- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 1-28-334/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Valdas Levinas
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. M. laikotarpyje nuo 2018-12-23, 18.30 val. iki 2018-12-26, 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, name adresu (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas mažametės V. Ž. g. (duomenys neskelbtini)., bejėgiška būkle dėl mažametystės, kišo rankos pirštą nukentėjusiajai V. Ž. į išeinamąją angą, tokiu būdu šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimus - kitas reakcijas į stiprų stresą, taip seksualiai prievartavo mažametę V. Ž. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Be to kaltinamasis G. M. laikotarpyje nuo 2018-12-23, 18.30 val. iki 2018-12-26, 19.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, name adresu (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad V. Ž., g. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą delnu V. Ž. per sėdmenis, tokia savo veika V. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Seksualinis prievartavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo
sukėlimas V. Ž.
Kaltinamasis G. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. Ž. nemušė, nelietė. Jie tik žaisdavo, kutendavosi, bet niekada jos seksualiai nelietė. Kaltinime nurodytu laikotarpiu mergaitės buvo pas jį namuose, kartu buvo ir mergaičių mama. Buvo visi keturiese. Mergaitės būdavo ir per šventes, pagal teismo nustatytą grafiką. Tuo laikotarpiu vartojo alkoholį. Mergaičių mama buvo išgėrusi tik taurę vyno, jis – irgi simboliškai. Per Kalėdas buvo atvažiavęs jo sūnus, išgėrė simboliškai, po taurę vyno. Jeigu jis miegodavo antrame namo aukšte, tai mergaitės su mama miegodavo pirmame aukšte, ir atvirkščiai. Į viršų jos visos ateidavo tik ryte. Tuo kaltinime nurodytu laikotarpiu, nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 26 d., miegojo visi atskirai. Naktį vienoje bendroje lovoje niekada nemiegojo. Negali suprasti ir paaiškinti, kodėl mergaitė nurodo, kad atliko su ja tokius veiksmus, ir kad ją mušė. Mano, kad tai yra J. ir Ž. nesantaika. Jam grasino sudeginti jo pasistatytą namą, sužlugdyti įmonę, kurioje dirba. Tikrai nesudavė jokio smūgio mergaitei per užpakalį. Prieš porą mėnesių J. kita dukra apkaltino pačią mamą, kad mama ją suspardė. Dėl to aiškinosi vaikų teisės, nepatikėjo tokiu pareiškimu ir tyrimas nebuvo pradėtas. Negali atsakyti, kas iššaukė mergaitei stiprų psichologinį sutrikimą, stresą. Galbūt psichologai privertė ją taip sakyti. Galbūt tai pačios V. noras, kad jos mama nebūtų su juo. V. niekada su juo normaliai nebendraudavo. Mažesnė J. dukra su juo bendraudavo geriau, o V. nuo pat pradžių sunkiai bendravo. Tačiau per šias Kalėdas V. pradėjo su juo bendrauti. Nežino, kodėl V. jį apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Su teismo ekspertizės išvadomis yra susipažinęs. Negali paaiškinti, kodėl ekspertai padarytą žalą tiesioginiu priežastiniu ryšiu sieja su jo veiksmais. Mano, kad ekspertų nuomonė nėra teisinga. Ir prieš tai mergaitės atvažiuodavo į jo namus. Jos likdavo pas jį namuose kelioms dienoms, bet jokių konfliktų nebuvo. J. S. iš savo namų, nuo E. Ž., pabėgo, nes buvo žeminama, sumušta. Mano, kad tie visi kaltinimai prasidėjo dėl J. pykčių su E. Ž.. V. visada būdavo nuošalyje, jį vadindavo „seniu“, „plikiu“, nes jis yra vyresnis už J., tarp jo ir V. visada buvo atstumas. E. su juo būdavo draugiškesnė. Mergaitės gyvena kartu su tėvu, o J. su mergaitėmis pasimato jo išnuomotame bute, nes su juo mergaitėms yra laikinai uždrausta matytis. Kartą su mergaitėmis buvo susitikę mieste, sankryžoje, abi mergaitės jam mojavo, atrodo, kad viskas gerai. Sūnų užaugino nei karto nemušęs. V. visada tarp jų palaikė atstumą. Iš anksčiau jokių konfliktų su V. nebuvo. J. jam sakė, jog pati mergaitė sakė mamai, kad taip sakyti jai liepė jos tėtis. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nusikalstamos veikos nepadarė.
Įrodymai
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios V. Ž. tėtis, jos įstatyminis atstovas. Parvežus vaikus po Kalėdų ir Kūčių vakaro iš J. gyvenamosios vietos, kur gyvena ir G., dar ten būnant V. jam paskambino ir pasakė, kad susipyko su mama. Paklausė kas nutiko. Prie mamos dukra nieko nenorėjo pasakyti, o grįžusi V. pradėjo pasakoti visus įvykius kas nutiko. Buvo po Kalėdų, apie 2018 gruodžio 26-27 dieną. Teismo buvo priteista kas antrus metus leisti dukrai būti per šventes pas mamą namuose. Per tas Kalėdas abi dukros buvo pas mamą. V. pasakojo labai susijaudinus. Ji papasakojo, kad mama leido sėdėti prie kompiuterio, o G. neleido, jie susipyko, tada jis numovė jai kelnaites ir sudavė per užpakalį. Vaikas sakė, kad jai labai skaudėjo. Telefonu ji to nepasakė, nes bijojo. Per šventes jai buvo davę telefoną, kad ji jiems paskambintų, jeigu kas nutiktų, ir kad jaustųsi drąsiau. Kai ji pasakojo, sunkiai suprato ar tas įvyko Kūčių ar Kalėdų dienos rytą, vaikui dar sunku buvo orientuotis po švenčių. Pasakojo, kad ėjo į antrą aukštą miegoti, buvo vakaras, mama belipdamas nugriuvo ant mėlyno stalo, jos padėjo jai atsistoti. Buvo jau tamsu. Mama tuo tarpu miegojo viduryje, kai atėjo G.. Jis atsigulė šone V. ir užkišo ranką už kelnaičių. Dukra teigė, kad ji labai bijojo, net neatsimerkė, stengėsi apsimesti, kad miega. Jis įkišo jai į užpakaliuką pirštą. Po to ištraukęs pirštą paseilino. Suprato, kad tuo metu ji buvo atsimerkusi. Kai jis kartojo tą veiksmą, ji vėl užsimerkė, kad jis nepastebėtų, kad ji nemiega. Jis pakartojo tai 3-4 kartus. Vaikas pasakojo, kad ji labai bijojo, kad jai skaudėjo, kad ji stengėsi nejudėti, kad jis nesuprastų. Po viso veiksmo, mama į tai nereagavo. V. pasakojimu, mamą G. pertraukė link E. kojų ir pats atsigulė tarp mergaičių į vidurį – V. ir E.. V. ir toliau stengėsi rodyti, kad ji miega. Paklausta, kodėl ji apie tai nepasakė mamai, V. paaiškino, kad ji bijojo mamai ką nors pasakyti, bijojo mamos reakcijos, nes prieš tai jos buvo truputi susipykusios ir mama buvo jai sutrenkusi per kojas E. marškinėliais. E. tai matė. V. pasisakė jam, nes pasitikėjo juo. Jie stengėsi labai neklausinėti vaiko, kad jai nebūtų dar didesnė trauma. Ji pasakojo būdama labai įsitempusi, bijodama, manė, kad bus nesuprasta, kad galbūt nepatikės ja. Tačiau nebuvo preteksto ja nepatikėti. Su E. ta tema dėl pirštų kaišiojimo nekalbėjo, nenorėjo kad ji pradėtų apie tai kalbėti darželyje, kad nebūtų iš vaikų pusės užgauliojimo. Pasakojant V., buvo jis ir jo sugyventinė L. D. V. pasakojo, kaip jai sudavė į užpakaliuką su ranka. Sudavimas ranka per užpakalį buvo prieš seksualinius veiksmus, dienos metu, vaikai nemiegojo pietų miego. Kaip suprato, vaikas norėjo kompiuteryje pažiūrėti filmukus, mama leido, o G. neleido. Gal ji nenorėjo paklusti ir tas sutrenkimas per užpakalį, galbūt buvo kaip sudrausminimo poelgis. Numovė kelnaites ir per užpakalį sutrenkė vieną kartą. Dukra sakė, kad jai skaudėjo, kad ji bijojo, jai buvo neramu. Dėl seksualinės prievartos veiksmų ji sakė, kad jai labai skaudėjo, kad ji labai bijojo. Būtų šaukusis mamos pagalbos, bet bijojo ir mamos reakcijos, kad mamos bus nesuprasta. Jis tiki savo dukra V., kad tai negalėjo būti melas. Jokios pašalinės informacijos apie tokius veiksmus jai nebuvo iš kur gauti. Namuose ji žiūri tik senąją animaciją, vaikiškus filmukus. Iki to