Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

susipažinusi su M. K. privataus kaltinimo skundu ir pateikta medžiaga dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. N. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privatus kaltintojas M. K. prašo už tikrovės neatitinkančius šmeižikiškos informacijos viešą paskelbimą (kad yra „VSD agentas“) pripažinti (duomenys neskelbtini) narį N. P. kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d. ir skirti jam įstatymuose numatytą bausmę, įpareigoti viešai atsiprašyti ir paneigti paskelbtą informaciją, atlyginti patirtą neturtinę žalą ir priteisti iš N. P. 5454 litus bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslius paskaičiavimus pateiks vėliau.

Nebegalėdamas klausytis laidos dalyvės buvusios teisėjos N. V. demagoginiu teiginių, jo nuomone, brutaliai iškraipant įvairių ikiteisminių tyrimų duomenis, jos akiplėšiškos laikysenos ir žeriamų absurdiškų kaltinimų reabilituoto asmens atžvilgiu (pirmosios instancijos teismo) ir taip toliau žeminant a.a. A. Ū. šeimą, o laidos vedėjui A. T. toleruojant tokį buvusios teisėjos elgesį, 25-tą laidos minutę 48 sekundes išmetė laidos organizatorių jam duotą balsavimo lentelę į salę, kad būtų nutraukti N. V. absurdiški teiginiai. Po to atsistojęs išėjo iš salės. 26 laidos minutę 28 sekundės (duomenys neskelbtini) N. P. jam paliekant filmavimo salę viešai išsakė tokį teiginį jo atžvilgiu: „VSD negali parinkt agentų su normalia psichika?“. Šiuo teiginiu N. P. netgi sukėlė ovacijas teismo nuosprendį ignoruojančių žmonių pusėje.

Šis sakinys yra absurdiškas ir neatitinka tikrovės, yra šmeižikiškas ir žeminantis. Jokių reikalų su Valstybės saugumo departamentu skundo pareiškėjas nėra turėjęs ir neturi, tuo labiau, nėra šios įstaigos agentas.

N. P. pateikė ne prielaidas ar nuomonę, o konkretų faktą - pareikšdamas, kad jis yra „VSD agentas“. Tokiu būdu, N. P. paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, neturėdamas tos informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų. T. y. visuomenei pranešė žinią, kad rezonansinėje „pedofilijos byloje“ liudijęs asmuo (t. y. skundo pareiškėjas) yra nusikalstamos LR institucijos (pagal paties N. P. viešus pareiškimus ir užimtą poziciją) Valstybės saugumo departamento agentas ir jo vieši pasisakymai ar liudijimai įvairiuose nusikalstamose bylose prieš jo ginamą (duomenys neskelbtini) N. V. ir jos šeimos narius, yra būtent VSD inspiruoti ir neturi nieko bendro su tiesa. Taip N. P. bando sąmoningai kvailinti žmones, bando išsaugoti N. V. kaip teisingumo šauklės įvaizdį, tuo pačiu savo kaip politiko žlungančią reputaciją.

Nori atkreipti dėmesį, kad tokie N. P. veiksmai yra tyčiniai, kadangi (duomenys neskelbtini) narys viešojoje erdvėje aktyviai palaiko buvusią teisėją, dabartinę (duomenys neskelbtini) narę N. V., gina ją bei pateisina jos veiksmus, tuo kaip politikas siekia pateikti kuo geresnį jos asmenybės portretą. Tuo tarpu, jis dalyvauja ne tik TV laidose pasisakydamas prieš N. V., bet ir teisėsaugos institucijoms liudija apie galimai nusikalstamus teisėjos veiksmus (davė parodymus ir Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėjui rezonansinėje „pedofilijos byloje“). N. P. nepriimtinos jo kalbos, liudijimai, vieši pasisakymai prieš N. V. (o tuo pačiu ir nenaudingi), kadangi jie kertasi su jo, kaip politiko pasirinkta pozicija ir griauna N. V. kaip kovotojos už tiesą įvaizdį, taip sumenkindamas jo kaip įžvalgaus, sąžiningo politiko įvaizdį. Taip N. P. bando sumenkinti ir pažeminti jį visuomenės akyse (kurdamas išgalvotas istorijas), neva jis kalba ne savo laisva valia, o įtakojamas nusikalstamų, dirbančių prieš valstybę, įstaigų.

