Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-65-350/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
AN2-65-350/2021
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00044-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Gaputis (pirm.)
Pažeidėjas
L. I.
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-65-350/2021
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00044-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. I. (toliau – ir pažeidėjas, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 d. kovo 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nutarimu L. I. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 860 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 13 d., 22 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (reikalavimas buvo išreikštas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, duodant komandą per garsiakalbį sustabdyti transporto priemonę), tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 d. kovo 18 d. nutarimą dalyje dėl skirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams ir skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Gausiai cituoja ANK, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, kitų įstatymų nuostatas, teismų praktiką. Sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, tačiau tvirtina, jog šio nusižengimo sudėtį realizavo formaliai. Tvirtina, kad nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui stabdyti transporto priemonę, nes siekė išvengti atsakomybės dėl karantino sąlygų nesilaikymo, o ne todėl, kad buvo neblaivus ar ketino slėpti kitą teisės pažeidimą.

4. Teigia, kad yra baigęs vidurinę mokyklą, mokosi profesinio rengimo centre, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą 860 Eur dydžio baudą, egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, iki jo nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo – pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį skirta tik žodinė pastaba. Be to, šiuo atveju jo veika nesukėlė jokių padarinių. Teisė vairuoti yra reikalinga norint išlaikyti darbo vietą, kadangi gyvena užmiestyje, kur viešasis transportas nėra išvystytas, gyvena savarankiškai, todėl nėra asmenų, kurie jį galėtų nuvežti į darbą. Tvirtina, kad baigus papildomus vairuotojų mokymus, bus įgyvendinti administracinės nuobaudos auklėjamieji bei prevenciniai tikslai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas D. L. prašo L. I. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas padarė sunkų administracinį nusižengimą, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas skundu neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto ir skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio, kelia tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl L. I. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą bei paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1 200 Eur <...>. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybė administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas L. I. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Bylos įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad apeliantas, vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame tuo metu buvo dar penki asmenys, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidino greitį, vėliau, sustabdęs automobilį, iš jo išlipo ir pabėgo. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui, taip pat ir kitų eismo dalyvių bei automobilio keleivių sveikatai, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Nors apeliaciniame skunde L. I. teigia, kad jo veika nesukelti padariniai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad padariniai nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, todėl tai, kad šiuo atveju pažeidėjo veika nesukėlė pasekmių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina pažeidėjo veikos pavojingumą.

11. Padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ir L. I. apeliaciniame skunde dėstoma versija, kad nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui stabdyti transporto priemonę, nes siekė išvengti atsakomybės dėl karantino sąlygų nesilaikymo, o ne todėl, kad buvo neblaivus ar ketino slėpti kitą teisės pažeidimą. Atsakant į šį argumentą, pabrėžtina, kad pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažeidimo motyvas ar tikslas nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kas reiškia, kad asmuo, atlikęs ANK 426 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, traukiamas atsakomybėn nepriklausomai nuo to, kokių tikslų jis savo veika siekė. Todėl šiuo aspektu laikyti, kad L. I. padaryta veika pasižymi mažesniu pavojingumu, nėra jokio pagrindo. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu pažeidėjas buvo neblaivus, tačiau iš kartu su L. I. važiavusių asmenų – L. G. ir G. M. – paaiškinimų matyti, kad įvykio metu apeliantas buvo neblaivus, nes prieš tai kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, kas sudaro pakankamą pagrindą netikėti pažeidėjo iškelta versija, kad įvykio metu nebuvo neblaivus.

12. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad apeliantas administracine tvarka už KET pažeidimus baustas vieną kartą. Šis pažeidimas, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, savo pobūdžiu nėra šiukštus – L. I., neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, vairavo transporto priemonę, nepaženklintą žalio klevo lapo balto kvadrato fone formos skiriamuoju ženklu. Ši aplinkybė rodo, kad apeliantas sistemingai KET nepažeidinėja, tačiau tai nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (apeliantui skirtas minimalus ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bei bauda, artima minimaliai), juolab, atsižvelgiant į tai, kad L. I. baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą – pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį, 108 straipsnį, 493 straipsnio 2 dalį, kas rodo, kad apeliantas yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

13. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas dirba, mokosi, prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra tiek reikšmingos, kad galėtų lemti išskirtinį administracinio poveikio priemonės švelninimą. Šios aplinkybės yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama pažeidėjui (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, L. I. paskiriant nuobaudą, artimą minimaliai bei nustatant minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

14. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Pažymėtina, kad apie neigiamas pasekmes L. I., kuris išlaikė privalomuosius vairuotojų egzaminus ir turi vairavimo stažo, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, taigi, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Be to, asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantui taps nepatogiau vykti į darbą ar grįžti iš jo, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, ir tokiam tikslui pasiekti vien papildomų vairuotojų mokymų baigimas nebūtų pakankama priemonė.

15. Taigi, pažeidėjo nurodomi negatyvūs administracinio poveikio priemonės taikymo padariniai yra dėsninga ir logiška tik paties pažeidėjo neteisėto elgesio pasekmė, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis