- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1353-56/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10230-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- UAB ,,Kilikija“
Teisėjas A.Ignotas Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10230-2010-5
Proc. sprendimo kategorijos:11.9.10.8;
2011 m. birželio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovo A. U. ieškinys atsakovui UAB ,,Kilikija“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atleidimo formuluotės pakeitimo bei išmokų susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. U. su ieškiniu kurį patikslino kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jo atleidimą iš UAB ,,Kilikija“ neteisėtu, pakeisti ieškovo atleidimo iš darbo formuluotę iš numatytos LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą į numatytą LR DK 127 straipsnio 1 dalį, priteisti iš atsakovo vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad pas atsakovą dirbo nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2010 m. sausio 6 d. realizacijos vadybininko pareigose. 2009 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovui prašymą atleisti jį iš einamų pareigų nuo 2009 m. gruodžio 23 d. pagal LR DK 127 straisnio 1 dalį, tačiau kitą dieną susirgo ir buvo laikinai nedarbingas iki 2010 m. sausio 6 d.. Suėjus įstatymo numatytam 14 dienų įspėjimo terminui, atsakovas turėjo ieškovą iš darbo atleisti prašyme nurodytu pagrindu, tačiau iš darbo inspekcijos ieškovas sužinojo, kad yra atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovas, atsakovo nurodyto drausminio pažeidimo nepadarė, automobilio pavarų svirties nesulaužė, ieškovui perduotas automobilis jau buvo apgadintas, nes UAB ,,Kilikija“ direktorius ieškovui yra sakęs, kad automobilis buvęs didelėje avarijoje. Ieškovas automobilio perdavimo priėmimo akto nepasirašė, jo parašas suklastotas, su pareigybiniais nuostatais supažindintas nebuvo, darbdavys nereikalavo rašytinio pasiaiškinimo dėl jam paskirto darbo drausmės pažeidimo, nors po 2009 m. gruodžio 22 d. ieškovas buvo nuvykęs pas atsakovą, tačiau jo niekas neįsileido. Atsakovas suklastojo kasos išlaidų orderį, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius konstatavo, kad ieškovas atleistas neteisėtai, todėl ieškovui priklausė 1 mėnesio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Po atleidimo iš darbo buvo įsidarbinęs kitoje įmonėje, iš kurios atleido po 1,5 mėnesio. Pradėjęs rinkti dokumentus teismui, sužinojo, kad darbdavys nepristatė Sodrai dokumentų, patvirtinančių ieškovo nedarbingumą. Ieškovas nuo 2010 m. sausio mėnesio nedirba, nes negali rasti darbo, kadangi atleistas už darbo drausmės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Kilikija“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, numatytą LR DK 136 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nurodė, kad ieškovas 2009 m. gruodžio 22 d. darbo metu sugadino įmonei priklausantį automobilį FIAT DOBLO v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo jo darbo priemonė. 2009 m. gruodžio 22 d. ieškovas dirbo, tačiau nebaigęs darbo ir sugadinęs automobilį, savavališkai pasišalino iš darbo vietos, tą pačią dieną buvo surašytas aktas dėl sugadinto turto priklausančio UAB ,,Kilikija“ ir direktoriaus įsakymas. 2009 m. gruodžio 23 d. ieškovas į darbą neatvyko, tą pačią dieną ieškovas SMS pranešimu informavo atsakovą, kad neatvyks į darbą, nes turi nedarbingumo pažymėjimą, nors 2009 m. gruodžio 22 d. jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė. 2009 m. gruodžio 24 d. paštu gautas ieškovo prašymas nutraukti su juo darbo sutartį nuo 2009 m. gruodžio 23 d., tačiau atsakovo direktorius jo netenkino, nes ieškovas 2009 m. gruodžio 22 d. padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl darbdavys turi teisę per vieną mėnesį paskirti darbuotojui drausminę nuobaudą. Iš darbuotojo gauti pasiaiškinimo negalėjo, nes ieškovas nedirbo, todėl laukė kol grįš į darbą, išsiuntė registruotu paštu prašymą dėl darbuotojo pasiaiškinimo, tačiau ieškovas nieko neatsakė. Dėl šios priežasties, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi jis yra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinys atmestas. Iš A. U. valstybės naudai priteista 133 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad darbuotojo atleidimas už vieną iš DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų yra drausminė nuobauda, o darbuotojui užginčijus tokios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, darbdavys privalo įrodyti tokios nuobaudos skyrimo teisinį ir faktinį pagrindą. Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 11 d. įsakymu atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nurodydamas, kad ieškovą iš einamų pareigų atleidžia dėl padarytų materialinių nuostolių dėl savo elgesio ir įsipareigojimų nevykdymo. Teismo vertinimu byloje surinkta medžiaga patvirtino, kad atsakovui priklausantis automobilis buvo sugadintas, o ginčas tarp šalių kilo dėl automobilio sugadinimo aplinkybių. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus 2009 m. liepos 1 d ir 2009 m. gruodžio 22 d. priėmimo – perdavimo aktą bei aktą ,,Dėl sugadinto turto, priklausančio UAB ,,Kilikija“, liudytojų parodymus padarė išvadą, kad 2009 m. gruodžio 22 d. ieškovas dėl savo kaltės sulaužė automobilį, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, atsisakė vykdyti kepyklos vedėjos nurodymus, po to atsisakė tęsti darbą savo elgesiu nutraukė pastovų įmonės darbą ir produkcijos tiekimą, tokiu elgesiu padarydamas įmonei materialinių nuostolių. Teismo vertinimu ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovas turėjo besąlygiškai nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, pasibaigus 14 dienų įspėjimo terminui, nes DK 127 straipsnyje numatytas 14 dienų įspėjimo terminas nustatytas darbdavio naudai, todėl jo pradžia skaičiuotina ne nuo pareiškimo surašymo, bet nuo jo įteikimo darbdaviui dienos, todėl nagrinėjamoje byloje DK 127 str. 1 d., 14 dienų terminas suėjo 2010 m. sausio 10 d. Teismas įvertinęs atsakovo vadovo parodymus teisme, padarė išvadą, kad ieškovo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo turinį sudarė ir tai, kad ieškovas 2 dienas po nedarbingo pažymėjimo pasibaigimo be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą, nes ieškovo nedarbingumo pažymėjimas baigėsi 2010 m. sausio 6 d., o byloje esantys žiniaraščiai patvirtino, kad ieškovui 2010 m. sausio 6-7 dienomis užfiksuota pravaikšta, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neatvyko į darbą pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, kadangi neteisingai apskaičiavo 14 dienų įspėjimo terminą, termino pradžią skaičiuodamas nuo pareiškimo surašymo dienos, tačiau šios aplinkybės teismas nepripažino pateisinama neatvykimo į darbą priežastimi ir sprendė, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į darbą visą darbo dieną (pamainą), kas sudarė savarankišką pagrindą ieškovo veiksmus pripažinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pažeidė tiesiogines darbo funkcijas, su kuriomis buvo supažindintas, jo veiksmai sukėlė materialinę žalą darbdaviui, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui dvi dienas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, teismas padarė išvadą, kad ieškovo veiksmai prieštaravo sąžiningam, apdairiam darbuotojo elgesiui, todėl teismas sprendė, kad ieškovo padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų ir teisėtai atleido ieškovą iš darbo. Teismas kaip nepagrįstą, atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas neginčijo atleidimo iš darbo, o reikalavo jog būtų pakeista atleidimo iš darbo formuluotė ir data, todėl ieškinio senaties terminas sudarė tris metus, o ne vieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriuas nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Teismas pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėtu, netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo bei išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas A. U. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, kad pas atsakovą ieškovas dirbo tik puse etato, nors pagal realizacijos vadybininko pareigas jam tekdavo dirbti daugiau nei puse darbo dienos (4 valandas). Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009 metų gruodžio 22 d. ieškovas į darbą atvyko 9 valandą ryte jau sirgdamas, o iš darbo išvyko apie 13 valandą, pasibaigus darbo sutartimi sulygtam darbo laikui. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, todėl atsakovo direktoriaus reikalavimas tęsti darbą bei argumentas, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė nuostolius nepagrįsti. Nagrinėdamas bylą teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ieškovo 2009 m. gruodžio 23 d. nedarbingumo pažymėjimą, nes jį vertino, kaip bandymą nuslėpti buvimo darbe faktą 2009 m. gruodžio 22 d. Teismo išvada, kad ieškovo parodymai prieštaringi nepagrįsta, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas davė išsamius paaiškinimus apie jo atvykimą į darbą 2009 m. gruodžio 22 d., ligos ir kreipimos į gydytoją bei dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neteisingai apskaičiavo 14 dienų įspėjimo termino pabaigą ir nepagrįstai sprendė, kad įspėjimo terminas pasibaigė 2010 m. sausio 10 d., nes DK 127 straipsnyje