- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- 1-684-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40654-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
kaltinamajam J. K. (J. K.), jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski), nukentėjusiajam M. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis vairuotoju – konduktoriumi ir (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 700 Eur dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. spalio 16 d., apie 16.30 val., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš M. L., t. y. kilusio žodinio konflikto metu, išlipęs iš autobuso ir rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pailgą daiktą, panašų į lazdą ar metalinį strypą, sudavė juo ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. L. į dešinę ranką bei pakaušio sritį ir prakirto M. L. galvoje žaizdą. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą ir patinimą pakaušyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, parodė, kad 2024 m. dirbo maršrutu (duomenys neskelbtini). Tuo metu vyko kelio darbai, dviejose vietose buvo pastatyti šviesoforai. Jau buvo (duomenys neskelbtini) buvo šviesoforas, o jis vėlavo jau apie 15 min. Pravažiavo pirmą šviesoforą, antras šviesoforas irgi degė raudonas, stovėjo eilė mašinų. Ant šviesoforo buvo laikrodis, kiek sekundžių liko iki žalio signalo. Buvo likusios gal 5 sekundės, jis (kaltinamasis) pradėjo apvažinėti mašinas. Privažiavo iki pirmo prie šviesoforo automobilio ir norėjo paprašyti, kad jis praleistų. Tuo momentu, kai apvažinėjo, kolega sudarė avarinę situaciją ir nepraleido. Užsidegus žaliai šviesai, pradėjo važiuoti, beveik iki pusės (duomenys neskelbtini) nuvažiavo, iki sankryžos. Sankryžoje pasuko į kairę, kad būtų greičiau. Tuo metu pasivijo darbuotojas krovininiu automobiliu. Jis atidarė galines ir priekines duris, kad išleistų keleivius. Tuo metu į autobusą įsibrovė kelio darbuotojas, pradėjo keiktis, pravardžiuoti, truputį sudavė į petį. Jis atsistojo jį išvaryti. Jis priešinosi ir, kai traukėsi atbulas, jis užsikabino ir nukrito ant vamzdžio, kuris laiko priekines duris. Jis neišeidinėjo iš autobuso. Paėmė šluotą, norėjo jį pagąsdinti, kad jis greičiau išeitų. Išlipęs, gindamasis, sudavė jam strypu. Jis koja jam spyrė į šlaunies sritį, sudaužė telefoną, kuris buvo kišenėje. Pirmos pamainos vairuotojas sakė, kad kelio darbuotojai dažnai sukelia avarines situacijas. Tai buvo jam toks pirmas kartas. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Tada buvo šoke, dabar tiksliai visko negali paaiškinti, bet kažkokiu strypu jam sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, kodėl, negali atsakyti. Kaltas, kad žmogui sudavė. Gailisi. Pripažįsta kaltinime nurodytus sužalojimus, kuriuos padarė nukentėjusiajam. Buvo sudaužytas jo telefono stiklas. Dar turi nuotrauką, kaip kelio darbininkai sukelia avarinę situaciją. Nuotrauka daryta po įvykio. Telefono neremontavo, kitą nusipirko. Konfliktas truko 3–5 min., nefiksavo tiksliai laiko. Nukentėjusysis priekaištavo, kodėl apvažiuoja automobilius, jis jam aiškino, kad vėluoja 15 min., o yra 4 reisai ir jei taip per kiekvieną reisą, tai 4 reisas ir neišvažiuos. Dabar suprato, kad neteisingai pasielgė. Ne viską atsimena, kaip viskas įvyko, todėl parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme skiriasi. Pamena, kad strypu sudavė nukentėjusiajam. Daugiau laiko praėjo, sunku atsiminti. Gal lazda, gal strypu jam sudavė. Sudavė nukentėjusiajam iš nugaros. Tuo metu nematė ant jo sužalojimų, jis išvažiavo, o nukentėjusysis liko.