įvykio V. dėl G. veiksmų niekada nesiskundė, ji tik yra sakiusi, kad G. su ja nebendrauja, kad būdama pas mamą jaučiasi vieniša, bet nebuvo minėjusi smurtinių ar seksualinių veiksmų. V. Ž. vardu pareiškė civilinį ieškinį 15 000 eurų neturtinei ir 400 eurų turtinei žalai atlyginti. Neturtinei žalai prašo 15 000 eurų dėl garbės ir orumo sumenkinimo, fizinio ir dvasinio skausmo, baimės, streso sukėlimo. Mergaitė norėtų susitikti tik su mama, o dėdės ji bijo, nenori su juo susitikti. Dėl to mokykloje jai yra sunkiau adaptuotis, ji pasidarė mažiau bendraujanti, mažiau viskuo domisi, tapo nervingesnė, nori mažiau paklusti, ko prieš tai nebuvo. Po įvykio V. Ž. buvo pasirodžiusių išskyrų, bet gydytojai nustatė, kad tai uždegimas. Jis stengiasi ją visur vežti, sudominti. Vaikščiojo pas psichologą, šiuo metu yra padarytas poilsio tarpas, ieško individualaus bendravimo su psichologu. Po įvykio mergaitė lankė dailės terapiją. Užprašė charakteristiką, bet terapeutė atsisakė, nes mergaitė visada piešė tik jų šeimą, apie mamos šeimą nieko nepiešė. Lankėsi pas psichologą, vandens pramogų parke, kad vanduo ją ramintų, lankėsi zoologijos sode, kad vaikas apie įvykį kuo mažiau galvotų ir daugiau atsipalaiduotų. Po to įvykio mergaitė tapo labai įsitempusi, labiau nervingesnė. Lankytis pas psichiatrą nebuvo rekomendacijos. Vadovavosi „(duomenys neskelbtini)“ rekomendacijomis. Šiuo metu V. jau (duomenys neskelbtini) metai, lanko (duomenys neskelbtini). Sėdi viena, mažai bendrauja su klasiokais. Moksluose stengiasi. Neturi noro lankyti būrelių. Sunkiai susikaupia, yra išsiblaškiusi. Visa tai jai nebuvo būdinga iki įvykių. Dėl 400 eurų turtinės žalos nespėjo visų dokumentų paimti. Kai kurie kvitai jau pablukę, kai kurių nebuvo surinkęs. Išlaidos buvo kelionės į (duomenys neskelbtini) pavalgyti greito maisto kavinėse, kad vaikas prasiblaškytų, tokie pavalgymai, žaidimų kambariai vaikui suteikė daugiau veiklos. Antra išvyka buvo po teismo ekspertizės. Vėl važiavo pavalgyti į greito maisto užkandines, į vaikų žaidimo kambarį, išlaidas sudarė kuras, buvo parke, važiavo prie jūros. Išlaidas sudarė ir vaistai, vitaminai, maisto papildai. Vaistus, papildus pirko ne pagal gydytojų receptus, rekomendacijas. Vaistai buvo išrašyti tik dėl išskyrų. Iki to įvykio mergaitė nebuvo tokia išsiblaškiusi, jai nebuvo sunku susikaupti. Po įvykio vaikas ėmė mažiau domėtis, mažiau judėti. Visų teigiamų dalykų pasidarė mažiau. Šiuo metu vaikas jau lanko mokyklą. Iki įvykio V. buvo komunikabili. Vaikas patyrė žalą. Buvo padaryta psichologinė, fizinė žala. Psichologinė trauma tokia, kad atsirado baimė į vyresnius žmones, vyrus. Vaikas pasikeitė visapusiškai – mažiau bendraujanti, bijanti. Atsirado daug baimių, kurios, jo nuomone, trukdo vaikui vystytis. Psichologai buvo skirti valstybės. (duomenys neskelbtini) rekomendavo terapiją, psichologą, bendravimą apie lytiškumą, kad vaikas žinotų ir galėtų įvardinti lytinius organus, veiklas, būrelius. Būreliai buvo mokami, kvitų neturi. Patyrė išlaidų dėl kelionių. Kelionė iš (duomenys neskelbtini) į abi puses kainuoja 30 eurų. Pačioje (duomenys neskelbtini) buvo išlaidos maistui, pramogoms. Sumos tiksliai neįvardins, per kartą išleido apie 100 eurų. Buvo daug skiriama pramogai ir maistui. Vartojo valerijoną, įvairias žoleles, kainuojančias 3-4 eurus už pakelį. Žolelėms išleido apie 20 eurų. Žolelės yra sveikesnės vaiko organizmui, kaip raminamieji dalykai. Naudojo vitaminus, maisto papildus imuniteto stiprinimui, nes stresas mažino vaiko imunitetą. Pirko brangesnius vitaminus, kainuojančius apie 15 eurų, kuriuos labiau įsisavina organizmas. Už vitaminus susidarė suma apie 150 eurų ir daugiau, pirko nuo sausio mėnesio iki dabar.
Liudytoja J. S. parodė, kad V. Ž. yra jos dukra. E. Ž. – dukros V. tėvas. Su E. Ž. buvo sugyventiniai, susituokę nebuvo. Dar turi dukrą E. – (duomenys neskelbtini) V. – (duomenys neskelbtini) metai. V. šiuo metu jau eina į mokyklą. Dėl nežinomų priežasčių V. apkaltino G. M.. Anksčiau jokių ryšių su G. ji nepalaikė, jo neprisileisdavo. O per tas Kalėdų šventes, kai buvo ją pasiėmusi, kaip niekada keistai, ji bendravo su G., žaidė. Pasirodė keista, kad V. jį prisileidžia, bet su G. dėl to apsidžiaugė, kad gal jau ji apsiprato, gal viskas gerai. Gavosi taip, kad po švenčių, grįžusi į namus, ji apkaltino G. lytiškai priekabiavus, ir kad jis ją mušė. Kai paklausė jos, kodėl apie tai ji jai nepasakė, ji sakė, kad ji bijojo, kad mama supyks. Nieko detaliau, kaip priekabiavo, ji nesakė. Ji sakė, kad tėtis jai liepė nieko jai nepasakoti. Dukras pas G. M. į namus atsivežė gruodžio 23 dienos vakare, apie 16-17 valandą, ir jos buvo iki gruodžio 26 dienos vakaro, panašiai iki 16 dal., dabar jau tiksliai valandų nepasakys, galėjo būti ir iki 19 valandos. Tuo laiku, gruodžio 23 d. vakare, visi pavalgė ir tą naktį ji su dukromis miegojo pirmame aukšte, G. – antrame, nes namas dviejų aukštų. Ryte atsikėlę žaidė, pusryčiavo, ruošėsi Kūčioms. Viskas buvo gerai. Atėjo Kūčių metas, atvažiavo G. sūnus, prisėdo prie stalo, atsidarė vyno butelį, išgėrė po 1-2 taures vyno. G. vyno negėrė, tik paragavo, o ji su jo sūnumi išgėrė po 2-3 vyno taures. Mergaitės pavalgė, nubėgo žaisti į antrą aukštą, o jie visi trys sėdėjo prie stalo. Kūčių vakarą, pavalgę, mergaitės miegoti atsigulė antrame aukšte, ji nuėjo kartu su jomis, paskui atsikėlė, G. gurkšnojo alų, o ji sėdėjo šalia jo, alaus nevartojo. Nunešė, padėjo po eglute žaisliukus. Dvyliktą valandą nuėjo, prikėlė mergaites, nuvedė prie eglutės. Papuošta eglė stovėjo kieme. Pasiėmę dovanas jos užlipo į antrą aukštą, jas išsipakavo, dar kurį laiką pažaidė, apie valandą laiko, ir vėl nuėjo miegoti. Ji nuėjo miegoti kartu su jomis. Atsikėlė ryte, V. su G. nuėję padarė jai kavą. G. susiskambino su draugu ir ji su mergaitėmis jį nuvežė pas draugą. Tai buvo pirmos Kalėdų dienos rytas. Išvežę G. ji su mergaitėmis nuvažiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo uždarytas, grįžo namo. Mergaitės žaidė jų statomame name, diskutavo kur kas bus, kur bus jų kambariai, kur virtuvė, kur jos miegos. Viskas buvo tikrai gerai. Paskambino G., nuvažiavo jį pasiėmė. Prieš jį pasiimant nusipirko pora sidro butelių ir grįžo namo. Grįžusi su vaikais kepė pyragą, alkoholio nevartojo. V. susipyko su sese, ir ant jos užpyko, kad ji pati viena negalėjo kepti pyrago. Ji nuėjo į viršų, žaidė su žaislais, žiūrėjo televizorių, žaidė telefonu. Iškepė pyragą, visi pavalgė, mergaitės žaidė antrame aukšte, o ji atsidarė sidro ir sėdėjo apačioje, prie G.. Pažiūrėję filmuką jos atsigulė į lovą, lovoje dar labai ilgai žaidė, paskui nuėjo miegoti. Ji su mergaitėmis atsigulė miegoti kartu, miegojo antrame aukšte, o G. buvo pasilikęs apačioje. Paryčiais G. atėjo pas jas į lovą, visi kartu žiūrėjo filmuką, žaidė telefonu. Ryte atsikėlusi V. nuėjo į apačią, pasakė, kad atpjaus dėdei pyrago. G. pareiškė, kad pyrago nenori. V. supyko ir pasiliko žaisti apačioje. Paskui ji atsistojo, pasakė, kad dėdei nuneš saldainių. Nunešė dėdei saldainių. Po to viršuje žaidė su lėlytėmis, viskas buvo gerai. Per pietus turėjo jas guldyti pietų miego. V. nenorėjo eiti pietų miego, triukšmavo, neleido sesei miegoti. Dėl to ji su V. susibarė. V. supykusi ją visaip negražiai išvadino. Pasakė, kad jeigu ji neklauso, tai važiuoja namo. V. supykusi pasakė, kad ji (mama) debilė, ir kad ji nori pas tėtį. Pasakė, kad