Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal E. K. atstovo advokato D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo E. K. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirta 100 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „L.“ atstovė E. K. nubausta už tai, kad, atstovaudama UAB „T.“, pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-20) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje prekei Nr. 1 (autotransporto priemonių vilkikų pneumatinėms lingėms (pakabos oro pagalvėms)) nurodė muitinės nomenklatūros kodą 8708 80 99 00 4999, o prekei Nr. 2 (priekabų ir puspriekabių pneumatinėms lingėms (pakabos oro pagalvėms)) – muitinės nomenklatūros kodą 8716 90 90 90 4999. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyryje po muitinio įforminimo, atlikus patikrinimą dėl prekių Nr. 1 ir Nr. 2 klasifikavimo, surašyta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-10-12), prekei Nr. 1 muitinės nomenklatūros kodas 8708 80 99 00 4999 pakeistas į Europos Bendrijos integruoto tarifo (toliau – TARIC) 4016 99 52 00 kodą, 3,5 proc. trečiųjų šalių muito tarifas pakeistas į 2,5 proc., grąžintina mokesčių suma – 101 Eur; prekei Nr. 2 muitinės nomenklatūros kodas 8716 90 90 90 4999 pakeistas į 4016 99 52 00 TARIC kodą, 1,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas pakeistas į 2,5 proc., apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma – 356 Eur. Iš viso importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma – 281 Eur, neteisingai deklaracijoje deklaruotų prekių muitinė vertė – 56071,07 Eur, o tai sudaro 1488,88 Eur bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Muitinės tarpininko UAB „L.“ atstovė E. K., pateikdama importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-20) neteisingus duomenis apie deklaruojamus prekės kodus, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d., ir padarė pažeidimą numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje.

Skunde teigiama, kad teismas, esant bylos medžiagoje prieštaravimams, t. y. duomenims, kad jie galimai neatitinka administracinio nusižengimo sudėties, turėjo imtis priemonių jiems pašalinti, pvz., įpareigojant instituciją pateikti pagrįstus duomenis, kokius ginčo atveju prekių kodus turėjo taikyti E. K. – Teritorinės muitinės ar Muitinės departamento. Nustačius, kad taikomi Muitinės departamento, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokolo turinys tampa neteisingu, kadangi pažeidimas turėtų būti inkriminuotas pagal Muitinės departamento nustatytą kodą, taip jį nurodant protokole, ir E. K. bausti pagal teritorinės muitinės nustatytą kodą tampa negalima. Be to, pastebima, jog nėra įvertinta, kad teritorinė muitinė paaiškėjus naujiems duomenims turi atnaujinti procedūrą dėl prekės kodo nustatymo, panaikinant savo priimtą supaprastinto patikrinimo ataskaitą bei taikant Muitinės departamento nustatytą prekės kodą, atitinkamai priimant naują ataskaitą ir tik po to įvertinant, ar yra pagrindai E. K. taikyti administracinę atsakomybę ar ne, kartu šioje byloje administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, perduodant medžiagą (iš muitinės departamento gautus duomenis) protokolą surašiusiai įstaigai ją įvertinti ir spręsti E. K. administracinės atsakomybės klausimą iš naujo.

Skunde pažymima, kad teismui įvertinus, jog egzistuoja specifinės aplinkybės, kurios formaliai turėjo įtakos pažeidimui, ir, nenustačius pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės E. K., keltinas klausimas dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo. Nors apylinkės teismas ir vadovavosi minėta norma, tačiau įvertinus šio konkretaus atvejo specifiką manytina, kad egzistuoja pagrindas asmeniui, pirmą kartą traukiamam administracinėn atsakomybėn, nustačius formaliai esant pažeidimą, tačiau egzistuojant itin ginčytiniems teritorinės muitinės motyvams dėl jo taikymo pagrįstumo, tai grindžiama Muitinės departamento išvadomis, ir E. K. administracinė nuobauda neturėjo būti taikoma.

Advokato nuomone, teismo išvada, kad Muitinės departamento pozicija yra tik rekomendacija, konsultacija ir neturi reikšmės, nėra teisinga, kadangi jos neteisingumo atveju E. K. būtų atleidžiama nuo atsakomybės vadovaujantis ANK 21 str., kuriame nustatyta, jog neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Advokatas taip pat nurodo, kad apeliantė negali skųsti ataskaitos, tačiau jai neleidžiant kvestionuoti jos teisėtumo, ginantis nuo jai inkriminuoto pažeidimo, būtų padarytas konstitucinių principų, įskaitant ir teisingumo, pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų įvertinimu bei padarytomis išvadomis, kad Muitinės tarpininko UAB „L.“ atstovė E. K. nepagrįstai deklaruojamas prekes Nr. 1 ir Nr. 2 klasifikavo kodais 8708 80 99 00 4999 ir 8716 90 90 90 4999 ir taip neteisėtai sumažino mokėtinus mokesčius. Pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami daryti kitokiai išvadai.

Apeliaciniame skunde advokatas atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamentas pateikė išvadą, kuria nurodė, jog prekes reikia klasifikuoti pagal kombinuotą nomenklatūrą kodu 4016 95 00, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo teritorinės muitinės nustatyto kodo, kurio pagrindu buvo pakeista prekių klasifikacija ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, jog prekės Nr. 1 ir Nr. 2 turi būti klasifikuojamos kodu 4016 99 52 00 (15–16 b. l.). Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek Muitinės departamentas, tiek teritorinė muitinė prekes klasifikuoja toje pačioje pozicijoje – 4016 (priešingai nei deklarantė), o subpozicijos pasikeitimas įtakos muito atžvilgiu neturi. Be to, Muitinės departamento raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jame pateiktas kodas gali būti neteisingas (40, 49 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju Muitinės departamento rekomendacinis raštas negali paneigti supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nustatytų aplinkybių, kurios nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo surašyta įmonei, todėl pati deklarantė negalėjo jos skųsti ir apie ją sužinojo tik tada, kai buvo pakviesta administracinio teisės pažeidimui surašyti, nepaneigia apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi prekių gavėjas ir muitinės tarpininkas sutartyje dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo gali numatyti, kaip prekių gavėjas informuos muitinės tarpininką apie muitinės priimtus sprendimus, ir kaip bus sprendžiamas muitinės priimtų sprendimų apskundimo klausimas. Remtis ANK 21 str., kuriame nustatyta, kad neatsako asmuo, kuris kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo, kadangi deklarantės nurodytas kodas neatitinka nurodyto Muitinės departamento pateiktame rašte, be to, dėl konsultacijos buvo kreiptasi jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2, 23 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad E. K. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 212 str. 4 d.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai nusprendė, kad ANK 212 str. 4 d. nustatyta net ir minimali bauda – 1400 Eur – būtų per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui, todėl pritaikė ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir E. K. paskyrė 100 Eur baudą. Tačiau apskritai neskirti administracinės nuobaudos, kaip prašoma apeliaciniu skundu, šiuo atveju nėra pagrindo. Kaip paaiškino Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. P., deklarantė gali prekes apžiūrėti, tikrinti, imti jų pavyzdžius, mėginius, kreiptis į institucijas dėl prekių kodų nustatymo, rekomendacijų, patarimo (29 b. l.). Akivaizdu, jog šiuo atveju deklarantė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neišnaudojo visų galimų priemonių, kad nustatytų ir į deklaraciją įrašytų teisingą kodą. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, daroma išvada, kad 100 Eur dydžio bauda E. K. nelaikytina per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 str.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės pagrįstos ir motyvuotos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. K. atstovo advokato D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.