3. Nukentėjusysis M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo spalio mėnuo. Jie darė (duomenys neskelbtini) kelio ruožo remontą. 16.30 val. kolona važiavo link (duomenys neskelbtini) sandėlio. Jis stovėjo trečias kolonoje, mašinoje turi raciją. Priekyje stovėjo krovininės mašinos. Per raciją paklausė, kiek liko iki žalios šviesos. Jam atsakė, kad – 5. Gal jis klaidingai suprato, kad ne 5 sekundės, o 5 minutės degė. Už jo dar stovėjo jų krovininės mašinos, jam pranešė, kad važiuoja autobusas. Jis (nukentėjusysis) bandė užkirst kelią, kad nevažiuotų ne per žalią šviesoforo signalą. Jis praslydo ir nuvažiavo link parduotuvės, link (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos. Autobuso vairuotojas (kaltinamasis) ten išleidinėjo žmones, o jis sustojo dešinėje pusėje, perėjo kelią, priėjo prie vairuotojo. Vairuotojas duris atidarė, o vairuotojui sakė „ką tu darai, tu gi su žmonėmis važinėji“ . Stovi ženklas 50, o jie virš 70 važiuoja. Įvyko žodinis konfliktas. Nuėjo toliau, galvojo, kaip jį ištraukti, nes jis jam mosikavo vamzdžiu, ištrauktu iš po sėdynės. Galvojo, kaip jį ištraukti iš autobuso, autobuse įlipęs nebuvo. Vairuotojas rėkė, kad filmuoja. Ėjo link savo autobusiuko, žiūri, kaltinamasis atbėga užsimojęs ranka su vamzdžiu. Vienas smūgis buvo į petį, o kitas – į galvą. Vienas iš darbuotojas pribėgo prie vairuotojo (kaltinamojo), sako jam „ką tu darai“. Jis duris uždarė ir išvažiavo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kad kaltinamasis važiavo per raudoną, ne pirmą kartą buvo įspėtas. Važiavo 70 km/val., nors stovi ženklas 50 km/val. Norėjo ištraukt jį (kaltinamąjį) iš autobuso, kad pakalbėt. Stovėjo prie durų, prie laiptelių. Nori žmogus, tai gali susitaikyti. Jis jo nelietė, gynėsi, kai pakėlė ranką, dengdamasis, gavo per ją, po to gavo smūgį į galvą. Daugiau fizinio kontakto nebuvo. Dabar jaučiasi gerai. Tada pakilo spaudimas, buvo galva sutrenkta. Kraujas stipriai nebėgo. Kaltinamasis sakė, kad jei bus susitaikymas, tai sumokės 500 eurų. Šiandien kaltinamasis jo atsiprašė. Gali pasirašyti taikos susitarimą.
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė ir nukentėjusysis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:
5. 2025 sausio 20 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. K. parodė, kad dirba tarpmiestinio autobusų vairuotoju maršrutu „(duomenys neskelbtini)“. Dėl 2024 m. spalio 16 d. įvykio parodė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) tuo metu vyko kelio remontai ir stovėjo šviesoforo signalai, kurie nurodinėjo kada galima važiuoti. Jis dirba vairuotoju – konduktoriumi, tuo metu vežė keleivius, buvo susidariusi eilė, jis vėlavo į savo maršrutą, todėl apvažiavo eilę. Privažiavęs prie pirmojo automobilio paprašė, kad jį praleistų, ir kaip tik, jam važiuojant, liko kelios sekundės iki žalio šviesoforo signalo. Jam įvažiavus į (duomenys neskelbtini) k., jį pasivijo baltas autobusiukas su priekaba, ir sukėlė avarinę situaciją. Sustojus išleisti keleivius (buvo, lyg ir 7 vaikai ir viena moteris, jis jų nepažįsta, žino tik iš matymo, jie nuolat važinėja), iš karto įlėkė į autobuso vidų vyriškis, kaip šiuo metu paaiškėjo, tai M. L., kuris pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, kad jis važiuoja per raudoną šviesoforo signalą ir, kad apvažiavo automobilių eilę. Sėdėdamas vairuotojo vietoje M. L. pasakė, kad jis dingtų iš čia, nes ir taip vėluoja į maršrutą, dar turėjo grįžti atgal į Vilnių. M. L. autobuso viduje jam ranka sudavė į dešinį petį, ir pasakė, kad jis išeitų iš autobuso. Atsistojus išeiti M. L. užsikabino