skambina tėčiui. Praėjus gal 3-4 minutėms ji niekur nebenorėjo važiuoti. Pasakė jai, kad skambins tėčiui dėl to, kad negražiai šneka. V. paprašė neskambinti, kad ji bus gera. Tuo metu, kai jos susipyko, ir ji pavadino ją debile, pliaukštelėjo V. su pižaminiais marškinėliais per kojas. Tada ji atsigulė, gulėjo ramiai. Po pietų miego išvežė V. pas tėtį, viskas buvo gerai. Net ir po pokalbio su tėčiu, kai ji pasisakė, kad dėdė ją nuskriaudė, ji klausė, kada galės atvažiuoti. Kai jos susitiko, ji klausė ką jai dėdė padarė, ji sakė, kad dėdė lindo prie jos, kišo pirščiukus. Pasakius, kad dėdė negalėjo taip padaryti, o ji pasakė, kad jeigu dėdė mušė, tai galėjo ir taip padaryti. V. G. M. pavadina „seniu“, nes taip neva tėtis vadina. G. M. niekada V. nėra blogo žodžio pasakęs, niekada nevartojo fizinio smurto prieš jos dukras. Nebuvo taip, kad G. neleido V. žiūrėti filmukų. Į dukrų auklėjimą G. nesikišdavo, nėra drausminęs. Kai parsiveždavo vaikus, G. stengdavosi nebūti namuose, kad leisti jai pasibūti su vaikais. Jis būdavo pirmame aukšte, o ji su dukromis žaidžia antrame namo aukšte. Iš sugyventinio namų išėjo pas G. ir dukras paliko pas jų tėvą, nes tuo metu savo asmeninių pajamų neturėjo. Visos gaunamos pašalpos buvo E. vardu. Dėl to ir paliko mergaites, kad neturėjo sąlygų jų išlaikyti. Pirmi metai buvo labai sunkūs. Buvo sudaryta sutartis, kad mergaitės bus pas tėvą. Šiuo metu nori mergaites susigrąžinti. G. nėra pakėlęs rankos prieš jos dukras. Kai jos kepė pyragą, G. užlipo į antrą aukštą ir gražiai paprašė V., kad ji eitų kartu su sese kepti pyragą. V. tuo metu buvo prie kompiuterio. Bet jos niekas nuo kompiuterio nenuvijo. Ji G. neklausė ir toliau žaidė kompiuteriu, žiūrėjo filmukus. Tada G. M. apsisuko ir atėjo į apačią, pasakė, kad V. nenori, neis. Įvykio metu buvo blaivi. Kūčių išvakarėse gėrė tik vyną. Kalėdų pirmą dieną turėjo sidro, bet negėrė. Jeigu G. būna išgėręs, jis lieka miegoti pirmame aukšte, o ji su vaikais miegame antrame aukšte. Nėra buvę, kad jie miegotų visi keturi. G. atėjo paryčiais, vaikai jau buvo atsikėlę, lovoje žaidė telefonu, žiūrėjo televizorių. Vaikai visą laiką buvo jos akivaizdoje. V. pasidarė mažiau bendraujanti, paliko švelnesnė. Anksčiau ji buvo grubesnė, mušdavosi, karstydavosi, visada priešgyniaudavo. Dabar to nebėra. Atrodo, kad ji neskiria teisybės nuo realybės. Labai protinga mergaitė, labai imli, daug ką atsimena. Jos santykiai su mergaičių tėvu yra sunkūs. Vaikai tai mato, žino, jaučia. Vaikai yra pastoviai prieš ją nuteikinėjami. Vaikų tėvas G. įvardija „senis“, „plikis“. Buvo taip, kad prasilenkiant važiuojant automobiliu, mergaitės susimojavo su G., V. buvo laiminga, kad dėdė jai pamojavo. V. po Kalėdų jai nieko nepasakojo apie fizinį skausmą jokiose kūno vietose. V. jokių vaistų nevartoja, jos neveda pas psichologus, ar psichiatrus. Dukros tėvas prieštaravo, kodėl užregistravau dukrą pas psichologą be jo sutikimo. Jo buvo žodžiai, kad nuo psichologo nieko geriau nebus. Buvo tik dailės terapijos, kur sprendžia ne vaiko problemas. V. sakė, kad tėtis kelis sykius vežė ten ir ten, o kad vežė į zoologijos sodus sužinojo iš nuotraukų internete. Ji dabar gyvena su G. M.. Jis, kaip žmogus, yra geras, jie labai puikiai sutaria. Išlaikymą vaikams ji moka pagal antstolio nuskaičiuojamas nuo jos darbo užmokesčio sumas.
Liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamojo G. M. nepažįsta, tik yra girdėjusi iš vaikų ir E. Ž.. E. Ž. yra jos sugyventinis, kartu gyvena kaip šeima, jau du metus ir septynis mėnesius. Jo dukros V. Ž. ir E. Ž. gyvena jų šeimoje. Iš pradžių mergaitės buvo pas savo mamą, paskui mergaitės pas mamą lankydavosi su E. Ž. priežiūra, paskui teismas leido joms bendrauti be priežiūros. Jai yra žinomas tas faktas, kad G. M. V. Ž. kišo pirštą į užpakaliuką. Mergaitė, grįžusi į namus iš mamos po švenčių, pati jiems papasakojo verkdama. Mama mergaites pas save pasiėmė 2018 m. gruodžio 23 d. 6 val., švenčių proga. Mergaitės pas mamą išbuvo tris dienas. Į jų namus grįžo gruodžio 26 d. 6 val. vakaro. Pradžioje, dar būdama pas mamą, V. Ž. jiems paskambino, pasakė, kad ji yra pasislėpusi spintoje, nes bijo, kad mama gali atimti iš jos telefoną ir neleisti pabendrauti su tėčiu E. Ž.. Ji pasakė, kad mama jai pliaukštelėjo su jos pačios marškinėliais per kojas dėl to, kad V. nėjo miegoti ir pavadino mamą negražiais žodžiais. Tas buvo per Kalėdas. Kai J. S. parvežė vaikus, jie su E. Ž. jos paklausė kas ten buvo, kodėl ji su marškinėliais vaikui davė per kojas. Ji papasakojo tą patį, ką jiems buvo pasakojusi ir V. Ž.. Kai mergaitės, V. Ž. ir E. Ž., jau buvo namuose, jų paklausė, kaip joms sekėsi per šventes pas mamą. Tada V. Ž. apsiverkusi jiems pradėjo pasakoti, kad buvo naktis, mama ir sesė jau miegojo, kad atėjo G. M. ir atsisėdo ant lovos. Jis pasitraukė V. arčiau, numovė jai kelnaites ir kišo pirštą. Po to antrą kartą jis paseilino tą pirštą ir vėl kišo. V. apsimetė mieganti, nes nesuprato kas vyko. V. bijojo kelti mamą ir jai pasakyti. V. mama miegojo toje pačioje lovoje. Kambarys buvo namo antrame aukšte. Toje lovoje miegojo mama, E. ir V.. V. bemiegant atėjo G. M.. Jis atsigulė šalia jų į lovą. V. nepasakojo, kaip G. M. buvo apsirengęs. Ji apsimetė, kad miega. Daugiau jokių detalių V. nepasakojo. Sakė, kad jis kišo du kartus, kad vieną kartą paseilino. Po šio įvykio V. pasidarė labai nekalbi, susikausčiusi, visko bijanti. Labai jautriai miega naktimis. Nakčiai atėjus ją apkamšyti, ji iš karto purtosi, labai jautriai miega. Apie tuos įvykius daugiau su ja nekalba. Nelabai prisileidžia žmonių, kaip anksčiau, pasidarė uždara. V. su mama bendrauja. V. pasakojo, kad per Kalėdas ji priėjo prie kompiuterio, norėjo pažiūrėti filmuką, bet G. M. jai neleido, bet ji vis tiek ėjo prie kompiuterio. Tada G. M. ją pasiėmė ant kelių vieną kartą ranka pliaukštelėjo jai per pliką užpakaliuką, numovęs kelnaites. Ji supyko, nuėjo į kitą kambarį, kuris yra antrame aukšte, ir sėdėjo viena. Jie gyvena kaip šeima, rūpinasi mergaitėmis. Dėl V. buvo kreipęsi pas ginekologą, išrašė vaistų, dabar tiksliai nepamena kada. Mergaitė bendrauja su ja, viską pasakojo pati. Iš pradžių, po šio įvykio, pas ginekologą nesikreipė. O kreipėsi tada, kai jai pasirodė išskyros. Mano, kad jos atsirado būtent dėl to įvykio, nes tokio amžiaus mergaitei išskyrų negali būti. Kreiptis V. į psichologą jiems pasiūlė socialinė darbuotoja. Dėl vaiko, po šio įvykio kreipėsi į įstaigą (duomenys neskelbtini) dabar nepamena, ar jie davė rekomendacijų. Po šio įvykio V. pasidarė baili, labai jautri, neprisileidžia kiekvieno. Mokykloje, darželyje pokyčių nėra. Vėliau, kai atsirado išskyros, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoja išrašė naudoti kalio permanganatą, sėdint šiltose vonelėse, daugiau jokių vaistų neišrašė. Gydytoja tikslios priežasties, dėl ko galėjo atsirasti išskyros, nepasakė. Pas gydytoją ją palydėjo. Mergaitė kartą buvo ją apkaltinusi, kad pastatė ją į kampą, bet pritrūko įrodymų, nes ji taip nedarė. Ji buvo apkaltinusi tuo pačiu ir savo tėtį, bet ir jis nenaudojo smurto prieš vaiką. Dabar V. Ž. mokosi mokykloje. Jokių ribojimų mokykloje nėra, fizinį lavinimą daro kartu su visais vaikais. Viktorija jiems rodė, kaip G. M. jai trenkė, ir ganėtinai stipriai, ji parodė tas vietas, per kurias trenkė, bet sužalojimų nesimatė. V. sakė, kad kompiuteris stovi antrame namo aukšte.
Liudytoja G. Ž., parodė, kad ji yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausia specialistė. Kaltinamojo G. M. nepažįsta. Nukentėjusiąją V. Ž. ir jos tėtį E. Ž. žino, kiek teko susidurti tarnyboje. Ta šeima tarnybai buvo žinoma. Su V. Ž. bendravo dėl 2018-12-23 – 2018-12-26 d. įvykių. Tėtis buvo atvedęs mergaitę ir klausė ką jam daryti. Pasakė, kad vaikai viešėjo pas mamą ir galimai ten atsitiko kažkokie įvykiai. Su V. bendravo atskirai, tėčio nebuvo. Norėjo išklausyti ką ji papasakos, kaip jai viskas atrodė. Norėjo pasiaiškinti situaciją, kad galėtų žinoti kur kreiptis toliau, ar į policiją, ar suteikti vaikui pagalbą. Viktorija jautėsi gerai. Jos būsena nebuvo kitokia, nes su ja yra bendravusi ne vieną kartą. Ji visada tokia guvi, linksma, nenustygstanti, nesusikoncentruojanti, pakalbanti, išsiblaškiusi. Ji neverkė. Jos būsena buvo gera, neatrodė, kad būtų įvykę kažkas skaudaus. Ji šiek tiek papasakojo. Nenorėjo su ja per daug leistis į pasakojimus, ir nenorėjo, kad bekartodama tą patį ji galbūt kažką išmoktų. Pamatė, kad mergaitei reikia specialistų pagalbos, kad reikią tą įvykį išsiaiškinti. Tėčiui iš karto pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, o jie savo ruožtu, dėl pagalbos, kreipėsi į Vilniuje esantį pagalbos vaikams centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur su vaikais, po galimų lytinių nusikaltimų, dirba specialistai, psichologai, ir aiškinasi situaciją, vaikų būseną, ką jie patyrė. Po to tėtis mergaitę nuvežė į pagalbos vaikams centrą. Apie patį įvykį su V. kalbėjosi labai nedaug. Ji pasakė, kad tai buvo pas mamą, kad miegojo, kad lovoje dėdė kišo pirštą. Jai tos informacijos užteko. Mergaitė nepasirodė labai nusiminusi. Dalyvavo ir jos apklausoje, kuri vyko teisme. Rekomendavo kreiptis į centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir policiją. Būtent dėl šių faktinių aplinkybių kreipėsi pagalbos į centrą „(duomenys neskelbtini)“, kad išsiaiškintų specialistai. Su V. Ž. bendravo ir iki to įvykio, ir po įvykio, praėjus laiko tarpui. Charakterio pasikeitimų nesimatė, pasikeitimai jos elgesyje į akis nekrito, jos bendravimo maniera nebuvo pasikeitusi. Kadangi mergaitė nurodė tokius faktus, manė, kad buvo padarytas galimas lytinis nusikaltimas, dėl kurio turi pranešti ir savo tarnybai Vilniuje, ir suteikti vaikui pagalbą, ir kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo nusikaltimo. Specialistai turi aiškintis, ar mergaitė gali išsigalvoti. Jai nekilo abejonių, kad mergaitė meluotų. Ir anksčiau su ta mergaite yra bendravusi, nes buvo ginčai tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais. Mergaitė yra sakiusi, kad ją muša tėvas ir tėvo sugyventinė. Ji nevertino, ar mergaitė meluoja, mergaitė tiesiog buvo išklausyta. Tas įvykis buvo dar prieš metus, jie pranešė policijai, kad yra galimas smurtas šeimoje, ir tiek. Vaikas gavo pagalbą. Vaikas turbūt nemelavo, buvo atliekamas tyrimas, kurį atliko policija. Mergaitė pasakė, kad kišo pirštą, jos žodžiais nepasakys kaip ji pasakė, nes neatsimena. Kai mergaitė papasakojo, kad kišo pirštą, jai susidarė įspūdis, kad tai galimai buvo lytinis įvykis. Dalyvavo mergaitės apklausoje pas teisėją. Girdėjo jos parodymus. Prieštaravimų nebuvo tarp to, ką ji pirmą kartą jai trumpai papasakojo, ir tarp tos apklausos teisme. Kai V. davė parodymus teisme, ji negali vertinti, ar jos kartojamas tekstas yra išmoktas. Jai susidarė įspūdis, kad ji kažko nesureikšmina, gal nesupranta. Teisme neprieštaravo tam, kai mergaitė pasakė, kad jos niekas nemuša. Tai yra mergaitės pasakymas. Tuo metu niekas nesiaiškino aplinkybių dėl praeities, melavo ar nemelavo, tiesiog vyko jos apklausa šioje situacijoje.
Psichiatrė ekspertė Eimantė Karoblienė paaiškino, kad byloje yra pateiktas Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas (T.1, b.l. 133-142), kuriame yra pateiktos išvados dėl V. Ž.. Tyrimo metu buvo reikšmingos emocinės reakcijos. Buvo klausinėjama apie kaltinamąjį, apie jo atliktus veiksmus. Buvo stebėtos reikšmingos emocinės reakcijos, kas lėmė nustatyti kitas reakcijas į stiprų stresą. Pasikeitė nuotaika, tapo susikausčiusi, išryškėjo vegetacinės reakcijos, pradėjo sunkiau sukaupti dėmesį. Tuo pagrindu nustatė reakcijas į stiprų stresą, priežastiniu ryšiu susijusias su G. M. veiksmais. Tyrimo metu V. Ž. labiau sureagavo klausiant apie G. M., ir ką jis darė, nei klausiant apie buvimą, švenčių šventimą. Pradžioje ji klausinėjo bendrai, susipažino apie jos gyvenimą namuose, apie jos santykius su tėčiu, su jos mamos sugyventiniu, apie santykius su mama, paskui klausė konkrečiai apie santykius su G. M.. Tuomet ryškiai pasikeitė jos nuotaika, emocinės reakcijos. Kalbant apie V. tėvą, motina – jos nuotaika reikšmingai nesikeitė. Tai labai individualu, priklauso nuo žmogaus, kiek laiko išlieka reakcijos į stiprų stresą, bet reikalinga ilgalaikė psichoterapinė pagalba. Ar reikalingos medicininės priemonės, sprendžia gydantis vaikų ir paauglių psichiatras. Tokio amžiaus vaikui tikslingiausia – psichoterapinė pagalba. Pasireiškiant reikšmingoms reakcijoms, pasikeičia vaiko emocinė būsena, nuo bendraujančios, besidalinančios apie savo įprastą gyvenimą, pasikeitė – pradėjo nebeatsakinėti į klausimus, įsitempė, bandė nukreipti temą, savo dėmesį nukreipė į kitus veiksmus, pasikeitė vaiko elgesys ir emocinės reakcijos. Jie nesprendžia apie melavimą, dėl parodymų atsakys psichologė. Abejoti mergaitės parodymais neturi pagrindo. Mergaitę tyrė vieną dieną, jis yra pakankamas tokioms išvadoms duoti, nes remiasi ne tik tyrimo metu gauta medžiaga, bet ir teisminio tyrimo medžiaga. Kiek girdėjo tėtį, kad mergaitei yra sunkiau adaptuotis mokykloje, todėl, mano, kad mergaitei yra reikalinga tolimesnė psichoterapijos pagalba. Jie neturi duomenų, kad mergaitė gydėsi pas vaikų psichiatrą. Apie kitų asmenų smurtinius veiksmus duomenų neturi. Ji dar kalbėjo apie mamos mušimą. Neminėjo apie tėvo, tėvo sugyventinės mušimą. Nereceptinės žolelės gali teigiamai prisidėti prie gydymo, bet geriau būtų su gydytojo rekomendacija. Vaiko aplinkos keitimas, vaiko išreikštų norų tenkinimas teigiamai prisideda prie vaiko būklės atstatymo.
Psichologė ekspertė Agnė Šiaulytė paaiškina, kad ji bendravo tiesiogiai su V. Ž.. Savo duotas išvadas tvirtina. Tai, ką tiriamoji pasakojo jiems ekspertizės metu, maksimaliai surašė į ekspertizės aktą. Tai, kas yra jos cituojama, yra jos tiesioginiai žodžiai. Matė, kad savo parodymus ji pakartoja, o kalbėdama apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu, jos emocinis tonas labai aiškiai keitėsi. Matė, kad yra ir kitų jos gyvenime sudėtingų psichotrauminių dalykų, labiau kalbant apie jos santykius su motina. Tai tos dvi temos, kurias identifikavo kaip traumuojančias mergaitės psichiką. Kitomis, neutraliomis temomis mergaitė bendravo laisvai, noriai, pasakojo apie savo laisvalaikį. Negavo duomenų apie fantazavimą. Negavo jokių duomenų, ar individualių psichologinių ypatumų, dėl mąstymo ar atminties sutrikimo, dėl ko ji negalėtų būti liudytoja. Tyrimo metu turėtus duomenis apibendrino, kad V. Ž. parodymai yra pakankami ir rekomendavo teismui jais remtis. Susipažinę su tiriamosios parodymais ir ką ji kalbėjo ekspertizės metu, tai nieko negirdėjo apie jai daromą įtaką, apart jos žodžių iš gyvenimiškos patirties, kas atitinka jos amžių. Ji davė parodymus pagal savo turimas žinias, ji aiškiai atskleidė savo emocijas, kurios ekspertizės metu atitiko ir atitinka pasakojimo turinį apie kaltinamojo veiksmus, patirtus jos atžvilgiu. Davė išvadą, kad nerekomenduojama V. Ž. toliau dalyvauti procesiniuose veiksmuose. Ekspertų komisinis sprendimas dėl jai konstatuotų sutrikimų. Ekspertizės metu stebėjo išreikštas reakcijas, prisiminus ir kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį. Jos yra labai aiškios nuomonės, kad kuo toliau, jeigu dalyvautų apklausoje, tuo parodymai tampa mažiau nuoseklūs, mažiau detalūs, mažiau tikslūs, ir gali įnešti tik painiavos ir klaidinti, ir vengiant pakartotinai atgaminti tiriamus įvykius svetimiems nepažįstamiems asmenims. Dėl išvados 10 punkto. Jokių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį V. Ž. parodymams negavo. Analizavo jos parodymus, analizavo kaip ir ką V. Ž. kalbėjo ekspertizės metu, byloje surinktų duomenų fone nustatė, kad nėra jokių duomenų apie galimai darytą poveikį. Tokio žodžio „plikis“ nei apklausos metu, nei ekspertizės metu ji neminėjo. Nėra tokių duomenų, kad siektų, stengtųsi neigiamai charakterizuoti, apkalbėti kaltinamąjį. Jos emocijos atitiko pasakojimo turinį. Ekspertizės metu mergaitė labiausiai reagavo į klausimus apie kaltinamojo veiksmus. Be to, ekspertizės metu jos matė ir jos komplikuotą santykį su motina. Tai irgi jos psichiką neigiamai veikiantis veiksnys. Kalbant apie mamą buvo matomos nuoskaudos, pasakojo epizodus, kaip rėkė ant jos. „(duomenys neskelbtini) išvadoje yra atskleidžiama išsamesnė informacija apie santykius su mama, kad santykis yra apsunkintas, kad mergaitė jaučiasi mažiau mylima nei jos sesuo. Tai duoda bendrą foną ir iš dalies paaiškina, kaip mergaitė elgiasi mamos namuose. F43.8 – trikdančios jos kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją, išliekančios iki dabar, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl įtariamojo G. M. veiksmų. Vaiko adaptacija yra vertinama mokykloje. Kaip girdėjo, jai sunkiau yra adaptuotis. Tolimesnės ilgalaikės prievartos pasekmės gali išryškėti tik po kelių metų. Tai irgi trikdo vaiko funkcionavimą ir adaptaciją. Melavimo jie neanalizuoja. Turi nuostatą ir įsitikinimą, kad kas melavo, kas sakė tiesą spręs teismas. Šiuo atveju jos stebi kaip vengimą pasakoti, atsiverti apie emociškai skausmingus dalykus. Vengimas jis gali būti vienodas, tačiau jeigu vaikas kalba ne iš asmeninės patirties, tai jie tuomet nemato emocinės patirties, tame, kad neatsiskleidžia, ir jo žodžiai neatitinka emocinę būseną. V. Ž. pilnai nesuvokia kas atsitiko, kas įvyko, nėra pilno suvokimo, todėl ir sako, kad jos reakcijos gali reikštis ir ateityje. Prognozė – tokia, kad tai yra uždelsto veikimo situacija. Pagrįstai manytų, kad ji emociškai nereaguotų į pokalbį apie kaltinamojo veiksmus. Jeigu tokio įvykio nebūtų buvę, gali būti, kad vaikas nebijotų susitikti su tuo žmogumi, bet tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Jie išvadoje konstatuoja, kad V. Ž. kaip liudytoja yra patikima ir jos žodžiais tikėti galima. Ekspertizės metu aiškinosi jos suvokimą apie lytinius santykius, seksualinę prievartą. Klausė ką ji apskritai žino, ar matė lytinius santykius. Ekspertizės akte aprašė tą situaciją, kad netyčia ji matė mamos ir kaltinamojo intymius santykius. Dėl ekspertizės akto 4 punkto išvados „V. Ž. negalėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės“. Pilnaverčiam suvokimui yra reikalinga turėti daug žinių. Pilnavertis suvokimas reiškia suvokti lytinius santykius, socialinę prievartą, reikia žinoti ne tik kas yra seksas, kas yra lytiniai santykiai, jų formos, jų tiesioginės pasekmės, bet ir tai, kaip seksualinė prievarta veikia asmenį, kaip gali pakeisti asmenybę, kokiomis ligomis gali susirgti. Nustatė, kad ji pilnaverčių žinių neturėjo, tai jai yra nauja, nieko panašaus anksčiau jos atžvilgiu ji nebuvo patyrusi. Jos žinios nėra pakankamos, ji nežino kaip reaguoti. Ji reagavo išgąsčiu, nežinojo kaip elgtis, buvo pasimetimas. Jai artimas žmogus šalia miegojo. Kaip žinoma prieš tai ji bandė mamą pakelti, bet ji nereagavo. Ji tarsi lieka viena, jai nežinomoje, nepažįstamoje situacijoje, ji nežino kaip elgtis. Tačiau apie tai papasakoti, tas faktines aplinkybes kas ką darė, ji gali, ji yra pajėgi kaip vaikas. Į nemalonius pojūčius, sukėlusius jai skausmą, buvo labai aiški jos reakcija – ji reagavo išgąsčiu nepažįstamoje situacijoje. Vadinasi ji neturi vidinių resursų, t.y. žinojimo kaip elgtis tokioje situacijoje. Jai nemalonu, jai skausminga, tačiau jos pasirinkimas iš to nežinojimo buvo reakcija, savisaugos išsireiškimas – apsimesti miegančia, tarsi nieko nevyksta. Tokia psichologinė gynyba yra vaikiška, kuri saugo nuo galimai didesnio streso. Jie psichologai, sveikatos specialistai tai mato kaip reagavimą dėl išgąsčio. Galima numatyti, kad buvo konkrečių išgąsčio momentų, čia yra svarbu ką paminėjo apie jos santykius su mama ir su kaltinamuoju. Jiems yra labai svarbus tas momentas kada ji atsiskleidė. Ji atsivėrė tik tėčiui. Tai reiškia, kad V. santykis yra saugiausias yra su tėčiu. Jos santykis su mama nėra toks artimas, jis nėra tiek grįstas pasitikėjimu, kad ji būtų galėjusi atsiverti jai iš karto. V. iš mamos tikisi neigiamos reakcijos bet kokiu klausimu. Toks yra jos santykis su mama. Kadangi apie tai pasisakyti mamai ji negalėjo, tuomet eina pirmas asmuo, su kuriuo ji turi saugų ryšį. Ir tai yra tėtis. Iš jų praktikos tai tas atvejis, kada vaikas atsivėrė greičiausiai. Yra normalu tai, kai vaikai atsiveria po labai ilgo laiko tarpo. Jeigu buvo tokia situacija, kad praėjus kuriam laikui po įvykio buvo netyčia susitikęs kaltinamasis V., kai ji sėdėjo šalia vairuotojos mašinoje ir jam pamojavo, tai visiškai atitinka V. amžių ir jos žinias apie seksualinę prievartą, jos žinios yra labai ribotos, ji nesuvokia, nežino kas yra seksualinė prievarta. Dėl to, kalbant apie pasekmes, gali būti, kad ji nebemojuos kaltinamajam kai taps paaugle, kai ji turės daugiau žinių, kai bus kitoks jos suvokimas apie lytinius santykius.
Nukentėjusioji V. Ž. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad dėdė jai krapštė užpakaliuką, tada įkišo pirštuką, palaižė numovė kelnytes apatines, mušė stipriai per užpakaliuką. Kur dėdė gyvena nežino, sutinka jį kai pasiima mama. Dėdės vardo nežino. Tai vyko per Šventas, per Kalėdas. Tada važiavo pas mamą. Buvo šalta. Žaidė "namų". Vakare nuėjo miegoti, miegojo viršuje su mama, sese ir ji. Atėjo dėdė. Dėdė krapštė jai užpakaliuką, tai vyko vakare. Dvi lovos kambaryje yra. Jos miegojo trise: mama, sesė ir ji. Dėdė atėjo, numovė apatinius, krapštė užpakaliuką, krapštė palaižė, krapštė palaižė. Labai kuteno, kai krapštė. Mama buvo girta, pavargusi, miegojo. Dėdė tą vakarą irgi gėrė ir jo pusbrolis gėrė vyną. Pasakė tėčiui apie tai, kad krapštė užpakaliuką, kai grįžo. Mamai nesakė, kad pavojai neatsitiktų. Dėdė yra prašęs parodyti užpakaliuką. Ji apsimetė, kad miega, kai krapštė užpakaliuką, nebandė patraukti dėdės rankos. Jautė, kad laižė pirštą. Buvo atsimerkusi, buvo baisu. Buvo apsirengusi apatiniais drabužiais - maike ant kuriuos kažkas parašyta, baltos spalvos, triusikėlius. Dėdė buvo plikas. Tada buvo vakaras, kai krapštė. Po to kas buvo nežino. Ėjo miegoti tikriausiai. Dėdė krapštė ir palaižė 4 kartus. Baisingai jautėsi, buvo šiurkštus. Ankščiau dėdė nėra jos žnaibęs. Vieną kartą trenkė jai į užpakaliuką, skaudėjo. Kada taip buvo nežino ( 1 t., 61-63 b.l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Ž. apžiūros metu kūno, lyties organų, išeinamosios angos srityse jokių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Galimybė nesužaloti mergystės plėvės įkišant pirštus ar kitu būdu yra atmestina - tam prieštarauja mergystės plėvės struktūra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyti tiek mamos sugyventinio, tiek mamos veiksmai 2018-12-24 galėjo V. Ž. sukelti fizinį skausmą ( 1 t., 40 b.l.).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad:
1. V. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu V. Ž. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8.
2 V. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
3. V. Ž. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.
4. Bejėgiškumo būsena - tai juridinis terminas, todėl atsakymas į šį klausimą yra išskirtinai teismo kompetencija. Pagal savo kompetenciją ekspertai nagrinėja tiriamo asmens suvokimą ir jo galimybę priešintis su juo atliekamiems veiksmams. Šiuo atveju, V. Ž., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams priešintis.
5. V. Ž. nenustatytas padidintas įtaigumas.
6. V. Ž. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.
7. Šiuo metu V. Ž. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo G. M. veiksmų. V. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.
8. Atsakyti į klausimą, ar kiti asmenys galėjo panaudoti smurtą V. Ž. atžvilgiu, nėra šios ekspertizės dalykas. Ekspertai kiekvienu atveju tiria asmens būseną ir veiklą konkretaus byloje nagrinėjamo įvykio metu (užduotys ekspertams suformuluojamos nutartyje), jie netiria visų galimų galimai patirtų smurtinių situacijų.
9. Jokių duomenų, kad V. Ž. bijotų savo tėvo E. Ž., negauta.
10. Objektyvių duomenų, kad tėvas E. Ž. darytų poveikį V. Ž. dėl jos duodamų parodymų šioje byloje, negauta.
11.Atsakyti į klausimą, kaip V. Ž. jos tėvas E. Ž. apibūdina/ vertina G. M., tame tarpe ir dėl to, kad jos mama J. S. gyvena su G. M., nėra galimybės, kadangi panašios formuluotės kausimus reikalinga užduoti apklausos metu. Galimai su tuo susijusias V. Ž. frazės savo parodymuose atskleidžia liudytoja J. S.. Papildomai žr. atsakymą Nr. 10. ( 1 t., 133-140 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Nors kaltinamasis G. M. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog jis V. seksualiai neprievartavo, jos nemušė per sėdmenis, jog bendraudavo, pasikutendavo, bet lovoje su ja negulėjo. Šiuos jo parodymus teismas vertina kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams ir juos atmeta, vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą. Iš nukentėjusiosios V. Ž. parodymų matyti, kad ji parodė, jog dėdė jai krapštė užpakaliuką, tada įkišo pirštuką, palaižė numovė kelnytes apatines, mušė stipriai per užpakaliuką. Tai vyko per Šventas, per Kalėdas. Vakare nuėjo miegoti, miegojo viršuje su mama, sese ir ji. Atėjo dėdė. Dėdė krapštė jai užpakaliuką, tai vyko vakare. Jos miegojo trise: mama, sesė ir ji. Dėdė atėjo, numovė apatinius, krapštė užpakaliuką, krapštė palaižė, krapštė palaižė. Labai kuteno, kai krapštė. Mama buvo girta, pavargusi, miegojo. Dėdė tą vakarą irgi gėrė ir jo pusbrolis gėrė vyną. Pasakė tėčiui apie tai, kad krapštė užpakaliuką, kai grįžo. Mamai nesakė, kad pavojai neatsitiktų. Dėdė yra prašęs parodyti užpakaliuką. Ji apsimetė, kad miega, kai krapštė užpakaliuką, nebandė patraukti dėdės rankos. Jautė, kad laižė pirštą. Buvo atsimerkusi, buvo baisu. Buvo apsirengusi apatiniais drabužiais – maike, triusikėlius. Dėdė buvo plikas. Tada buvo vakaras, kai krapštė. Dėdė krapštė ir palaižė 4 kartus. Baisingai jautėsi, buvo šiurkštus. Ankščiau dėdė nėra jos žnaibęs. Vieną kartą trenkė jai į užpakaliuką, skaudėjo. Kada taip buvo nežino ( 1 t., 61-63 b.l.).Liudytojas E. Ž. patvirtino, jog jo dukra V. Ž. parsivežus ją iš motinos, pasakojo labai susijaudinusi, kad mama leido sėdėti prie kompiuterio, o G. neleido, jie susipyko, tada jis numovė jai kelnaites ir sudavė per užpakalį. Vaikas sakė, kad jai labai skaudėjo. Telefonu ji to nepasakė, nes bijojo. Pasakojo, kad ėjo į antrą aukštą miegoti, buvo vakaras, mama belipdamas nugriuvo, jos padėjo jai atsistoti. Buvo jau tamsu. Mama tuo tarpu miegojo viduryje, kai atėjo G.. Jis atsigulė šone V. ir užkišo ranką už kelnaičių. Dukra teigė, kad ji labai bijojo, net neatsimerkė, stengėsi apsimesti, kad miega. Jis įkišo jai į užpakaliuką pirštą. Po to ištraukęs pirštą paseilino. Suprato, kad tuo metu ji buvo atsimerkusi. Kai jis kartojo tą veiksmą, ji vėl užsimerkė, kad jis nepastebėtų, kad ji nemiega. Jis pakartojo tai 3-4 kartus. Vaikas pasakojo, kad ji labai bijojo, kad jai skaudėjo, kad ji stengėsi nejudėti, kad jis nesuprastų. Po viso veiksmo, mama į tai nereagavo. V. pasakojimu, mamą G. pertraukė link E. kojų ir pats atsigulė tarp mergaičių į vidurį – V. ir E.. V. ir toliau stengėsi rodyti, kad ji miega. Liudytoja L. D. patvirtino, kad V. Ž. grįžusi iš mamos po švenčių, jiems pradėjo pasakoti, kad buvo naktis, mama ir sesė jau miegojo, kad atėjo G. M. ir atsisėdo ant lovos, atsigulė. Jis pasitraukė V. arčiau, numovė jai kelnaites ir kišo pirštą. Po to antrą kartą jis paseilino tą pirštą ir vėl kišo. V. apsimetė mieganti, nes nesuprato kas vyko. V. bijojo kelti mamą ir jai pasakyti. V. mama miegojo toje pačioje lovoje. Toje lovoje miegojo mama, E. ir V.. Liudytoja G. Ž. parodė, jog kalbėjo su V. apie tą įvykį. Ji pasakė, kad tai buvo pas mamą, kad miegojo, kad lovoje dėdė kišo pirštą. Ji suprato, kad tai galimai lytinis nusikaltimas. Nors liudytoja J. S. paneigė tą