numatytas 14 dienų įspėjimo terminas baigėsi 2010 m. sausio 6 d., kadangi nedarbingumo pažymėjimas ieškovui buvo išduotas nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. sausio 6 dienos imtinai, todėl darbo pažeidimo – pravaikštos jis negalėjo padaryti 2010 m. sausio 6-7 dienomis ir pagrįstai reikalavo darbo teisinių santykių nutraukimo nuo 2010 m. sausio 7 d, todėl teismo išvada, kad ieškovas į darbą neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, kad sudarė pagrindą jo veiksmus pripažinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą visiškai nepagrįsta. Nagrinėdamas bylą teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo principą, nes teismo sprendimas grindžiamas tik atsakovo pateiktais įrodymais visiškai nevertinant ieškovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovo kaltės sugadinant atsakovui priklausantį automobilį. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl Valstybinės darbos inspekcijos išvadoje nustatytų faktų ir išvadų, kurioje konstatuota, kad darbdavys netinkamai įformino darbo sutarties nutraukimą su ieškovu ir neatsisakitydamas su atleidžiamu darbuoto pažeidė darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies bei 141 straipsnioi 1 ir 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Kilikija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog 2009 m. gruodžio 22 d. jis būdamas darbe sirgo, nes bylos nagrinėjimo metu šis klausimas keliamas nebuvo ir nebuvo pateikti jokie įrodymai pagrindžiantys ieškovo argumentus. Be to bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad jokiais negalavimais ieškovas 2009 m. gruodžio 22 d. nesiskundė. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovas neįrodė ieškovo kaltės dėl sužaloto automobilio, nes bylos buvo pateikti įrodymai pagrindžiantys ieškovo kaltę. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė jokių įvykių ar faktų susietų su teismo nagrinėta byla ir nenurodė jokių argumentų susijusių su skundžiamojo teismo sprendimo neteisįtumiu ir nepagrįstumu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad tenkinti ieškovo A. U. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo šalių materialinius – teisinius santykius.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovo nedirbtų po ligos dienų skaičių, todėl patikrinus ieškovo apeliacinio skundo argumentą konstatuoja, kad ieškovas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas, nes neatvyko į darbą 2010 m. sausio 7 d. (DK 235 str. 2 d. 9 p.), todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.).
Iš byloje pateikto ieškovo 209 m. gruodžio 22 d. pareiškimo (b.l. 28) seka, kad ieškovas šį pareiškimą atsakovui siuntė paštu. Atsakovas pareiškimą gavo 2009 m. gruodžio 24 d.
Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad dabuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, o taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą.
Nustatydamas keturiolikos dienų įspėjimo terminą įstatymo leidėjas siekė sudaryti darbadaviui sąlygas, esant konkrečioms darbo sąlygoms surasti tinkamą darbuotoją, pertvarkyti gamybą, valdymo struktūrą ir pan., todėl sutikti arba nesutikti su darbuotojo prašoma atleisti iš darbo data, yra darbdavio teisė. Keturiolikos dienų įspėjimo terminas skaičiuotinas vadovaujantis Darbo kodekso 25, 26 straipsniu. Atsakovas ieškovo pareiškimą gavo 2009 m. gruodžio 24 d., todėl keturiolikos dienų įspėjimo terminas prasidėjo 2009 m. gruodžio 25 d. ir baigėsi 2010 m. sausio 7 d.
Ieškovas pagal pateiktus nedarbingumo pažymėjimus buvo nedarbingas iki 2010 m. sausio 6 d. imtinai, o 21010 m. sausio 7 d. privalėjo atvykti į darbą ir vykdyti savo darbines funcijas sulygtas 2009 m. birželio 25 d. darbo sutartimi Nr. 093.
Atsižvelgiant į atsakovo ūkinę veiklą, ieškovo pareigas bendrovėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą ieškovo įvykdytą pravaikštą laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir ieškovui taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą pagal Darbo kodekso 237 straipsnio nuostatas – atleidimą iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.).
Tai, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo negavęs ieškovo pasiaiškinimo (DK 240 str.) ginčo esmės nekeičia, nes į bylą pateikta ieškovo ir M. P. 2010 m. sausio 6 d. darbo sutartis Nr. 6S.32 (b.l. 86) rodo, kad ieškovas neketino aiškintis dėl neatvykimo į darbą UAB ,,Kilikija“ 2010 m. sausio 7 d. Tai, kad ieškovas pats neteisingai paskaičiavo įspėjimo laikotarpį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punku teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistu, o ieškovo A. U. apeliacinį skundą atmesti.