už ant laiptų gulinčių kilimėlių, ir vos nenukrito. Jis, beišeidamas iš autobuso, paėmė gulinčią šluotą (su ja tvarko autobuso vidų), atrodo, su mėlynu kotu, gerai neatsimena, nes šio autobuso nuolat nevairuoja. Paėmė šluotą, ji gulėjo dešinėje pusėje, prie keleivių sėdynių, manė, kad M. L. jį puls, tai bent taip išgąsdins. Išėjus iš autobuso į lauką, M. L. jam sudavė į koją, į dešinę blauzdą, priekinėje kelnių kišenėje turėjo telefoną „Huawei“, kuris po suduoto smūgio į koją buvo apgadintas, t. y. sudužo telefono ekranas. Jis M. L. taip pat norėjo suduoti, bet nesudavė. M. L. kvietė vis jį, sakydamas einame toliau nuo autobuso, galimai bijojo, kad yra kameros autobuse ir viską filmuos. Tai, kiek jis prisimena, jis iki autobuso galo jį nuvijo, ir grįžo į autobuso vidų, nes kaip ir minėjo, jau vėlavo į savo maršrutą. Ar kas nors matė, kaip M. L. rėkė autobuse ant jo, tai greičiausiai, kad taip, ir tai buvo vaikai, kurie išsigando jo neadekvataus elgesio. Moteris nematė ir negirdėjo, nes ji sėdėjo priekyje ir pirma išėjo. Kaip M. L. sudavė jam koja, tai nežino, ar kas nors matė, maždaug už 50–100 metrų buvo kelio darbininkai. Kaip atsidaro M. L. pakaušio srityje kraujosruva, nežino, galimai, kai jis užkliuvo už kilimėlių, paaiškinti negali, nes jo nemušė. Su kotu nuo šluotos jokios kraujosruvos jam negalėjo padaryti, nes tas kotas labai silpnas, galima rankose jį sulaužyti. Jokio metalinio vamzdžio neturėjo ir rankose nelaikė. Kiek žino, M. L. ir kitiems vairuotojams – konduktoriams sudarinėjo avarinės situacijas. Supranta ir kelio darbininkus, kad galimai jiems sukeldavo nepatogumus, bet kelio darbininkai nesuprasdavo maršrutinių autobusų vairuotojų situacijos, kad kiekviena minutė jiems svarbi. (t. 1, b. l. 88-90; 101-103)
6. 2024 m. spalio 16 d. apklaustas nukentėjusysis M. L. parodė, kad dirba akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. spalio 16 d., dirbo pagal nustatytą darbo grafiką statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kur remontuojama kelio atkarpa. Remonto metu, ant kelio atkarpos yra laikinai pastatytas automobilių eismą reguliuojantis šviesoforas. Vykdant darbus pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) pusės, remontuojama kelio atkarpa važiuoja baltos spalvos su mėlynomis juostomis keleivinis autobusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sėdėdamas automobilyje pastebėjo, kaip minėto autobuso vairuotojas pradėjo lenkti visas, prie šviesoforo raudonos spalvos signalo stovinčias eilėje stovinčias mašinas, nors degė raudonas šviesoforo signalas ir buvo nurodyta – 5 min. stovėjimo laikas. Autobuso vairuotojas, aiškiai matydamas degantį raudoną šviesoforo signalą, pravažiavo pro šviesoforą. Apie 16 val. 30 min. su bendrovės automobiliu pasivijo autobuso vairuotoją ir pradėjo su juo bendrauti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis (nukentėjusysis) bandė paaiškinti, kad autobuso vairuotojas ne pirmą kartą pažeidžia kelių eismo taisykles ir taip trukdo vykstančiam automobilių eismui ir kelio darbus atliekantiems darbininkams. Tai išgirdęs autobuso vairuotojas, būdamas autobuse, paėmė į rankas metalinį vamzdį ir pradėjo su juo mosikuoti, tuo metu jis į autobusą įlipęs nebuvo, visą konfliktą matė autobuse vykstantys keleiviai. Konflikto metu pasakė autobuso vairuotojui, kad jis išliptų iš autobuso ir ramiai pakalbėtų. Autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas staigiai išbėgo iš autobuso, dešinėje rankoje laikė metalinį vamzdį, pribėgęs prie jo, sudavė jam du smūgius su metaliniu vamzdžiu, t. y. vieną smūgį trenkė