Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis patrulis E. J. 2011 m. rugsėjo 23 d. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad V. J. 2011 m. rugsėjo 23 d. apie 12.00 val. Šiaulių mieste, ties Žemaitės g. 101 namu, vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nustatytas vidutinis (1,56 prom.) girtumo laipsnis, nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. kaltu dėl pažeidimo padarymo neprisipažino ir teismui parodė, kad važiavo nuo Šiaulių rajono savivaldybės link namų, Žemaitės gatve. Važiuodamas nusičiaudėjo ir pamatė priekyje automobilį, nespėjo sustabdyti. S. V. A., važiavęs kartu, sakė, kad tas automobilis važiavo atbulas. Pradžioje sutarė su nukentėjusiuoju pildyti deklaraciją, automobiliai buvo drausti, tačiau nukentėjusysis vėliau atsisakė ją pildyti ir iškvietė policiją. Po avarijos patyrė nervinį sukrėtimą, viskas krito iš rankų. Nuėjo į krūmus nusilengvinti, kartu važiavęs S. V. A. turėjo butelį alkoholinio gėrimo ir davė jam išgerti nusiraminimui. Važiavo blaivus, alkoholį vartojo po įvykio. Nežino, ar buvo žmonių, kurie matytų, kad jis vartojo alkoholį. Gėrė stovėdamas prie automobilio. Praėjus 10 minučių po įvykio, išgėrė apie pusę butelio brendžio, viskas vyko prieš atvykstant policijai. Nukentėjusysis buvo toliau nuo jo. S. V. A. kartu alkoholio negėrė, vėliau butelį nusinešė. Jis pats nepamatė kaip mašina važiavo, ar stovėjo, ar atbula važiavo. Automobilį pamatė prieš 10 metrų.

Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad važiavo Žemaitės gatve, sustojęs praleido iš priekio važiuojančius automobilius, kadangi jam reikėjo sukti į kitą gatvę, įjungė kairio posūkio signalą, ir pajuto smūgį į galinį dešinį automobilio kampą. Su atsitrenkusiu automobiliu judėjo ta pačia kryptimi. Po įvykio patyrė šoką. Po įvykio išlipo iš automobilio ir ėjo pasižiūrėti kaip jaučiasi kito automobilio vairuotojas, įvykio metu niekas nebuvo sužalotas. Žmogus, atsitrenkęs į jo automobilį, elgėsi keistai, mėtė popierius, iš jo jautėsi alkoholio kvapas. Alkoholio kvapą, sklindantį iš vairuotojo, pajuto besiruošiant pildyti deklaraciją, praėjus 2-3 minutėms po įvykio, todėl kvietė policijos pareigūnus. Deklaraciją užsipildyti pasiūlė atsitrenkęs vairuotojas. V. J. vartojančio alkoholį nematė. Aplink jokių krūmų nematė, mano, kad po įvykio V. J. išgerti alkoholio negalėjo. Pareigūnų laukė lauke, jie atvyko praėjus 5-10 minučių po iškvietimo. Žalą atlygino draudimas. Po įvykio nebuvo laiko kada vartoti alkoholį, nes buvo iškritęs atsarginis ratas, kurį reikėjo susitvarkyti.

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad važiavo su nukentėjusiuoju A. K. Žemaitės gatve ir ties įvažiavimu į kitą gatvę, į juos trenkėsi kitas automobilis. Smūgio momentu jie turėjo praleisti automobilį, atvažiuojantį iš priekio. Kelio danga buvo sausa, matomumas idealus. Automobilis atsitrenkė į jų automobilio galą, dešinį kampą. Nestebėjo per veidrodėlius, iš kur atsirado automobilis gale. Po įvykio su V. J. jis tik trumpai bendravo. Paskambinus policijai, pareigūnai pasiūlė vairuotojams užsipildyti deklaraciją. Dėl kaltės vairuotojas sutiko, tačiau paskui pradėjo nesutikti, tuomet nukentėjusysis paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Dėl girtumo V. J. jam nesukėlė įtarimo, jis nesvirduliavo. Kad V. J. vartotų alkoholį įvykio vietoje, nematė. Stovėjo gal dviejų metrų atstumu.