Asmeniškai viešai ne kartą kritikavo N. V., jos šeimos narius, vyrą A. V. ir tetą A. S., padeda teisėsaugai atskleisti jų galimai nusikalstamas veikas. Ne kartą viešai pasisakė labai drąsiai kritikuodamas šią šeimą, tačiau visada savo žodžius sakė atsakingai, pasverdamas, už juos laisvai gali atsakyti teisme. Jo pasisakymai privertė dalį žmonių susimąstyti, atvėrė akis, kad N. V. ir jos šeimos nariai yra paprasčiausi melagiai, o ne kilnūs kovotojai už tiesą. Bliūkštant N. V. kaip kovotojos už teisingumą įvaizdžiui (prie ko prisideda ir jis viešindamas jam žinomas aplinkybes apie jos melą) tuo pačiu griūna ir (duomenys neskelbtini) nario N. P. reputacija.

Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas apie kitą žmogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005). Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias ir sąmoningai tai daro. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005).

Nori pabrėžti, kad paskleista informacija, jog jis yra „VSD agentas“ ir iš esmės visa jo veikla (liudijimai teismuose ir ikiteisminiuose tyrimuose, TV laidose) yra nusikalstamos VSD užduotys ir jas daro ne sąžiningai norėdamas padėti LR valstybei išaiškinti tikruosius nusikaltėlius. Šmeiždamas jį N. P. tuo pačiu bando toliau formuoti jam reikalingą visuomenės nuomonę ir bando pastatyti „minios diktatą“ prieš teismų valdžią, tuo griaudamas net LR valstybingumo pamatus. Jis skleidžia absurdiška, jokio realaus pagrindo neturinčią informaciją, kurią turėdamas (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimus galėtų patikrinti užklausus patį Valstybės saugumo departamentą, tačiau akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) narys klaidina visuomenę tyčia, siekdamas asmeninės naudos.

Paskleisdamas žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, t. y. neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, N. P. padarė LR BK numatyto 154 str. 2 d. numatytą veiką. Tai, kad jis yra apsimetėlis, dirbantis kažkokioms neaiškioms nusikalstamoms struktūroms, vykdantis nusikalstamas veikas ir neturi nieko bendro su vaikų gynimu, o viską daro už slaptą atlygį. N. P. yra įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) narys ir jam taikomi aukštesni kriterijai skleidžiant informaciją viešai, o, šiuo konkrečiu atveju, skleidžiant melagingą informaciją apie rezonansinės bylos liudytoją. Kadangi po jo liudijimų teisme pradėtas ikiteisminis tyrimas LR Generalinėje prokuratūroje dėl galimo poveikio mažamečiui ir toliau turės dalyvauti apklausose ir liudyti apie jam žinomas galimas nusikalstamas veikas, todėl šis (duomenys neskelbtini) nario teiginys jo atžvilgiu: „VSD negali parinkt agentų su normalia psichika?“, formuojant neigiamą viešąją nuomonę apie jį, apie jo liudijimų tikrumą, sukelia nemalonius išgyvenimus, kerta pasitikėjimą savimi ir netgi baisu žmonių reakcijos, kurią gali iššaukti šis melagingas pasisakymas, todėl vengia rodytis viešumoje, kad nenukentėtų jis ar jo šeimos nariai. Pradeda gailėtis, kad nusprendė atskleisti kas jam yra žinoma rezonansinėse bylose. Yra įsitikinęs, kad būtent tokį tikslą ir turėjo N. P..

Pabrėžtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) N. P. melagingą informaciją pateikė per LRT (Lietuvos nacionalinę televiziją) ir tai matė šimtai tūkstančių piliečių.

Tai labai jį žeidžia ir žemina, tiek prieš šeimos narius, tiek prieš draugus, kolegas visuomenininkus. Yra 8 metus vedęs, augina mažametį vaiką, baigęs aukštąją mokyklą - Lietuvos kūno kultūros akademiją, pagal išsilavinimą yra sporto pedagogas - dziudo treneris, yra tapęs LR sambo bei dziudo imtynių čempionu bei prizininku, gynė šalies garbę Pasaulio bei Europos čempionatuose, visuomeniniais pagrindais nuo 2002 metų dirba viename garsiausių Lietuvoje dziudo imtynių sporto klube „R.“, kur visuomeniniais pagrindais padeda sportininkams, buvo (duomenys neskelbtini) S. S. visuomeniniu padėjėju, dalyvauja įvairaus pobūdžio televizijos laidose ginant vaikus ir jų teises, dirbo vaikų globos namuose, kuriuose užėmė pakankamai aukštas pareigas, toliau dalyvauja konkursuose vadovaujančioms pareigoms užimti. Ateitį sieja su darbu su vaikais ir jų teisių gynimu, todėl bandymas suformuoti nuomonę, kad yra apsimetėlis meluojantis apie jam žinomas aplinkybes, o ne nuoširdus žmogus, kuriam rūpi Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos vaikai, jų ateitis, darbas su jais, jį žeidžia kaip pedagogikos specialistą, kaip asmenį pakankamai didelį gyvenimo tarpsnį paskyrusį darbui su vaikais, taip pat žemina jį pažįstamų kolegų, trenerių ir mokytojų rate.