į dešinę ranką, o antrą smūgį sudavė į galvą (pakaušį), nuo suduotų dviejų smūgių jis pajautė didelį fizinį skausmą. Sudavęs du smūgius, minėto autobuso vairuotojas atsisėdo į autobusą ir išvažiavo. Prisimena, kad autobuso vairuotojas, kuris sukėlė jam fizinį skausmą, buvo apie 50 – 60 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, buvo apsirengęs juodą striukę ir mėlynus džinsus. Nuo suduotų smūgių sąmonės praradęs nebuvo, ant žemės nukritęs nebuvo, tik pastebėjo kad pakilo spaudimas, ir iš galvos srities pradėjo bėgti kraujas. Prie jo priėjo kolega, kuris paskambino 112 ir iškvietė policiją bei medikus. Civilinį ieškinį reikš vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje, kai bus nustatytas tariamas asmuo, sukėlęs jam fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 1-17)
7. 2024 m. lapkričio 15 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis M. L. parodė, kad įvykį, o būtent, kaip jam autobuso vairuotojas sudavė su metaliniu vamzdžiu, kuris buvo apvyniotas plėvelė ir gulėjo prie vairuotojo sėdynės, matė jo bendradarbis V. B.. Greitoji pagalba į įvykio vietą buvo atvažiavusi, suteikė jam pirmąją pagalbą. Daugiau pas medikus jis nesikreipė. Pagal jam paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą jis irgi nevyko, nes neturėjo tam laiko, nes turėjo daug darbų. Būtent su šiuo autobuso vairuotoju labai dažnai vyksta konfliktai, nes jis visą laiką pažeidžia taisykles, ten kur tvarkomas kelias ir taip sukelia avarines situacijas. Minėtas vairuotojas ne kartą buvo įspėtas žodžiu dėl taisyklių pažeidimo, bet tai nė motais, nes jis ir toliau pažeidinėjo taisykles, nurodydamas, kad jam nustatytas maršruto grafikas ir negali laukti. Dėl įvykio gali papildyti, kad tarp jo ir autobuso vairuotojo iš karto įvyko žodinis konfliktas, nes jis tik norėjo vairuotoją sudrausminti, bet supratęs, kad beprasmiška kažką aiškintis su vairuotoju, nes jis agresyvus ir jau būdamas autobuse, mosikavo metaliniu vamzdžiu, tiesiog atsitraukė nuo autobuso ir ėjo link savo automobilio, kai atsisuko, staiga pamatė, kad vairuotojas sparčiu žingsniu eina link jo ir yra užsimojęs vamzdžiu, ketino jam suduoti, jis vieno smūgio išvengė, nes pakėlė ranką, o kitas smūgis jam buvo suduotas tiesiai į pakaušį. Iš jo pusės autobuso vairuotojui jokių smūgių nebuvo, jis, po jam suduotų smūgių, iš karto įlipo į autobusą ir išvažiavo. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, dėl civilinio ieškinio pasisakys ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1, b. l. 45-47)
8. 2025 m. kovo 26 d. akistatos tarp M. L. ir J. K. protokole užfiksuota, kad į akistatą suvesti asmenys vienas kito nepažįsta, tik bendrai žino vienas kito darbo pobūdį. Akistatos metu M. L. patvirtino ir laikėsi savo parodymų, kad konflikto metu J. K., išsitraukęs metalinį vamzdį, kuris buvo apvyniotas galimai į celofaną, jam sudavė 2 kartus, vieno smūgio išvengė, nes saugodamasis pakėlė ranką, o kitas smūgis jam buvo suduotas tiesiai į pakaušį, todėl pakaušyje atsirado žaizda. J. K. laikėsi savo duotų parodymų. Nurodė, kad M. L. galvą pats susižalojo, lipdamas iš autobuso, nes paslydo ir atsitrenkė į autobuse esantį vamzdį, ant kurio laikosi autobuso durų mechanizmas. J. K. parodė, kad išlipo iš autobuso, su savimi pasiėmė šluotą, M. L. jam spyrė į blauzdą, o jis (J. K.) šluotkočiu buvo užsimojęs M. L. atžvilgiu, tačiau neprisimena, ar jam sudavė, galimai užkabino šluotkočiu M. L. petį. M. L. neigė J. K. nurodytas aplinkybes, kad jis susižalojo pats. Neigė buvęs įlipęs į autobusą ir smurtavęs J. K. atžvilgiu (t. 1, b. l. 75-77).