Liudytojas S. V. A. teisme parodė, kad su V. J. susitiko, pakvietė jį pasėdėti į barą, tačiau jis atsisakė, nes buvo su automobiliu. Sutarė važiuoti į namus pasivaišinti. Važiuojant Žemaitės gatve, V. J. pradėjo čiaudėti ir tuo tarpu atlėkė automobilis, jiems nebebuvo kaip išsukti. Jam pasirodė, kad automobilis važiuoja atbulas. Smūgis buvo į automobilio galą, dešinę dalį. Po įvykio V. J. susinervino, jam viskas krito iš rankų. Pradėjo tartis dėl deklaracijos užpildymo, o vėliau buvo iškviesta policija, automobilį nuvežė į policijos aikštelę. Jam atrodė, kad V. J. kliudė kitą automobilį, nes nespėjo išsukti. Jis pats nuo V. J. alkoholio kvapo nejautė, nežino, ar V. J. buvo blaivus. Kol atvykę policijos pareigūnai rašė, jis vaikščiojo aplink. V. J. geriančio alkoholį nematė. Policija atvyko už 15 – 20 min. Po įvykio jis bandė V. J. nuraminti, tačiau buvo nemalonu, vėliau išėjo namo. Iš automobilio brendžio butelį paėmė ir išnešė pats.

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą rado du automobilius, kurie dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė, tačiau nukentėjusiojo automobilio vairuotojui kilo abejonių dėl atsitrenkusio į jį vairuotojo kaltės. Atvykus į įvykio vietą V. J. vaikščiojo aplink. Buvo patikrintas abiejų vairuotojų blaivumas. „Volvo“ automobilį vairavęs žmogus buvo blaivus, o kito automobilio vairuotojas - ne. Vairuotojas situacijos neginčijo, minėjo, kad „Volvo“ automobilis suko į kairę, o jis trenkėsi į sukančio automobilio galą. Nepamena, kad V. J. būtų minėjęs kada vartojo alkoholį. Atvykus į įvykio vietą V. J. prie jo alkoholio nevartojo.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnyje taip pat nurodyta, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus bylos medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, asmens blaivumo testą (2011-09-23 12.39 val. V. J. nustatytas 1,56 prom. girtumas), V. J. paaiškinimus, A. K. paaiškinimą, policijos pareigūno E. J. tarnybinį pranešimą, fotonuotraukas, nukentėjusiojo bei liudytojų duotus parodymus, teismas sprendžia, jog V. J. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 133 punktą, įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, yra visiškai įrodyta. V. J. teiginius, jog nukentėjusiojo A. K. vairuotas automobilis galėjo važiuoti atbutine eiga, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir atmeta kaip neparemtą jokiais objektyviais duomenimis. Pats V. J., duodamas paaiškinimą policijai (b. l. 8), pripažino, kad priekyje važiavęs automobilis stabtelėjo ir jis nespėjo sureaguoti, atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį. Be to, teisminio nagrinėjimo metu V. J. taip pat minėjo, kad nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transoporto priemonės.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J., nukentėjusiojo A. K., liudytojų E. S., S. V. A., E. J. parodymus, tai, jog asmens girtumas nustatytas tik 2011 m. rugsėjo 23 d. 12.39 val., t. y. jau praėjus tam tikram laikui po eismo įvykio (protokole nurodytas pažeidimo laikas – 2011 m. rugsėjo 23 d. 12.00 val.), atsižvelgus į tai, jog V. J. pozicija nuosekli – nuo pat savo pirmojo paaiškinimo po eismo įvykio V. J. teigė, jog vairavo būdamas blaivus, o alkoholinį gėrimą gėrė jau po eismo įvykio (b. l. 8), kad po eismo įvykio vartojo alkoholį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino ir teismo posėdyje ir šie jo parodymai teisme nebuvo neabejotinai paneigti (asmeniui suformuluotas kaltinimas negali būti paremtas prielaidomis), todėl teismas, atsižvelgdamas, kad iki alkoholio vartojimo dar nebuvo išaiškintos eismo įvykio aplinkybės (nebuvo sudaryta eismo įvykio vietos schema ir nesulaukta policijos pareigūnų, kad jie užfiksuotų padarytą pažeidimą), remdamasis teisėje pripažintu principu, kad abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), sprendžia, jog V. J. padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 2 d. kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą, ir ATPK 126 str. 4 d. kaip alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų V. J. neturi, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirtina vidutinio dydžio sankcijoje numatyta bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., skirtina vidutinė sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam, sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti V. J. papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo išnagrinėjus bylą nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą ir pareiškėjo argumentus (kad teisė vairuoti reikalinga darbe ir kt.), pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. J. už padarytą pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Teismas, už pažeidimą skirdamas nuobaudą – baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – siekia ne tik nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet kartu ir jį paveikti, kad V. J. ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Galutinė nuobauda skiriama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, atsižvelgiant į ATPK 33 str. nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 str.).

Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėjas

nutarė:

V. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

V. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirti administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, galutinę nuobaudą V. J. skirti – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.