faktą, jog G. M. gulėjo jų lovoje ir galėjo seksualiai priekabiauti prie V. Ž., tačiau patvirtino, jog būtent prieš Kūčias ji parsivežė mergaites V. ir E. pas save į G. M. namus, ten, ruošėsi Kūčioms, mergaitės miegojo antrame aukšte, ryte visi buvo antrame aukšte, žaidė, žiūrėjo televizorių, taip pat liudytoja parodė, jog gėrė vyno taurę ar dvi. Iš esmės šios faktinės aplinkybės sutampa su liudytojų, nukentėjusios V. Ž. parodymais. Jog jos buvo susipykę, marškinėliais ji sudavė V. Ž. per kojas. Liudytoja J. S. taip pat parodė, jog V. jai sakė, jog dėdė kišo pirštą. Psichiatrė ekspertė E. Karoblienė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog klausinėjant mergaitę apie kaltinamąjį, apie jo atliktus veiksmus, buvo stebėtos reikšmingos emocinės reakcijos, kas lėmė nustatyti kitas reakcijas į stiprų stresą. Pasikeitė nuotaika, tapo susikausčiusi, išryškėjo vegetacinės reakcijos, pradėjo sunkiau sukaupti dėmesį. Tuo pagrindu nustatė reakcijas į stiprų stresą, priežastiniu ryšiu susijusias su G. M. veiksmais. Tyrimo metu V. Ž. labiau sureagavo klausiant apie G. M., ir ką jis darė, nei klausiant apie buvimą, švenčių šventimą. Abejoti mergaitės parodymais neturi pagrindo. Mergaitę tyrė vieną dieną, rėmėsi ne tik tyrimo metu gauta medžiaga, bet ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kiek girdėjo tėtį, kad mergaitei yra sunkiau adaptuotis mokykloje, todėl, mano, kad mergaitei yra reikalinga tolimesnė psichoterapijos pagalba. Psichologė ekspertė A. Šiaulytė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad mergaitė, kalbėdama apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu, jos emocinis tonas labai aiškiai keitėsi. Negavo duomenų apie fantazavimą. Negavo jokių duomenų, ar individualių psichologinių ypatumų, dėl mąstymo ar atminties sutrikimo, dėl ko ji negalėtų būti liudytoja. Tyrimo metu turėtus duomenis apibendrino, kad V. Ž. parodymai yra pakankami ir rekomendavo teismui jais remtis. Susipažinę su tiriamosios parodymais, ir ką ji kalbėjo ekspertizės metu, tai nieko negirdėjo apie jai daromą įtaką, apart jos žodžių iš gyvenimiškos patirties, kas atitinka jos amžių. Ji davė parodymus pagal savo turimas žinias, ji aiškiai atskleidė savo emocijas, kurios ekspertizės metu atitiko ir atitinka pasakojimo turinį apie kaltinamojo veiksmus, patirtus jos atžvilgiu . F43.8 – trikdančios jos kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją, išliekančios iki dabar, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl įtariamojo G. M. veiksmų. Vaiko adaptacija yra vertinama mokykloje. Kaip girdėjo, jai sunkiau yra adaptuotis. Tolimesnės ilgalaikės prievartos pasekmės gali išryškėti tik po kelių metų. Tai irgi trikdo vaiko funkcionavimą ir adaptaciją. Eksperčių E. Karoblienės ir A. Šiaulytės paaiškinimus papildo ir patvirtina jų duota išvada dėl V. Ž. emocinės ir psichologinės būsenos. V. Ž. nenustatytas padidintas įtaigumas. V. Ž. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiuo metu V. Ž. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo G. M. veiksmų. V. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus ( 1 t., 133-140 b.l.). Taigi atlikta ekspertizė ir eksperčių paaiškinimai neduoda pagrindo netikėti nukentėjusios V. Ž. parodymais. Nenustatyta, jog ji fantazuotų ar išsigalvotų. Taip pat nenustatyta, jog jai buvo daromas poveikis. Teismo posėdžio metu buvo perklausyta nukentėjusios V. Ž. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jos vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kai V. Ž. pasakoja, jog dėdė kišo pirštą į užpakaliuką, palaižė, kišo, palaižė, kišo, jog numovė kelnaites , sudavė į užpakaliuką. Ekspertės paaiškino, nėra tokių duomenų, kad siektų, stengtųsi neigiamai charakterizuoti, apkalbėti kaltinamąjį. Jos emocijos atitiko pasakojimo turinį. Iš vaiko parodymų vaizdo medžiagos matyti, kaip mergaitė kelis kartus pakartoja kišo, palaižė, kišo, palaižė, tačiau toks vaiko pakartojimas parodo, jog ji nesupranta to veiksmo jos atžvilgiu atlikto esmės, nežino seksualinių dalykų, pasekmių. Ekspertė psichologė paaiškino nukentėjusios būseną, jog ji nesigynė, apsimetė miegančia, nes mergaitė šitoje situacijoje nežinojo kaip elgtis, ji neturi vidinių resursų, t.y. žinojimo kaip elgtis tokioje situacijoje. Jai nemalonu, jai skausminga, tačiau jos pasirinkimas iš to nežinojimo buvo reakcija, savisaugos išsireiškimas – apsimesti miegančia, tarsi nieko nevyksta. Tokia psichologinė gynyba yra vaikiška, kuri saugo nuo galimai didesnio streso. Jie psichologai, sveikatos specialistai tai mato kaip reagavimą dėl išgąsčio. Taigi byloje nėra duomenų, jog negalima būtų tikėti nukentėjusiąja V. Ž., jog ji būtų linkusi fantazuoti, apkalbėti.
Taigi kaip matyti iš ekspertizės išvados atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, jai būdingus pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties) ypatumus, individualias psichologines savybes, jai nebuvo nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, įtaigumas. Nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius, jų veiksmus) ir gali duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos neigiamų emocinių reakcijų, psichotraumuojančio poveikio nerekomenduojama dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme.
Tai, kad nukentėjusioji sakė tiesą, patvirtina ir išvestiniai įrodymai – aukščiau aptarti liudytojų parodymai, kuriems ji betarpiškai po įvykio papasakojo įvykio aplinkybes, šių asmenų parodymai apie jos papasakotas įvykio aplinkybes, po to jos pačios apklausose nurodytos įvykio aplinkybės tarpusavyje sutampa. Teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių reikėtų abejoti nukentėjusiosios parodymais, nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį G. M..
Taigi visų šių teisme įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. M. , pasinaudodamas mažametės V. Ž. g. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, kišo rankos pirštą nukentėjusiajai V. Ž. į išeinamąją angą, tokiu būdu šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimus - kitas reakcijas į stiprų stresą, taip seksualiai prievartavo mažametę V. Ž. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Taip pat byloje ištirti įrodymai ir aukščiau aptarti nukentėjusiosios V. Ž., liudytojų parodymai, patvirtina, jog G. M. sudavė ranka į sėdmenis V. Ž.. Liudytojai E. Ž., L. D. patvirtino, jog V. Ž. grįžusi iš mamos namų, jiems papasakojo, jog G. M. jai neleido žiūrėti filmukų kompiuteryje ir jai sudavė ranka į sėdmenis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Ž. apžiūros metu kūno, lyties organų, išeinamosios angos srityse jokių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Galimybė nesužaloti mergystės plėvės įkišant pirštus ar kitu būdu yra atmestina - tam prieštarauja mergystės plėvės struktūra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyti tiek mamos sugyventinio, tiek mamos veiksmai 2018-12-24 galėjo V. Ž. sukelti fizinį skausmą ( 1 t., 40 b.l.).
