Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2013-02-19 · Byla Nr. ATP-73-491/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-01-07Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2013-02-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
ATP-73-491/2013
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02852-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Pažeidėjas
K. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-73-491/2013
Proceso Nr. 4-08-3-02852-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėja Ingrida KirsnytėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. 1200 Lt bauda už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d., 21.40 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo turįs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota jam gimus, t. y. (duomenys neskelbtini). Tuo metu nurodytu adresu gyveno jo tėvai ir seneliai. (duomenys neskelbtini) metais, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, minėtas butas buvo parduotas naujiesiems savininkams, kurie jo gyvenamosios vietos neišdeklaravo. (duomenys neskelbtini) metais jis kartu su tėvais išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai K. S. teigia, kad jo gyvenamosios vietos deklaravimas įvyko be jo valios, apie savo gyvenamosios vietos deklaravimo vietą (duomenys neskelbtini), jis nežinojo nuo pat gimimo iki administracinio teisės pažeidimo, o sužinojęs apie tai jis nedelsdamas išdeklaravo savo gyvenamąją vietą. Anksčiau to padaryti jis neturėjo galimybės, nes iki (duomenys neskelbtini) jis neturėjo visiško veiksnumo (buvo nepilnametis) ir tuomet jau nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas teigia, kad Lietuva ir Kirgizija yra prisijungusios prie 1968 m. lapkričio 8 d. Kelių eismo konvencijos, kuria susitariančios šalys įsipareigojo pripažinti kitoje susitariančioje šalyje išduotus vairuotojų pažymėjimus galiojančiais. Lankantis daugumoje pasaulio šalių anksčiau niekada neiškilo problemų dėl jo įgytos teisės vairuoti, Lietuvoje taip pat. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes K. S. mano, kad apylinkės teismas turėjo šią administracinę bylą nutraukti nesant subjektyviosios pažeidimo pusės (kaltės).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės. Atsakomybė asmenims, vairuojantiems transporto priemones neturint teisės jų vairuoti, įtvirtinta ATPK 128 str. 1 d., o ATPK 250 str. 1 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad K. S. atsakomybėn pagal ATPK 128 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės Lietuvos Respublikoje vairuoti (5 b.l.). Tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, K. S. paaiškinimo ir kitos bylos medžiagos matyti, kad apeliantas turėjo Kirgizijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones ir šį pažymėjimą patikrinimo metu jis pateikė policijos pareigūnams. Patikrinimo metu K. S. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), priskiriamą „B“ kategorijos transporto priemonei (7, 10–12, 14, 16 b.l.). Taigi, šiuo atveju sprendžiant K. S. atsakomybės klausimą svarbu nustatyti, ar jam Kirgizijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra pripažįstamas ir suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, tiek ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 37 p., K. S. pateiktas Kirgizijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, nes apelianto nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (10, 18, 19 b.l.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 37 p. nuostatos taikytinos tik tais atvejais, kai asmuo, turintis kitoje valstybėje išduotą pažymėjimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos įgaliotą instituciją prašydamas pakeisti jo turimą vairuotojo pažymėjimą ir vietoje jo išduoti jam Lietuvos Respublikoje patvirtinto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą. Šis punktas iš esmės nereglamentuoja kitose valstybėse išduotų vairuotojų pažymėjimų galiojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos.

Kitose valstybėse išduotų vairuotojų pažymėjimo pripažinimo galiojančiais tvarką reglamentuoja Jungtinių Tautų 1968 m. lapkričio 8 d. Kelių eismo konvencija (toliau – Konvencija). Pagal Konvencijos 41 str. 2 d. Susitariančios Šalys pripažįsta, kad visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų <...> leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija.

Iš oficialios Jungtinių Tautų tinklapyje pateiktos informacijos matyti, kad prie Konvencijos Lietuvos Respublika prisijungė 1991 m. lapkričio 20 d., o Kirgizijos Respublika – 2006 m. rugpjūčio 30 d. (informacija pateikta internetiniais adresais http://treaties .un.org/PagesViewDetailsII.aspx?&src=TREATY&mtdsg_no=XI~B~19&chapter=11&Temp=mtdsg3&lang=en ir http://treaties.un.org/Pages/TreatyParticipantSearch.aspx? tab=UN). Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublika ir Kirgizijos Respublika yra laikytinos Konvencijos susitariančiomis šalimis. Iš K. S. policijos pareigūnams pateikto vairuotojo pažymėjimo kopijos (16 b.l.). matyti, kad šis pažymėjimas atitinka Konvencijos 41 str. 2 d. reikalavimus (surašytas Kirgizijos Respublikos valstybine kalba), todėl šis pažymėjimas pripažintinas galiojančiu ir suteikiančiu teisę K. S. vairuoti jame nurodytos „B“ kategorijos transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Būtent tokios kategorijos transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) – K. S. ir vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku (5 b.l.).

Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir įvertinęs jų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku K. S. vairavo transporto priemonę turėdamas Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę jam vairuoti tokią transporto priemonę, todėl jis nepažeidė KET 14 p. reikalavimų ir jo veikoje nėra ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pripažino K. S. kaltu padarius administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotą veiką, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas – administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama K. S. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nustačius skundžiamo nutarimo panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo pagrindus, vertinti skundžiamą nutarimą kitais apeliaciniame skunde išdėstytais aspektais nebetikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimą ir K. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Petras Meidus