9. 2024 m. lapkričio 13 d. liudytoju apklaustas K. Š. parodė, kad iki 2024 m. lapkričio 12 d., dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu ten nebedirba. 2024 m. spalio 16 d., jis, pagal nustatytą darbo grafiką dirbo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kur remontuojama kelio atkarpa. Remontuojamoje kelio atkarpos laikinai pastatytas automobilių eismą reguliuojantis šviesoforas. Dirbo mechanizatoriumi ir maždaug 16.00 val., jis dirbo su traktoriumi ir buvo užsidėjęs ausines, todėl nieko negirdėjo. Būdamas traktoriaus viduje stovėjo prie pirmos parduotuvės (I. Z. parduotuvė), kuri jam buvo iš dešinės pusės, traktorius stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) g. Jis pamatė, kad staiga atvažiuoja autobusas iš (duomenys neskelbtini) k. ir sankryžoje suka į kairę pusę, o tiksliau, į (duomenys neskelbtini) g. Autobusas sustojo neleistinoje vietoje ir blokavo sankryžą tam, kad išlaipinti keleivius. Jis matė, kad buvęs jo darbų vadovas M. L. priėjo prie autobuso atidarytų durų, pro kurias lipo keleiviai, ir kad tarp M. ir autobuso vairuotojo vyksta žodinis konfliktas, nes iš bendro vaizdo matėsi, kad jie bendrauja pakeltu tonu. Jis matė, kaip autobuso vairuotojas pasilenkė ir pakėlęs ranką (dešinę ar kairę neprisimena), joje laikė pailgą daiktą, galimai pagalį/vamzdį, kuris į kažką buvo įvyniotas, nes blizgėjo kaip maistinė plėvelė, plastikas. Autobuso vairuotojas, būdamas autobuse, pradėjo juo mosikuoti. Neprisimena, kad autobuso vairuotojas būtų atstojęs iš savo vietos, nes tai labai greitai įvyko. Tada jis pamatė, kad M. jau pasitraukė nuo durų, ir autobuso vairuotojas atsistojo ir nuėjo, greičiausiai, M. iš paskos. Jis pamatė, kad jo bendradarbis V., kuris stovėjo arčiau sankryžos ir iš tos pusės, kur buvo atidarytos autobuso durys, eina link autobuso, tai ir jis, išėmęs ausines, išlipo iš traktoriaus ir ėjo link jų. Nuo jo iki autobuso buvo maždaug apie 10 metrų atstumas, priėjęs prie autobuso matė, kaip autobuso vairuotojas staiga įlipo į autobusą ir uždarė duris. Kai priėjo prie M., jis sunkiai alsavo, nes turi aukštą spaudimą, buvo atsirėmęs į savo autobusiuką, stovintį už sankryžos ir sakė, kad jis kviestų policiją. Ką jis ir padarė. Jokių smūgių nematė, nes tai įvyko ne jo matomam akiratyje, galimai smūgius matė V.. Matė tik tai, kad M. ir autobuso vairuotojas apsižodžiavo, nes M. norėjo jį sudrausminti, kad jis važiuoja ne pagal taisykles. Visas įvykis vyko maždaug iki 2 minučių. Jo vairuojamajame traktoriuje vaizdo registratoriaus nėra. Autobuso vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, nes, kaip minėjo, jau autobuse sėdėdamas, kitų keleivių akivaizdoje, mosikavo vamzdžiu. (t. 1, b. l. 59-61)
10. 2025 m. sausio 30 d. liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. spalio 16 d., pagal nustatytą darbo grafiką dirbo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), remontuojamoje kelio atkarpoje. Remontuojamoje kelio atkarpoje laikinai pastatytas automobilių eismą reguliuojantis šviesoforas. Jis dirbo mašinistu, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ir per raciją išgirdo, kad kolegos pasakė, jog ir vėl autobusas pažeidžia kelių eismo taisykles ir važiuoja per raudoną šviesoforo signalą sukeldamas avarines situacijas. Parodė, kad būtent šis vairuotojas visada sukelia avarines situacijas. Kai per raciją išgirdo, kad važiuoja autobusas per raudoną, dirbo priešais sankryžą, ir matomumas buvo geras, nes dirbo atsisukęs į priekį, ir pamatė, kaip staiga atvažiuoja autobusas iš (duomenys neskelbtini) k., ir sankryžoje suko į kairę pusę, o tiksliau, į (duomenys neskelbtini) g. Autobusas sustojo neleistinoje vietoje ir blokavo sankryžą. Dirbo maždaug 15 metrų atstumu, ir matė, kad M. L. priėjo prie autobuso atidarytų priekinių durų, kur įlipa keleiviai, bet į autobuso vidų nebuvo įlipęs. Suprato, kad M. nuėjo sudrausminti vairuotoją. Matė, kad vyksta tarp M. ir autobuso vairuotojo, greičiausiai žodinis konfliktas, nes iš bendro vaizdo matėsi, kad jie bendrauja pakeltu tonu. Bet viskas labai staigiai vyko. M. greitu žingsniu pasitraukė nuo autobuso ir ėjo link savo automobilio, tuomet staiga išbėgo autobuso vairuotojas, rankoje laikydamas metalinį strypą ar lazdą, maždaug 50–60 cm ilgio, tiksliai pasakyti negali. Tą daiktą pamatė, tik tuomet, kai vairuotojas įpusėjo priartėti prie M.. Matė, kaip vairuotojas užsimojo suduoti M., ir kaip tik M. atsisuko į vairuotoją, dar spėjo pakelti ranką, ir išvengė smūgio į galvą. Po suduoto smūgio M. pasisuko toliau eiti link savo automobilio, tuomet vairuotojas sudavė dar kartą M. į galvą, praskeldamas ją. Jis nesitikėjo, kad vairuotojas suduos