Taigi visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. M. name adresu (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad V. Ž., g. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą delnu V. Ž. per sėdmenis, tokia savo veika V. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Mažametės nukentėjusiosios V. Ž. atstovas pagal įstatymą pareiškė civilinį ieškinį 15 000 eurų neturtinei ir 400 eurų turtinei žalai atlyginti, iš viso 15400 Eur (t. 2 b.l. 102-106).Teisminio proceso metu nukentėjusiosios atstovas ieškinį palaikė. Atstovas nurodė, jog patyrė 400 Eur turtinę žalą kelionėms į (duomenys neskelbtini) pas psichologus. Kelionė iš (duomenys neskelbtini) į abi puses kainuoja 30 eurų. Pačioje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išlaidos maistui, pramogoms, išleido apie 100 eurų. Buvo daug skiriama pramogai ir maistui. Vartojo valerijoną, įvairias žoleles, kainuojančias 3-4 eurus už pakelį. Žolelėms išleido apie 20 eurų. Žolelės yra sveikesnės vaiko organizmui, kaip raminamieji dalykai. Naudojo vitaminus, maisto papildus imuniteto stiprinimui, nes stresas mažino vaiko imunitetą. Pirko brangesnius vitaminus, kainuojančius apie 15 eurų, kuriuos labiau įsisavina organizmas. Už vitaminus susidarė suma apie 150 eurų ir daugiau, pirko nuo sausio mėnesio iki dabar. Pateikia kvitus, ką pavyko surasti.
Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 15000 Eur. Nurodo, jog dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamų veiksmų prieš mažametę V. Ž., jai buvo padaryta didelė emocinė ir psichinė žala. Jai padaryta žala dėl garbės ir orumo sumenkinimo, fizinio ir dvasinio skausmo, baimės, streso sukėlimo. Mergaitė labai pergyvena, kad negali susitikti su mama, nes bijo dėdės. Mokykloje jai pasidarė sunkiau adaptuotis, ji pasidarė mažiau bendraujanti, mažiau viskuo domisi, tapo nervingesnė, nori mažiau paklusti, atsirado paauglystės aspektai, ko prieš tai nebuvo. Po įvykio V. Ž. buvo pasirodžiusių išskyrų, bet gydytojai nenustatė priežasčių dėl ko tai atsitiko šešių metų vaikui. Buvo teigiama, kad tai uždegimas. Jie stengiasi jai skirti daugiau dėmesio, išvažiuoti, papramogauti. Vaikščiojo pas psichologą, šiuo metu yra padarytas poilsio tarpas, ieško individualaus bendravimo su psichologu. Po įvykio mergaitė lankė dailės terapiją, vandens pramogų parke, kad vanduo ją ramintų, lankėsi zoologijos sode, vežė valgyti į (duomenys neskelbtini), kad vaikas apie įvykį kuo mažiau galvotų ir daugiau atsipalaiduotų. Lankytis pas psichiatrą nebuvo rekomendacijos. Vadovavosi „(duomenys neskelbtini)“ rekomendacijomis. Šiuo metu V. jau (duomenys neskelbtini) metai, lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Sėdi viena, mažai bendrauja su klasiokais. Moksluose stengiasi. Neturi noro lankyti būrelius. Kompleksuojanti. Sunkiai susikaupia, yra išsiblaškiusi. Visa tai jai nebuvo būdinga iki įvykių.
Ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos, atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi neužtenka nustatyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamais veiksmais turtinę ir neturtinę žalą, tačiau reikalinga ir pagrįsti šio žalos dydį pateiktais įrodymais. Nukentėjusios atstovas E. Ž. pateikdamas ieškinį vėliau byloje teisminio nagrinėjimo metu pateikė dokumentus pagrindžiančius jo nurodomos turtinės žalos dydį. Tačiau kaip matyti iš pateiktų išrašų pirkinys Eurovaistinėje 2018-12-29, 4,08 Eur, pirkinys Mcdonalds 4,10 Eur, pirkinys -3,15 Eur, pirkinys Mcdonalds -2,30 Eur, 2019-01-09 pirkinys UAB EMSI degalinė (duomenys neskelbtini)– 14,11 Eur, pirkinys vaistinė -7,95 Eur, pirkinys vaistinė -4,00 Eur - nenurodyta nei kas pirkta, nei kokiu pagrindu (2 t.b.l. 145-149), kuras pirktas UAB EMSI degalinėje (duomenys neskelbtini), nors globos namai „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose lankėsi V. Ž. ir E. Ž. yra (duomenys neskelbtini), rašte nurodyta, jog pagalbos centro darbuotojai V. Ž. priims adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.143), iš pateiktų vaistinių Camelia ir Euro vaistinė matyti, jog pirktas kalio permanganatas, papildai (2 t. b.l.150). Tačiau šie kvitai nepatvirtina, jog papildai buvo pirkti būtent V. Ž. ir tai susiję su jos gydymu dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamų veikų. Nepateikta gydytojų receptų, rekomendacijų. Kaip matyti iš nukentėjusios atstovo E. Ž. parodymų, gydytojų rekomendacijų ir receptų nebuvo išrašyta, o kalio permanganatas buvo rekomenduotas vonelėms dėl susirgimo, kuris nenusijęs su bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, jog kalio permanganato pirkimo kvito data -2018-07-13, dar prieš nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat nėra rekomendacijų dėl specialaus vaiko maitinimo. Nukentėjusios atstovo aiškinimas, jog (duomenys neskelbtini) mergaitę veždavo valgyti į Mcdonalds, nepatvirtina, jog jai buvo būtinas toks maitinimas. Taigi nesant pagrindžiančių įrodymų – dokumentų gydytojų receptų, rekomendacijų turtinei žalai 400 Eur ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas įrodymais.
Ieškinys neturtinei žalai tenkinamas iš dalies. Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios V. Ž. atžvilgiu, jį patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 6.250 str. 1d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veiksmų pobūdį, į mažametės nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, pasekmes asmenybės formavimuisi, kaltinamojo finansines galimybes realiai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad po įvykio mergaitei išlieka neigiami reiškiniai jos psichinei būklei, tačiau mergaitė lanko mokyklą, stengiasi mokytis, adaptuojasi, sutrikimų, kurie neleistų jai užsiimti mokymusi, užklasine veikla, nėra nustatyta, pas psichiatrus nesilankė, pas psichologą lankosi, padaryta pertrauka. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, dirbantis, gaunantis pajamas, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5000 Eur sumos ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiosios V. Ž. naudai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę G. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, viena apysunkių ir viena nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, sukeliančios psichotraumuojantį pavojų mažamečio sveikatai ir psichikai. Šiais nusikaltimais sukeltos pasekmės sunkios ir reikalingos specialistų psichologų pagalbos. Kaltinamasis neteistas (2t.b. l.50), baustas administracine tvarka (2t. b. l.51-54). Kaltinamasis dirbantis (2 t.b.l.57-59), pagal gyvenamąją vietą neigiamai charakterizuojamų duomenų negauta (2t. b.l.63), Iš medicinos pažymėjimo matyti, kad nėra įrašytas į priklausomybių ligų ir psichikos sveikatos centre apskaitą (2 t. b.l.66), Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir prieina išvados, kad kaltinamajam G. M. už labai sunkų nusikaltimą dėl V. Ž. seksualinio prievartavimo skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti G. M. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Už nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį įstatyme numatytam vidurkiui. Pažymėtina, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų alternatyvios bausmės sankcijoje nenumatytos. Bausmės dėl seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo subendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai BK 63 str.5 d.1 p. pagrindu. Dėl nusikalstamos veikos dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Ž., atsižvelgiant į tai, kad buvo suduotas vienas kartas delnu, kad skausmas buvo trumpalaikis, pasekmių nesukėlė, bet atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų sistemiškumą, jog padarė tris iš eilės nusikalstamas veikas, skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidurkiui. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi 5 dalies 2 punktu, nes padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį labai skiriasi pagal pavojingumą ir veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.
Pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 394,37 Eur, kurios susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. Ž.. Tai patvirtina byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog buvo suteikta teisinė pagalba nukentėjusiajai V. Ž., teikė advokato padėjėjas Valdas Levinas (2 t. b.l.140).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti areštą 50 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 2
dalimi 5 dalies 1 punktu 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Ž. ir E. Ž. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.
Nukentėjusiosios V. Ž. atstovo civilinį ieškinį neturtinei žalai tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 5000 Eur V. Ž. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios V. Ž. atstovo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.
Išieškoti iš G. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas 394,37 Eur, kurios susidarė teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. Ž. į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.