesei nėra pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę, juo labiau kad jis, darydamas nusikalstamas veikas, tai žinojo, tačiau šios aplinkybės jo nesustabdė ir neužkirto kelio nusikalsti. Be to, kaip jau minėta pirmiau, apeliantas nusikalstamą veiką padarė dėl to, jog reikėjo lėšų pragyvenimui, tuo metu niekur nedirbo ir buvo išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius. Tai rodo, jog būdamas ne kartą teistas už analogiškus savanaudiškus nusikaltimus, jis nesiekė keistis bei gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles. Kartu pažymėtina ir tai, kad M. P. išdėstytos aplinkybės apie siekį susirasti darbą ar registruotis darbo biržoje taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė M. P. skirtos bausmės klausimą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.