tuo strypu, nes viskas labai greitai įvyko, nespėjo privažiuoti prie jų, jog išvengti visos situacijos. Kai vairuotojas greitai įbėgo į autobusą, jis (liudytojas) greideriu užstatė autobuso galą, kad autobuso vairuotojas nevažiuotų, nubėgo prie autobuso priekinių durų ir pasakė, kad jis niekur nevažiuotų. Autobuso vairuotojas numojo ranka ir uždaręs duris nuvažiavo toliau. Kai pribėgo prie vairuotojo matė, kad jis, atsisėdęs ant vairuotojo sėdynes, kažką padėjo prie savo sėdynės, galimai tą daiktą su kurio ir sudavė M. per galvą. Visas įvykis vyko maždaug iki 2 minučių. Jo vairuojamajame greideryje vaizdo registratoriaus nėra. Iš M. L. jokių veiksmų nebuvo, jis tik žodžiu norėjo sudrausminti autobuso vairuotoją. (t. 1, b. l. 63-65)
11. 2024 m. spalio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas M. L., pranešė apie įvykį ir parodė, kad 2024 m. spalio 16 d., apie 16 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant darbe – statybos objekte, kur yra remontuojama kelio atkarpa, tarp jo ir autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad autobuso vairuotojas ne pirmą kartą pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuoja per raudoną šviesoforo signalą, taip trukdydamas vykstančiam automobilio eismui ir kelio darbus atliekančiam darbininkams. Žodinio konflikto metu autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išbėgęs iš minėto autobuso, dešinėje rankoje laikydamas metalinį vamzdį, sudavė jam du smūgius su metaliniu vamzdžiu, vieną smūgį trenkė jam į dešinę ranką, o antrą smūgį sudavė į galvą (pakaušį), nuo suduotų dviejų smūgių jis pajautė didelį fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. (t. 1, b. l. 1-17)
12. 2024 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti kelio sankryžoje, adresu (duomenys neskelbtini). Stovint sankryžoje, iš kairės ir dešinės pusių matomi gyvenamieji namai, tiesai matomas stovintis eismą reguliuojantis šviesoforas. (Duomenys neskelbtini) gatvėje matomas vykdomas kelio remontas. Apžiūrint įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (t. 1, b. l. 3, 1-17)
13. 2024 m. spalio 16 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas M. L.. Ant rankų, kojų ar kūno, sužalojimų nepastebėta. Apžiūrint galvą ant pakaušio, ties viduriu, tarp plaukų matoma kraujuojanti žaizda, su aiškiai rausvos spalvos skysčiu, galimai krauju. Daugiau apžiūros metu reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta. (t. 1, b. l. 34 38)
14. 2024 m. lapkričio 13 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad M. L. nustatyta kraujosruva ir patinimas pakaušyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku, t. y 2024 m. spalio 16 d., ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 57)
15. 2024 m. spalio 25 d. Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Nataljos Vachmianinos tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo, užfiksuota, kad 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate užregistruotas M. L. pareiškimas ROIK 0124000648146 dėl jam sukelto fizinio skausmo. Tam, kad nustatyti, kas 2024 m. spalio 16 d., apie 16 val. 30 min., vairavo autobusą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sukėlė M. L. fizinį skausmą, buvo kreiptasi į savivaldybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo. 2024 m. spalio 24 d. gautas atsakymas, kad 2024 m. spalio 16 d., 16.30 val., maršrutu (duomenys neskelbtini) važiavo vairuotojas – konduktorius J. K.. Autobuse Setra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 27-28)
16. 2025 m. vasario 4 d. surašytas Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos Dalios Olechnovič tarnybinis pranešimas dėl autobuso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 15 d., dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40654-24, buvo suplanuota autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. 2025 m. sausio 15 d., 16.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdytas autobusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas – konduktorius buvo J. K.. Apžiūros metu autobuso viduje, o tiksliau prie vairuotojo sėdynės, metalinės lazdos pareigūnai neaptiko. J. K. pareigūnams nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. spalio 16 d., jis važiavo su kitu autobusu, ir kitame autobuse metalinės lazdos taip pat neturėjo, turėjo tik tą pačią šluotą, kaip ir šiame autobuse, tik su kitos spalvos kotu. (t. 1, b. l. 69)