Motyvuojamoji dalis

M. K. skundas dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka netenkintinas.

Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – BPK 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 3 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesą ne bet kokių teisės pažeidimų, o būtent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikaltimo – šmeižimo padarymą. Šio straipsnio 1-oje dalyje apibrėžta šmeižimo sąvoka: „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“. Straipsnio antrojoje dalyje nustatyta atsakomybė už šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui.

Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sunaikinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Nagrinėjamoje situacijoje šių būtinų nusikaltimo požymių nenustatyta. Žodžiai, kurių paskleidimu kaltinamas M. P., buvo išsakyti televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje laidos dalyviai dalijosi savo mintimis rezonansinėje „pedofilijos“ byloje, susirinkę dalyviai turėjo kardinaliai priešingas nuomones apie aptariamus įvykius. Jau sutikus dalyvauti tokioje laidoje jos dalyviai turėjo būti pasiruošę emocingam nuomonių išreiškimui, net ne visai etiškiems pasisakymams, įvairių emocijų pasireiškimui. Todėl išsakyti žodžiai turi būti vertinami kritiškai, o ne kaip veikos tyčia pažeminti savo oponentą.

Videoįraše matosi, kad laidos metu jos dalyvius sunku buvo sutramdyti, nuraminti laidos vedėjui A. T., kuris paprašė pareiškėją M. K. išeiti iš salės, o vėliau paprašė jį išvesti. Tik po to, jau M. K. išvedant iš salės, laidoje dalyvavęs N. P. išsireiškė: „VSD negali parinkti agentų su normalia psichika?“ Teismas šį išsireiškimą nevertina šmeižtu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokio pagrindo daryti išvadų, kad N. P. išsakyti žodžiai turi būti vertinami kaip BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. N. P. šiuo pasisakymu netvirtino, kad M. K. yra VSD agentas. M. K. pareiškime nepagrįstai konstatuoja, kad N. P. „visuomenei pranešė žinią, kad rezonansinėje „pedofilijos“ byloje liudijęs asmuo (t.y. skundo pareiškėjas) yra nusikalstamos LR institucijos (pagal paties N. P. viešus pareiškimus ir užimtą poziciją) Valstybės saugumo departamento agentas ir jo vieši pasisakymai ar liudijimai įvairiose nusikalstamose bylose prieš jo ginamą (duomenys neskelbtini) N. V. ir jos šeimos narius, yra būtent VSD inspiruoti ir neturi nieko bendro su teise“. Valstybės saugumo departamentas – Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atsakinga valstybės institucija, kurios veikla grindžiama bendraisiais teisiniais ir specialiaisiais principais: teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėmis ir pagrindinėms laisvėms, visuomenės ir valstybės intereso viršenybės (2012-10-17 Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo 4, 8 straipsniai). Priklausymas ar darbas šioje valstybės institucijoje nėra nusikaltimas. Jokios demokratinės valstybės pareigūnai niekada ir niekam neatskleis savo žvalgybos slaptųjų bendradarbių.

Liudytojų teisės ir pareigos reglamentuotos Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Liudytojo parodymus byloje vertina teismas, o ne atskiri Lietuvos Respublikos piliečiai. Už poveikį liudytojui nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 233 straipsnis). M. K. apklausos bylose liudytoju atitinka BPK reikalavimus, o jo parodymai vertinami surinktų įrodymų visumoje. Šie parodymai gali būti nepalankūs kitiems asmenims, tačiau už melagingų parodymų davimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 235 straipsnis). M. K. kaip liudytojo apklausos baudžiamojoje byloje nieko bendro neturi su paduotu skundu dėl šmeižimo.

Paduotame skunde yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal M. K. skundą kaltinant N. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Nutarties nuorašą išsiųsti skundą padavusiam asmeniui M. K..

Skundą padavęs asmuo M. K. turi teisę per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo apskųsti nutartį Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.