17. 2025 m. balandžio 7 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektu yra 2 BPC garso įrašai. (1 t., b. l. 71-73). Garso įraše pavadinimas „ID 92313944695“, skambučio pradžia 2024 m. spalio 16 d., 16.36.32. val., trukmė – 00.03.17 min., užfiksuota, kad M. Š. kviečia policijos pagalbą į (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo darbų vadovui M. pailgu daiktu smogė autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir pasišalino iš įvykio vietos. Medikų pagalbos atsisakė. Garso įraše pavadinimas „BPC skambučio įrašas“ (ID 92313944695, skambučio pradžia 2024 m. spalio 16 d. 16.55.50 val.), trukmė – 00.03.09 min. užfiksuota, kad K. L. pranešė apie įvykį (duomenys neskelbtini), kelio darbų atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), važiavo autobuso vairuotojas, degant raudonam šviesoforo signalui. Dėl to autobuso vairuotojas buvo sudrausmintas vieno iš kelio darbus atliekančių darbininkų. Šiam darbininkui autobuso vairuotojas su „montiruote“ trenkė per galvą, prakirto galvą ir pabėgo. Autobuso valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad kitas jo kolega jau iškvietė greitąją pagalbą. (t. 1, b. l. 71-73)
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
18. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
20. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuoja, kad J. K. panaudojo fizinį smurtą prieš M. L., t. y. 2024 m. spalio 16 d., apie 16.30 val., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, išlipęs iš autobuso ir rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pailgą daiktą, panašų į lazdą ar metalinį strypą, sudavė juo ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. L. į dešinę ranką bei pakaušio sritį, ir prakirto M. L. galvoje žaizdą. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam M. L. kraujosruvą ir patinimą pakaušyje, o tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
21. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba vairuotoju – konduktoriumi ir (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą (t. 1, b. l. 106-107), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 111-117).
22. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu susitaikė, pateikė susitaikymo protokolą. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Dalyvaudamas teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad su J. K. susitaikė, neprieštaravo, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.
23. BK 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis).
24. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
25. J. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiojo pozicijas, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis žalą jam atlygino pasirašant susitaikymo protokolą. Tiriant J. K. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje buvo teistas vieną kartą, nėra pavojingas recidyvistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu pagrindu, 2023 m. liepos 17 d. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis kaltinamasis baustas už administracinius nusižengimus, padaryti pažeidimai nėra smurtinio pobūdžio, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas turi pagrindo manyti, kad J. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
26. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
27. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287- 1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).
28. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Nagrinėjamu atveju J. K. pailgu daiktu, panašiu į lazdą ar metalinį strypą, sudavė juo ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į dešinę ranką bei pakaušio sritį ir prakirto nukentėjusiajam galvoje žaizdą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą ir patinimą pakaušyje, t. y. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kilusio konflikto priežastį, nusikalstamos veikos vietą, būdą ir laiką, konstatuoja, kad yra pagrindas J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas.
Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų
29. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 22 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybė patyrė 410,08 Eur išlaidas už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
30. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą. Priėmus procesinį sprendimą atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).
32. J. K. paskirta kardomojo priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
33. Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju M. L. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 1 (vienerius) metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš J. K. nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais palikti saugoti byloje.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis).
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.